QS - IV skyrius - Apie Tingolą ir Melijaną

Tanor Quettaron: J.R.R.Tolkien'o sukurtos kalbos ir Tolkien'o kūrinių vertimai.
BUTTON_POST_REPLY
Žinutė
Autorius
Vartotojo avataras
Starlin
preciousss
PranešimaiCOLON 7148
UžsiregistravoCOLON 28 Vas 2004, 12:48
MiestasCOLON London
CONTACTCOLON

QS - IV skyrius - Apie Tingolą ir Melijaną

#1 Standartinė Starlin » 24 Lie 2006, 19:43

Įdomiausias atvejis - paskutinis sakinys, nes neaišku, ar ten turima omeny viena Lūtijena, ar ir palikuonys plačiąja prasme.

----


Quenta Silmarillion

IV skyrius

Apie Tingolą ir Melijaną



[alfa]


Melijana buvo maja ir priklausė valų padermei. Jos namai buvo Lorijeno soduose, ir tarp visų tenykščių Melijana buvo gražiausia, išmintingiausia, labiausiai apžavų dainose įgudusi. Sakoma, kad valos palikdavę savo darbus, o Valinoro paukščiai – linksmybes, Valmaro varpai tylėdavę, o versmės nustodavusios tekėti, kai šviesoms susiliejus Melijana giedodavo Lorijene. Melijaną visad lydėdavo lakštingalos, kurias ji išmokė jų giesmelės; ir ji mėgo tamsius galingų medžių šešėlius. Prieš sutveriant Pasaulį, Melijana buvo gimininga pačiai Javanai; kvendėms atbudus prie Kuivijeneno vandenų, palikusi Valinorą ji įžengė į Šiapusines Žemes ir čia Viduržemės priešaušrio tylą išsklaidė jos ir jos paukštelių balsai.
Kaip buvo pasakota, kelionei besibaigiant telerai ilgai ilsėjosi rytų Belerijande, už Gelijono upės; tuo metu daug noldų tebebuvo vakaruose, tose giriose, kurios vėliau buvo pavadintos Neldoretu ir Regijonu. Elvė, telerų valdovas, dažnai per didžiuosius miškus keliaudavo pas savo bičiulį Finvę į noldų buveinę; kartą jis vienas atklydo į žvaigždžių nušviestą Nan Elmoto mišką ir netikėtai išgirdo giedant lakštingalas. Tuomet apžavas jį apgobė, ir jis sustingo; toli toli tarpu lómelindi čiulbesio jis išgirdo Melijanos balsą, ir širdį užplūdo nuostaba ir troškulys. Elvė, pamiršęs savo tautą bei visa, ką buvo ketinęs nuveikti, po medžių šešėliais nusekė paukščius gilyn į Nan Elmotą ir pasiklydo. Bet galiausiai jis atėjo į laukymę, atvirą žvaigždėms, o ten stovėjo Melijana; iš tamsos jis pažvelgė į ją, o iš josios veido sklido Amano šviesa.
Ji nepratarė nė žodžio, tačiau meilės apimtas Elvė žengė prie jos, paėmė ranką ir išsyk jį surakino burtas – šitaip jiedu stovėjo, žvaigždėms viršum galvų brėžiant ilgų metų ratus, Nan Elmoto medžiams augant aukštiems bei tamsiems, kolei ištarė nors vieną žodį.
Taigi Elvės ieškoję gentainiai jo nerado, ir Olvė tapo telerų karaliumi, ir iškeliavo, kaip pasakojama toliau. Elvė Singolas niekada gyvas būdamas nebeperkirto jūros į Valinorą, o Melijana tenai negrįžo, kol gyvavo judviejų bendra karalija; tačiau iš jos į elfus ir žmones atėjo gija ainų, buvusių su Ilūvataru prieš Ea. Paskum Elvė tapo gerbiamu karaliumi ir valdiniais turėjo visus Belerijando eldas – sindomis juos vadino, Pilkaisiais, Prieblandos elfais, o jis pats to krašto kalba buvo įvardytas Karaliumi Pilkaskraisčiu – Elu Tingolu. O Melijana buvo jo Karalienė, išmintingesnė už visus Viduržemės vaikus; jų slaptos menės buvo Menegrote – Tūkstantyje Olų, – Dorijate. Didelę galią Melijana suteikė Tingolui, kuris ir taip tarp eldų buvo didis, mat vienintelis iš visų sindų savo paties akimis buvo regėjęs Medžiu jiedviems tebežydint, ir, būdamas ūmanjų karaliumi, prie morikvendžių jis neskiriamas, bet laikomas Šviesos elfu, Viduržemėj galingu. Iš Tingolo ir Melijanos meilės pasaulin atėjo skaisčiausia iš visų kada gyvenusių ar dar gyvensiančių Ilūvataro Vaikų.

Vartotojo avataras
Gyldin
Girdėjo apie Žiedą
PranešimaiCOLON 18
UžsiregistravoCOLON 23 Lie 2006, 20:32
MiestasCOLON Pasakų šalis

#2 Standartinė Gyldin » 24 Lie 2006, 22:31

Hm, norėčiau ir aš, kaip šiek tiek išmananti vertimo meną, įkišti savo trigrašį.
ir ji mėgo tamsius galingų medžių šešėlius
and she loved the shadows of the great trees. Galbūt tiksliau būtų didžiųjų medžių šešėlius.
ir žmones atėjo gija ainų
and Men a strain of the Ainur - gija gražus žodis, bet vėlgi padermė būtų tiksliau, ar "ainų padermės gija". Nors dėl šito galima ginčytis.

Aš interpretuočiau paskutinįjį sakinį kaip kalbą apie Lūtijeną, kadangi visur minima, kad ji buvo skaisčiausia, gražiausia ir šiaip nepakartojamiausia iš visų. Bet iš tiesų parašyta gan dviprasmiškai...

Šiaip šaunus vertimas. Taip ir toliau.;)
Do unto others before they do unto you.

BUTTON_POST_REPLY