Tolkien Lietuva

www.tolkien.lt
Dabar yra 18 Spa 2018, 19:53

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 44 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 06 Vas 2005, 14:21 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Nors skaičiau ir taisiau ne vieną kartą, dar yra daug vietos pastaboms. Esu tikra, kad daug kam užklius 'senobiškumas', bet ką padarysi - taisysim. O įdedu jau dabar, nes nebėr kada delsti, vis tiek kol suredaguosim, užtruks.

TAISA: šioje žinutėje yra pirmoji ('alfa') vertimo versija. Gerokai pataisytas antrąją ir trečiąją versijas rasite toliau (ieškokite antrame puslapyje).


<center>Quenta Silmarillion</center>

<center>Silmarilių sakmė


I skyrius

Apie dienų pradžią
</center>

Išmintingieji šneka, kad Pirmasis Karas prasidėjo dar prieš baigiant formuoti Ardą ir iki Žemėje kam nors išdygstant ar žengiant pirmuosius žingsnius, ir ilgai viršenybė buvo Melkoro. Tik štai karo įkaršty valoms į pagalbą atėjo itin stipri ir ištverminga dvasia, toli skliautuose išgirdusi, kad Mažojoje Karalystėje vyksta mūšiai, ir Arda prisipildė jos juoko aidų. Šitaip įžengė Tulkasas Stiprusis, kurio pyktis praūžia lyg vėtra, išblaškydamas debesis ir tamsą savo kely. Ir Melkoras spruko nuo jo įniršio bei juoko, paliko Ardą, ir ilgam stojo taika. Tulkasas pasiliko ir tapo vienu Ardos Karalystės valų, o Melkoras tūnojo išorinėje tamsoje, nuo tada ėmęs amžinai jo nekęsti.
Tuo metu valos sutramdė jūras, sausumą ir kalnus, o Javana galų gale pasėjo ilgai puoselėtas sėklas. Ir štai, kai gaisrai buvo prigesinti ar palaidoti po pirmykštėmis kalvomis, prisireikė šviesos, tad Aulė, Javanos priprašytas, nukaldino du didžiuliu žibintu, idant apšviestų Viduržemę, kurią jis buvo įsodinęs jūrosna. Tada Varda juos pripildė, Manvė palaimino ir valos pritvirtino žibintu ant aukštų stulpų, aukštesnių nei visi vėlesnių dienų kalnai. Vieną iškėlė netoli Viduržemės šiaurės ir pavadino Iluinu, o kitam, kuriam davė Ormalio vardą, vietą parinko pietuose. Ir užplūdo Žemę Valų Žibintų švytėjimas, ir visa buvo tarsi amžinoje dienoje.
Tuomet Javanos pasėtos sėklos ėmė dygti ir skleistis, ir išvešėjo aibė augalėlių, didelių ir mažų: kerpių ir žolių, didžių paparčių ir medžių, kurių viršūnes karūnavo debesys, tarsi jie būtų gyvi kalnai, o jųjų pėdas supo žalia prieblanda. Ir žvėrys atklydo ir apsigyveno žolingose lygumose ar upėse bei ežeruose, ar vaikščiojo miškų šešėliuose. Tik dar nežydėjo gėlės, negiedojo paukščiai, nes visa tai tebelaukė savo valandos Javanos skreite, kur buvo gausybė jos prigalvotų turtų – o gausiausiai – Žemės vidurio kraštuose, kur abiejų Žibintų šviesa susikirtusi liejosi. Tai čia, Almarenos saloje, Didžiajame Ežere, buvo pirmoji valų buveinė, dar kai visa kas tebebuvo jauna, o tik užgimusi žaluma jos kūrėjams tebekėlė nuostabą; ilgai patenkinti jie buvo.
Atsitiko kartą, kad, valoms nuo darbų besiilsint ir bestebint savo sutvertų ar pradėtų dalykų augimą bei vystymąsi, Manvė surengė didelę šventę, ir valos su savo svitomis pakviesti atkeliavo. Bet Aulė su Tulkasu jautėsi pavargusiu, nes vieno amatai, o kito stiprybė be atvangos gelbėjo visiems jų darbuose. O Melkoras apie visa, kas dėjosi, žinojo, nes netgi tada tarp savęsp palenktų majų turėjo slaptų pažįstamų bei žvalgų. Ir toli tamsoje Melkoras pildėsi neapykantos, pavydėdamas broluvai darbų, trokšdamas ją pavergti. Štai kodėl jis sukvietė dvasias, savo tarnystėn paviliotas, iš Ea pakampių ir pasijuto esąs galingas. Matydamas, kad laikas atėjo, Melkoras vėl prisiartino prie Ardos, pažvelgė į ją, ir išsyk jį užplūdo neapykanta Žemės Pavasario grožiui.
O valos buvo subėgę Almarenon, nebijodami jokio blogio, o ir dėl Iluino šviesos nepastebėjo šiaurėje šešėlio, iš tolo metamo Melkoro, kuris buvo tapęs juodas tarsi Tuštumos Naktis. Giesmėse giedama, jog toje Ardos pavasario šventėje Tulkasas vedė Nesą, Oromės seserį, ir ji šoko valoms žaliose Almarenos pievose.
Tuomet pavargęs ir patenkintas Tulkasas užmigo, ir Melkoras suprato, jog jo valanda atėjo. Tad jis peržengė Nakties sienas su savo svita ir apsistojo tolimoje Viduržemės šiaurėje. Valos jo nepastebėjo.
Ir pradėjo Melkoras rausti ir ręsti didžiulę tvirtovę giliai po Žeme, po tamsiais kalnais, kur Iluino spinduliai buvo šalti ir priblėsę. Toji tvirtovė buvo pavadinta Utumnu. Ir nors valos tada dar apie ją nežinojo, Melkoro nelabystės ir jo neapykantos amaras plūste iš ten plūdo – sudarkytas buvo Ardos Pavasaris. Krito ir puvo žaluma, upes uždusino piktžolės ir dumblai, radosi pelkės, dvokios, nuodingos, tikras musių veislynas; miškai aptemo ir pavojingi pasidarė, baimės prisipildė; o žvėrys tapo raguotomis, ilčiuotomis baidyklėmis, dažančiomis dirvą krauju. Tuomet jau valos suprato, kad Melkoras vėl darbų ėmės, ir ieškojo tad jojo slėptuvės. Bet Melkoras, Utumno tvirtybe ir savo tarnų galybe pasikliaudamas, netikėtai išžengė kariauti ir pirmas puolė, valoms dar nepasiruošus; ir užgriuvo jisai Iluino ir Ormalio šviesuliu, ir nuvertė jų dviejų stulpu, sudaužė žibintu. Didiesiem stulpam virstant, žemės skilo, jūros bangom sukilo, o kai šviesuliu paliejo, per Žemę nusidriekė naikinančios liepsnos. Ir Ardos forma, jos vandenų bei žemių simetrija tuokart buvo sulaužyta, todėl gi pirmųjų valų sumintijimų jau niekad neatstatė.
Sumaišty ir tamsoj Melkoras paspruko, tačiau jį apėmė baimė: per jūros riaumojimą girdėjo jis Manvės balsą tarsi galingą vėją, o po Tulkaso kojom Žemė drebėjo. Bet Tulkaso neaplenktas jis parkeliavo į Utumną ir pasislėpė. Tąkart valos negalėjo jo įveikti, nes didžiosios jų stiprybės dalies reikėjo žemės sąmyšiui numalšinti ir išgelbėti viskam, ką iš jų triūso buvo įmanoma nuo pražūties apsaugoti; o po to jie baiminosi vėl plėšyti žemę, kol sužinos, kur gyvena Ilūvataro vaikai, turėję ateiti valoms nežinomu metu.

