Не то беда, Авдей Флюгарин,
Что родом ты не русский барин,
Что на Парнасе ты цыган,
Что в свете ты Видок Фиглярин:
Беда, что скучен твой роман.
(C)А.С. Пушкин
Puškino neversiu, kas supras - tas supras

.
Nepritariu analogijai dėl mitų ir autorinių kūrinių perdirbimo analogijos. Mitas yra... mitas

, apytikris siužetas, kuris vienoje kultūroje interpretuojamas vienaip, kitoje kitaip. Turiu omeny ir senovės mitus, ir miesto folklorą, kurį interpretavo Šekspyras ir kt.
Autorinių kūrinių ir pasauliu atveju autorių mes žinome, ir daugiau ar mažiau tiksliai žinome, kaip viskas klostėsi (priklauso nuo autoriaus; vieni palieka daugiau vietos interpretacijai, kiti - mažiau), kas gerietis, o kas - blogietis. Tuo autoriniai kūriniai
skiriasi nuo epo ir nuo realaus gyvenimo. Tolkino atveju mes dar turime ir Tolkien Estate, kuris visada pasiruošęs papildomai išaiškinti, kam priklauso Viduržemės atributika, tik Rusijos jo rankos nesiekia.
Kita vertus, aš pati domiuosi fanfikšenu: antrine kūryba kitų kūrinių motyvais. Tegu ten būna visko: alternatyvios istorijos, "viskas buvo ne taip" siužeto, humoro, sle... erm, ir taip toliau. Su dviem sąlygom:
1. Fikraiteris pripažįsta, jog Viduržemio pasaulis priklauso Tolkinui. Todėl jis, ką berašytų, gerbia autorių, o gerbdamas autorių - nesiekia iš savo rašliavos pelno.
2. Fikraiteris rašo išmanydamas kalbą ir aprašomo pasaulio ypatumus.
Esu skaičiusi palyginus nemažai fanfikšeno ir turiu pažymėti: Perumovo kūriniai Viduržemės tematika siekia vidutinio 14-16 metų fikraiterio fantazijas, ir jei jam tektų kurti dabar, niekas per daug į jį dėmesio nekreiptų. Tolkino pasaulį jis interpretavo
labai paviršutiniškai. Tad Perumovui paprasčiausia pasisiekė parašyti tinkamų laiku, kai dar nebuvo interneto, o ir mūsų kraštuose dar nebuvo taip giliai domimasi Tolkinu.