C.S. Lewis - The Chronicles of Narnia

[Starlin]

Ar čia tik aš šitą pražiopsojau?

http://www.bernardinai.lt/index.php?-1814040731

(aišku, atkreipkit dėmesį į leidyklą)

[Folkas]

Mačiau šią, bet perdaug nesusidomėjau. Gal ir reikės nusipirkti kada, bet tikriausiai tai bus daugiau dėl skaičiaus.

[zalia]

Turiu, mat padovanojo . Skaityt sunkoka prisiverst - nemėgstu per daug gilintis į autorių gyvenimą. Reikės kada pradėt (ach, tas knygų sąrašas - vis ilgėja, o akys ir laikas vargsta).

[Starlin]

http://www.skaityta.lt Apžvalga nr. 694

Truputį išsamesnis vertimo įdomybių sąrašas:

Šiaip smalsu

Silmarilijonas
Viduržemis
Balrogai – didžiąja
Žiedo brolija
Rohirimas (tp iš didžiosios)
Númenoras
Drezdenas
Túrinas
Earendilas
Meliana
Ainulindalė
Valarai
Numenoras (jo, buvo ir be diakritiko)
Elendilas
Herendilas
Moraja
Lorienas
Birmingamas
Liverpulis
Cape Townas
Vusteršyras
Hartfordšyras
Midlendai
Stebuklinės pasakos (fairy tales)
Antrinė kūrinija (sub-creation)

Hm...

Tolersas
Lučjena
Tol Eressėa
The Ainulindalë (131 psl. - kažkodėl nesulietuvinta, kaip kitur)
“Ainuro muzika”
Džiadžio (kilm. iš Jadis)



Kūrinukai

„Pražuvusių sakmių knyga“
„Ūkininkas Gailsas iš Hemo“
„Klystkelis“ (Lost Road. Gražus vertimas, bet IMHO ne visai pagal prasmę)
“Niglio lapelis”
“Kaip nuskendo Anadiunas” (The Drowning of Anadûnê)
“Nykštukų kalbos žodynas”
Kalėdinis tėvo laiškas


Citatos

„Nuo 1926 metų, kai jiedu susitiko Oksfordo universtete, vis Lewiso literatūros kūriniai tur Tolkieno įtakos pėdsaką, paženklinusį Lewiso pasirinktus vardus arba jo kurtus įtaigius pramanytus pasaulis.“

„Būtent Tolkienas padėjo įtikinti Lewisą, daugelį metų buvusį ateistą, jog nevalia nepaisyti kuklioje pirmojo amžiaus Palestinos aplinkoje tiek intelektualui, tiek ir vaizduotei patraukliai pasakojamų krikščionybės tiesų.“

„Taip pat nesu iki galo suvokęs, kodėl...“

„dokų kranų portalai, kur didingi laivai, tokie kaip Olympic, o vėliau Titanikas, įgyja savąjį pavidalą per įgudusių ir išradingų inžinierių triūsą.“

„Kai mažajam Džonui būdavo sunku užmigti, Tolkienas jam tada sekdavo pasakas, ir šis paprotys galop tapo prielaida sukurti Hobitą.“

„...klaikiu sapnu apie milžiniškas bangas, virstančias ant žaluma pasidabinusį kraštą.“

-----

DISKUSIJOMS TINKANČIOS MINTYS (diskutuot kitur)

„Lewisas ir Tolkienas yra tokie autoriai, jog ir paprastas skaitytojas puikiai išmano jų kūrybą.“

„T.C.B.S. Tolkieno asmenybei paliko amžiną pėdsaką. Pastarasis atsiskleidė jo puoselėjama „brolybės“ idėja, įskūnijusia Žiedo brolijoje.“

Apie Tomą B: „Šis laikmečio dvasią puikiai atitinkantis veikėjas, atsisakantis būti gamtos viešpačiu, labai tiktų būti gerųjų mokslininkų globėju.“ (mintį tai supratau, bet tie "gerieji mokslininkai" atsakančiai pralinksmino )

95 psl.: ikikrikščioniška/pagoniška tikrovė, ikikrikščioniška aplinka

135-6: apie Lewiso ir Tolkieno požiūrį į modernybę

---

X-posted LJ starlin_elvea

[Exon]

Pulmanas ir Ljuisas

Ką besakytumėte, o anglų pasakininkai yra ypatinga rašytojų rūšis. Kuo yra sąlygotas jų išskirtinumas: ar daline izoliacija nuo kontinento, ar daugiasluoksne piktų-keltų-saksų-normanų-ir t.t. kultūra, ar dar kokiu nors faktoriumi, paliksiu spręst specialistams. Esmė ta, jog, kaip bepūstum piarą, nei kurtuaziniai prancūzai, nei moralistai švedai, nei eklektiški amerikonai anglams pasakų srityje nei iš tolo neprilygsta.
Iš visos jų margos kompanijos F. Pulmano “Jo tamsiąsias medžiagas”, perskaičius, norisi palyginti ne tradiciškai su “Hariu Poteriu”, su kuriuo nūnai lygina viską pradedant “Da Vinčio kodu” baigiant “Sargybomis”, o su K. Ljuiso “Narnijos kronikomis”. Panašumų yra tiek, kad net kyla mintys apie savotišką varijavimą vieno siužeto tema.
[GADIKLIAI]