Šitaip baigėsi Ardos Pavasaris. Valų gyvenvietė Almarenoje buvo visai sunaikinta, ir jie ant Žemės paviršiaus jokios vietos įsikurti neturėjo. Tad jie paliko Viduržemę ir įžengė į Amano žemę, vakariausią iš visų vietų šalia pasaulio ribų – nes jos vakariniai krantai žvelgė į Išorinę jūrą (elfų vadinamą Ekaija), supančią Ardos Karaliją. Kokio ji pločio, niekas be valų nežino, o už jos – Nakties sienos. Bet rytiniai Amano krantai ribojo Belegaerę, Didžiąją Vakarų jūrą; o kadangi Melkoras buvo grįžęs Viduržemėn ir jie dar negalėjo jo įveikti, valos savo gyvenvietę įtvirtino: ant jūros krantų iškėlė Pelorus, Amano kalnyną, Žemėje aukščiausią. Ir viršum visų Pelorų kalnų buvo ta aukštuma, ant kurios viršūnės Manvė savo sostą pasistatė. Tanikvetiliu tą šventą kalną elfai vadina ir Oijolose, Amžina Baltuma, ir Eleryna, Žvaigždėm Karūnuota, ir daugybe kitų vardų; tačiau sindos vėlesne savo kalba jį vadino Amon Uilos. Iš savo menių ant Tanikvetilio Manvė ir Varda galėjo žvelgti virš Žemės netgi į tolimiausius rytus.
Už Pelorų sienų valos įkūrė tame krašte, vadinamame Valinoru, savo valdas. Čia buvo jų namai, sodai bei bokštai. Toje sergstimoje šalyje valos sukaupė daug šviesos ir visas grožybes, išgelbėtas nuo pražūties; ir dar gražesnių jie iš naujo pridarė, ir Valinoras tapo net dar gražesnis nei Viduržemė Ardos Pavasarį; ir buvo jis palaimintas, nes ten gyveno Nemirštantieji, ir ten nieks neblėso, nevyto, ant gėlių ar lapų toje žemėje nebuvo nė dėmelės, jokių kliaudų ar ligų tame, kas gyveno – nesgi akmenys bei vandenys taip pat buvo pašvęsti.

