Rožės vardą aš irgi skaičiau. Gal kokias dešimt minučių. Tada labai labai supykau, o tai rodos tas šunsnukis Umberto žiūri į mane ir sako "che che, ne tau, mirtingasis padare suvokt, ką aš rašau, raitykis ant žemės, prakeiktoji". Tada atsiverčiau knygos vidurį, taip tiesiog pirmą pasitaikiusį puslapį. Ten buvo berods palyginimas, ir išvardyta gal penkiolika visokių skirtingų kultūrų mitinių padarų. Trečdalio iš jų aš nežinojau ir dar labiau supykau. Tada aš nugrūdau knygą ten, kur jai ir vieta - į apdulkėjusią lentyną, kur neapšviečia saulės spinduliai. Kada nors gal perskaitysiu. Kai geriau išsilavinsiu ir tas įkyrus pranašumo demonstravimas manęs nenervuos, nes Umberto nebus pranašesnis. Tuo tarpu kiti rašytojai, tegu ir šimteriopai labiau apsišvietę, rodos, iš visų jėgų stengiasi, kad ir paskutiniam mulkiui iki smegenų jų kūriniai prieitų (va, tarkim senas geras Tolkienas tai niekada nekvaršina galvos su na, tarkim, mantikorom (
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Manticora.gif cia tokiem kaip aš, nes ta nesąmonė buvo viena iš tų keliolikos.)), tai Umberto IMNSHO ne - skaitai ir jauti jo kikenimą... Va. Bet perskaityt tikrai labai noriu, daug kas sakė, kad verta. Tik teks kažkaip su savo moterišku orumu susidorot
](./images/smilies/eusa_wall.gif "Brick wall")
.Pasidalinkit įspūdžiais apie knygas. 