Pirma, daugybinių pasaulių teorija. Paraleliniai pasauliai su savo gamtos dėsniais, istorija, kurie atrodo esą visiškai skirtingi, tačiau jų raida vyksta pagal vieną schemą.
Antra, keliauninkai tarp pasaulių: vaikai (natūralu, jog knygos skirtos vaikams) arba suaugę (“Narnijoje” – tie patys vaikai, tik užaugę, “JTM” – sąmoningai radę kelią suaugę). Turint noro, net galima pravesti analogiją tarp Ljuiso pradinio vaikų ketvertuko ir Pulmano dviejų pagrindinių veikėjų porų.
Trečia, minėtoji paralelinių pasaulių raidos schema yra varijacija Biblijos mitų motyvais: sukūrimas, pirmapradė nuodėmė, apokalipsė. Vienas situacijas veikėjai patiria patys, kitos yra nuodugniai aptariamos.
Ketvirta, negaliu nepažymėti daugybės susidūrimų tarp mokslo ir religijos, tarp tikėjimo ir mokslinio metodo – ir pasakos dėsniais, kurie atsiduria tai vienoje, tai kitoje pusėje (atitinkamai, pas Ljuisą – religijos, pas Pulmaną – daugumoje atvejų mokslo pusėje).
Pagrindinis knygų skirtumas slypi autoriaus pozicijoje. Ljuisas nedviprasmiškai yra religinės ideologijos pusėje, “Narnijos kronikos”, kaip ne kartą esu minėjusi, yra retas skoningas krikščioniškos propagandos atvejis. Pulmanas lygiai taip pat nedviprasmiškai yra maištininkų prieš dievus pusėje. Kai kurios situacijos iš knygų neretai atspindi viena kitą – ir kiekvienas autorius randa savo nuomonei paaiškinimą. Ljuiso pasauliai žūdami Apokalipsėje ir atgimdami apsivalo nuo pirmapradės nuodėmės; Pulmano pasauliuose nuodėmė yra sutapatinta su racionaliuoju pradu, su protu, jo pasauliai kovoja prieš aukštesnes jėgas ir per Apokalipsę išsivaduoja nuo pančių.
Pulmanas gal ir pralošia Ljuisui stiliaus ir žaidimo su literatūriniais siužetais atžvilgiu, tačiau logika jo, kaip bebūtų, ne religijos žmogui yra artimesnė. O, taip, puikiai suprantu mūsų leidėjų komitetą, kuris atvirai priešinosi “JTM” išleidimui lietuvių kalba. Čia, esant norui, ir satanizmą įžiūrėti – pigiau grybų. Nors IMO miręs dievas ir pasaulį sukrečiantys gražūs bei stiprūs žmonės veikiau asocijuojasi su Nyčės filosofija; net pati vieno iš pasaulių, kuriame vyksta veiksmas, atmosfera, stilizuota pagal XX a. pradžią, sukelia mintyse analogijas su laikotarpiu, kai mitas apie antžmones ir estetinį imoralizmą dar nebuvo suteptas fašizmo realijomis.
Vienžo, mano nuomone, abi knygų serijas verta perskaityti – ir ne tik kaip įdomų tezės ir antitezės viename žanre pavyzdį.

X-postas iš LJ

[Kristė]

Iš Narnijos kronikos skaičiau tik dvi knygeles "Mago sūnėnas" ir "Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta"... Labai patiko... Lengvas skaitalas greit perskaiciau... Norėčiau perskaityt likusias. Beje per LNK neužilgo rodys "Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta" Laukiu nesulaukiu...

[Vulpecula]

Perskaiciau "Mago sūnėnas", "Liūtas, ragana ir drabužių spinta", "Žirgas ir jo berniukas" ir "Princas Kaspijanas". Labai fainos knygelės

[Fayanna]

Kronikose patiko kalbantys medžiai... Negali būti, kad kažkuris nuo kažkurio nusikopijavo?

Manau, kad jie tiesiog buvo geri draugai, dalijosi idėjomis ir nepavydėjo vienas kitam

[Undómiel]

Kronikose patiko kalbantys medžiai... Negali būti, kad kažkuris nuo kažkurio nusikopijavo?