O kai Valinoras buvo sutvarytas ir valų rūmai pastatyti, už kalnų, lygumos vidury, jie įkūrė savąjį miestą – Valmarą su daugeliu varpų. Priešais jo vakarinius vartus kilo žalia kalva – Ezeloharas, kurį dar vadina Korolaire; ir pašventė jį Javana, ir sėdėjo ten ilgai žalioje žolėje, giedodama galios giesmę, kurioje buvo sudėtos visos josios mintys apie visa, kas žemėj auga. O Nijena sėdėjo tylėdama ir merkė ašaromis žemę. Tuo metu valos susirinko paklausyti Javanos giesmės ir sėdėjo tylūs Mahanaksare, Lemties žiede, šalia Valmaro auksinių vartų, savo ištarmės sostuose; Javana Kementarė priešais juos giedojo, o jie stebėjo.
Ir taip bestebint iš kalvos išdygo du liaunu daigeliu. Tą valandą visą pasaulį apgaubė tyla, nebuvo jokio kito garso nei Javanos giedojimas. Jam skambant medeliu augo, gražėjo ir aukštėjo, žiedais apsipylė – ir šitaip užgimė pasauly du Valinoro Medžiu. Iš visko, ką Javana yra sukūrusi, jiedu gerbiamiausiu, o apie jų dviejų likimą vejasi visos Senųjų Dienų sakmės.
Vienas jų turėjo tamsiai žalius lapus, iš apačios žvilgančius sidabru, iš gausybės jo žiedų nuolat krito sidabru švytinti rasa, o žemė apačioje mirgėjo virpančiais lapų šešėliais. Kitõs lapai buvo šviežios žalumos spalvos, tarsi ką tik prasiskleidusio buko, jų krašteliai auksu spindėjo. Žiedai nuo josios šakų sviro kekėmis tarsi geltona liepsna švytintys ragai, lieją auksinį lietų ant dirvos; ir iš tojo medžio žydėjimo sklido šiluma bei stipri šviesa. Telperijonu pirmąjį Valinore vadino ir Silpijonu, ir Ninkvelote ir daugeliu kitų kreipinių; tačiau Laurelina kita buvo ir Malinalda, ir Kulūrijena, be kitų vardų dainoj.
Per septynias valandas medžio didybė pilnatin išaugdavo ir vėl į nieką sudildavo, ir abu darsyk atbusdavusiu valandą iki kito švytėjimui nublankstant. Šitokiu būdu dukart per dieną Valinore ateidavo švelnesnės šviesos valanda, kai abu medžiu blankūs būdavo ir jų auksiniai bei sidabriniai spinduliai susimaišydavo. Telperijonas buvo vyresnysis iš medžių ir pirmas visu ūgiu išaugo, pirmas sužydėjo. Tos pirmos valandos, kurią jis švietė, balto sidabrinės aušros mirgesio, valos valandų sakmėn neįrašė, o pavadino Atsiskleidimo valanda ir nuo jos skaičiavo savo karaliavimo Valinore amžius. Todėl Pirmosios Dienos ir visų kitų džiaugsmingų dienų po to iki Valinoro Aptemdymo šeštąją valandą Telperijonas baigė žydėti, o dvyliktąją Laurelina savo žiedus uždarė. Kiekviena valų diena Amane turėjo dvylika valandų ir baigdavosi antruoju šviesos susimaišymu, kai Laurelina dildavo, o Telperijonas pilnėdavo. Tačiau nuo medžių nulieta šviesa ilgai tverdavo, kol būdavo pakelta į orą ar sugerta dirvon. Telperijono rasą ir nuo Laurelinos kritusį lietų Varda kaupė didžiuliuose kubiluose, panašiuose į švytinčius ežerus, kurie visam valų kraštui buvo vandens ir šviesos šuliniais. Šitaip prasidėjo Valinoro Palaimos dienos, ir taip Laiko Skaičiavimas prasidėjo.

