Elentari, tada rašiau iš telefono, nesugaudžiau kur ten tas papildymo mygtukas.
Gedeonas rašėCOLONJuodąją Gvardiją parašė Glen Cook. „Eridano“ leidyklos knygų nr.: 75, 80, 83, 265, 271, 279, 362, 378, 379. (Jei ką praleidau pataisykit).
Šiaip sakyčiau puiki serija, neblogai nusakanti koks bjaurus reikalas yra karas. Personažai turi padaryt, tai ką turi, kuo tiki ir tam atiduoda tikrai viską. Pati gvardija greičiau chameleonas, kuris kinta priklausomai nuo ten, kur ilgiau apsistoja, tačiau nauji nariai, naujomis kalbomis ar pažiūromis, vis tiek daro tai ką pradėjo jų pirmtakai. Bent mane tikrai įtraukė ir nepaleido iki pat paskutinės knygos
.
Aiškuma. mane suklaidino tas lietuviškas vertimas (company į gvardiją). Pradėjau skaityt nuo serijos pradžios, bet nebaigiau. Gal dar grįšiu kada nors. Kai nieko kito nebeturėsiu laikui užmušt.
Nes manęs ypatingai nesužavėjo jos. Magija absoliučiai chaotiška ("flash bang - visi negyvi", plius kažkokios nesveikos iliuzijos, plius zombiai magai, plius skraidantys kilimai etc), nepagrindinių veikėjų beveik nėra, pagrindiniai nieko kito neveikia tik burba ir kortom lošia, o pasaulis atrodo kažkoks blyškus. Bet viską atperka neįtikėtinai greitai ir sklandžiai besivystantis siužetas. Keista tai, kad batalinės scenos retos, trumpos ir atrodo parašytos kažkaip prabėgom. Kaip iš serijos apie samdinius tikėjausi geriau. Antroj ar trečioj knygoj (nebepamenu tiksliai) visi pradeda ašarot, sapnuot praeitį ir "daryt gera". Tiesa, dar atsiranda kažkokios skraidančios medūzos, kurios kuo toliau, tuo labiau darosi panašios į sraigtasparnius. Po ketvirtos knygos pasiėmiau skaityt kažką kitą. Su tokiom man kaip su greitmaisčiu - kai nieko kito nėra - gerai, bet kai gali sau leist ką nors skaniau, tai taip ir darai.
Laiqualasse rašėCOLON
Na kaip, jau vien tai, kad pirmos knygos pirmas puslapis prasideda nuo to, kaip pas patale gulintį Raganių ateina merga, nusimeta kailius ir pradeda siūbuoti papais (citata netiksli), sudaro tam tikrą įspūdį
Nuo kada siūbuojantys papai jau pornografija?