Manau, kad jie tiesiog buvo geri draugai, dalijosi idėjomis ir nepavydėjo vienas kitam

Atvirkščiai - Tolkienas neapkentė "Narnijos kronikų" ir įtarinėjo Lewisą pavogus keletą jo idėjų. Be to, viską paaitrino tuometinė "Liūto, burtininkės ir drabužių spintos" sėkmė, kuomet "Silmariljonas" atvirkščiai - nesulaukė jokio leidėjų dėmesio

[Laiqualasse]

Atvirkščiai - Tolkienas neapkentė "Narnijos kronikų" ir įtarinėjo Lewisą pavogus keletą jo idėjų. Be to, viską paaitrino tuometinė "Liūto, burtininkės ir drabužių spintos" sėkmė, kuomet "Silmariljonas" atvirkščiai - nesulaukė jokio leidėjų dėmesio

Neatsimenu tokio fakto, kad "neapkentė". Bet nepatiko tai tikrai, didele dalimi dėl pernelyg atviro katalikiško pamokslavimo, ypač vėlesnėse knygose.

[Undómiel]

Atvirkščiai - Tolkienas neapkentė "Narnijos kronikų" ir įtarinėjo Lewisą pavogus keletą jo idėjų. Be to, viską paaitrino tuometinė "Liūto, burtininkės ir drabužių spintos" sėkmė, kuomet "Silmariljonas" atvirkščiai - nesulaukė jokio leidėjų dėmesio

Neatsimenu tokio fakto, kad "neapkentė". Bet nepatiko tai tikrai, didele dalimi dėl pernelyg atviro katalikiško pamokslavimo, ypač vėlesnėse knygose.

Na, remiuosi konkrečiais faktais. Pirma, tikslingas Inklingų susitikimų ignoravimas dėl "Narnijos kronikų" skaitymo. Antra, jo frazė, tarta vienam iš Inklingų narių "Girdėjau, jog skaitai vaikišką Džeko istoriją. Žinai, iš jos tikrai nieko gero nebus". Trečia, Tolkienas atvirai piktinosi "Narnijos kronikomis", teigdamas neva ši istorija kupina prieštaravimų ir nenuoseklumų. Trumpiau tariant, egocentriškumas, perdėtas reiklumas ir pavydas daro savo Jei žodis "neapkentė" per smarkiai skamba, galime pavartoti "labai nemėgo". Na, bet esmė, mano manymu, ta pati

[Laiqualasse]

Mat kaip... atsimenu, kad su Liuisu jo keliai truputį išsiskyrė penktame-šeštame dešimtmečiuose, bet buvau pamiršęs, jog būtent dėl Narnijos. Na tada gal ir neapkentė. Visko būna su tais rašytojais

[Undómiel]

Mat kaip... atsimenu, kad su Liuisu jo keliai truputį išsiskyrė penktame-šeštame dešimtmečiuose, bet buvau pamiršęs, jog būtent dėl Narnijos. Na tada gal ir neapkentė. Visko būna su tais rašytojais

Ne tik dėl Narnijos. Turėkim omenyje ir šiaip skirtingus šių rašytojų religinius bei filosofinius įsitikinimus (kaip ir minėjai anksčiau), artimą Lewiso draugystę su Č.Viljamsu bei, žinoma, jo "neaiškios reputacijos" meilužę

[Exo]

Mat kaip... atsimenu, kad su Liuisu jo keliai truputį išsiskyrė penktame-šeštame dešimtmečiuose, bet buvau pamiršęs, jog būtent dėl Narnijos. Na tada gal ir neapkentė. Visko būna su tais rašytojais

Ne tik dėl Narnijos. Turėkim omenyje ir šiaip skirtingus šių rašytojų religinius bei filosofinius įsitikinimus (kaip ir minėjai anksčiau), artimą Lewiso draugystę su Č.Viljamsu bei, žinoma, jo "neaiškios reputacijos" meilužę

Tik ką perskaičiau Lewiso "Tolyn nuo tylinčios planetos". Nu nesistebiu, kad Tolkienas buvo pasiuntęs jį ant 3 raidžių. Negana to kad Narnijos kronikose "truputi" galima įžvelgi Tolkieno darbą, tai "Tolyn nuo tylinčios planetos" vaapšče vos ne Hobbitas perkeltas į SF.

[Laiqualasse]

Tik ką perskaičiau Lewiso "Tolyn nuo tylinčios planetos". Nu nesistebiu, kad Tolkienas buvo pasiuntęs jį ant 3 raidžių. Negana to kad Narnijos kronikose "truputi" galima įžvelgi Tolkieno darbą, tai "Tolyn nuo tylinčios planetos" vaapšče vos ne Hobbitas perkeltas į SF.

Neskaitant keleto smulkių elementų, vienintelis bendrumas tarp "Tolyn nuo tylinčios planetos" ir "Hobito" yra tas, kad abu remiasi "Didvyrio kelionės" siužeto tipu. Taigi lygiai taip pat "Hobito" kopijos yra ir Ilijada su Odisėja bei "Žvaigždžių karai"

[Indraja]

Įdomi apžvalga.
O toks mokslo ir technologijų vaizdelis turbūt sietinas su žmogaus puikybės ir noro viską valdyti (pakankamai neišmanant) motyvais, bei moraline pareiga perspėti, kad tai baisu (na, retkarčiais - tikrai)

[Laiqualasse]

Greičiausiai taip. Bet, mano supratimu, perspausta su tuo gąsdinimu