Bet amžiams slenkant link Ilūvataro paskirtos Pirmagimių atėjimo valandos, Viduržemė glūdėjo prieblandoje po žvaigždėmis, kurias Varda padirbo užmirštais savųjų triūsų po Ea amžiais. O tamsoje Melkoras gyveno ir dažnai tebeklajodavo įsivilkęs įvairiuosna galios ir baimės pavidaluosna; jis valdė šaltį ir ugnį – nuo kalnų viršūnių lig gilių krosnių, esančių po jais; ir dėl visko, kas tais laikais buvo žiauraus ar smarkaus, ar mirtino, kaltas jis.
Valos retai iš Valinoro grožios bei palaimos per kalnus persikeldavo į Viduržemę – žemei už Pelorų savo rūpestį ir meilę skyrė. O Palaimintosios Karalijos vidury stovėjo Aulės rūmai, kuriuose jis ilgai triūsė. Nesgi visa ko tvėrime tame krašte jis buvo pagrindinis ir ten sukūrė daug gražių bei akiai malonių dalykų – tiek atvirai, tiek slapta. Tai iš jo žinija bei supratimas apie Žemę ir apie viską, kas joje: kaip žinija nieko netveriančių, tik siekiančių to, kas yra, išmanymo, taip ir visų amatininkų – audėjo, medžio skaptuotojo ir metalų apdirbėjo; taip pat žemdirbio beigi artojo, nors šie paskutinieji ir visi, kurie tvarkosi su augančiais ir vaisius vedančiais, dar turi pasitikėti Aulės sutuoktine Javana Kementare. Tai Aulę vadina Noldų Draugu, nes iš jo noldos vėliau daug ko išmoko – jie nagingiausi tarp elfų; ir, savaip išnaudodami Ilūvataro dovanas, jie daug kuo Aulės mokymą papildė, mėgaudamiesi kalbomis ir raštais, siuvinėjimo, piešimo, drožinėjimo pavidalais. Noldos taip pat pirmieji sugebėjo padaryti brangakmenius. Gražiausieji iš jų buvę Silmariliai, ir jie pražuvo.
O Manvė Sūlimas, viršiausias ir švenčiausias iš valų, sėdėjo šalia Amano ribos, mintyse nepamiršdamas Išorinių žemių. Nesgi jo sostas stovėjo didingai ant viršūnės Tanikvetilio, tarpu pasaulio kalnų aukščiausio, jūros pakrašty kylančio. Iš jo menių ir į jas nuolat skriejo sakalų ir erelių pavidalo dvasios: jų akys įžvelgė jūrų gelmėsna ir skrodė po pasauliu paslėptus urvus. Šitaip jie nešė Manvei žinias kone apie viską, kas dėjosi Ardoje, tačiau kai kas net Manvės ir jojo tarnų akims buvo paslaptis, nes, kur Melkoras tamsybes mintydamas sėdėjo, gulė neperžvelgiami šešėliai.
Manvė negalvoja apie savo paties garbę ir nepavydi savosios galios, o valdo dėl taikos. Vanjas jis mylėjo labiausiai iš visų elfų, ir iš jo jie gavo dainas bei eiles; nesgi eilės Manvę džiugina, o žodžiais dainuojama daina – jo muzika. Manvės apdaras mėlynas, ir mėlyna jo akių ugnis, o skeptras – iš safyro, kurį noldos jam padarė; jis paskirtas būt Ilūvataro pastatytuoju valdovu, valų, elfų ir žmonių pasaulio Karaliumi ir svarbiausia gynyba nuo Melkoro blogio. Su Manve gyveno gražiausioji Varda – toji, kuri sindų kalboje vadinama Elbereta, Valų Karaliene, žvaigždžių sutvarytoja; ir su jiedviem buvo galybė dvasių palaimoje.
Tačiau Ulmas vienas buvo ir apsistojo ne Valinore, niekad čia ir nesilankydavo, nebent laukė svarbus pasitarimas; jis nuo Ardos užgimimo gyveno ir tebegyvena Išoriniame vandenyne. Iš ten Ulmas valdo visų vandenų tėkmę bei atoslūgius, upių kryptis bei šaltinių papildymą, visų rasų irgi lietaus varvėjimą kiekvienam krašte po dangumi. Gilumose jis mąsto apie muziką, didžią ir baisią, o tosios muzikos aidas bėga pasaulio gyslomis sielvarte ir džiugesy: nes nors džiaugsminga versmė, saulėje kylanti, josios šaltiniai glūdi bedugniuose sielvarto šuliniuose prie Žemės pamatų. Telerai iš Ulmo daug ko išmoko, tad jų muzika ir liūdna, ir kerinti. Salmaras su juo atkeliavo Ardon – tasai, kuris padirbino Ulmo ragus, kurių niekas nebepamiršta kartą išgirdęs; taip pat Osė bei Uinena, kuriems jis davė valdyti bangas bei Vidinių jūrų judėjimą; ir aibė kitų dvasių. Šitaip net Melkoro tamsoje su Ulmo galia gyvybė bėgo daugeliu slaptingų klodų, ir Žemė nežuvo; taip pat visiems, pasimetusiems toje tamsoje ar toli nuo valų šviesos klajojantiems, Ulmo ausis buvo visad atverta. Nepaliko niekad jis ir Viduržemės; kokie pakeitimai ar griūtys bebūtų nuo tada įvykę, apie ją minties nepametė ir lig dienų pabaigos nepames.
Tuo tamsiu metu Javana irgi nenorėjo visiškai palikti Išorinių žemių, mat visi augantys dalykai jai brangūs, ir ji gedėjo triūsų, pradėtų Viduržemėje ir Melkoro sudarkytų. Todėlei palikusi Aulės namus bei žydinčias Valinoro pievas kartais ji ateidavo ir gydydavo Melkoro padarytas žaizdas. Sugrįžusi ji kalbindavo valas kariauti su ano nelabomis valdomis, kurias atkovoti būtina iki Pirmagimiai ateis. O Oromė, žvėrių tramdytojas, taip pat vis jodinėdavo neapšviestų girių tamsybėje: kaip galingas medžiotojas jis atlėkdavo su ietim ir lanku, vaikydavo lig mirties Melkoro karalystės pabaisas ir nelabus padarus, o jo baltasis žirgas Naharas šešėliuose žėrėjo sidabru. Tuomet mieganti žemė drebėdavo nuo jo auksinių kanopų mušimo, ir pasaulio prieblandoj Ardos lygumose Oromė pūsdavo Valaromą, savo puikųjį ragą, – nuo to kalnai aidėdavo, blogio šešėliai šalin skriedavo, ir pats Melkoras Utumne krūpčiodavo, nujausdamas ateinantį įniršį. Tačiau Oromei pralėkus, Melkoro tarnai vėl susirinkdavo, ir žemės buvo pilnos šešėlių bei apgaulės.

Dabar gi viskas pasakyta apie Žemės ir jos valdytojų prigimtį dienų pradžioje ir ligi kol pasaulis tapo toks, kokį jį Ilūvataro Vaikai pažino. Nes elfai ir žmonės yra Ilūvataro Vaikai, ir kadangi ainos ne iki galo suprato tąją temą, kuria Vaikai muzikon įėjo, jie nedrįso nieko prie jų būdo pridėti. Todėlei valos šioms gentims daugiau kaip vyresnieji ir vadai nei šeimininkai; ir jei kada ainos, su elfais ir žmonėm bendraudami, stengėsi juos priversti, kai tie patarimo neklausydavo, retai tai į gera išėjo, kokie geri bebūtų buvę norai. Ainos bendravo daugiausia su elfais, mat Ilūvataras sutvėrė juos panašesnės į ainų prigimties, nors menkesnės galybės ir sudėjimo, o žmonėms keistų dovanų dovanojo.
Nesgi sakoma, kad valoms iškeliavus stojo styla ir visą amžių Ilūvataras vienas mintyse paskendęs sėdėjo. Tuomet jis prabilo ir tarė:
- Žvelkite, myliu aš Žemę, kuri bus rūmas kvendėms bei atanams! Kvendės bus skaisčiausi iš visų žemės padarų ir turės, sugalvos beigi sutvarys daugiau grožio nei visi mano Vaikai, ir didesnę palaimą pasaulyje patirs. Tačiau atanams naują dovaną duosiu.
Todėl jis padarė, kad žmonių širdys siektų užu pasaulio, o viduj ramybės nerastų; tačiau jie turėsią savybę tarpu pasaulio galybių ir galimybių savo gyvenimą formuoti, nepaisydami Ainų Muzikos, kuri yra kaip likimas visiems kitiems dalykams; ir jųjų veiksmais visa kas turėtų būti užbaigta pavidalu ir žygiais, o pasaulis išbaigtas iki paskutinio ir mažiausio.
Tačiau Iūvataras žinojo, kad žmonės, įkurdinti pasaulio galybių sąmyšyje, dažnai nuklysią ir darniai savo dovanų nenaudosią, tad jis tarė:
- Šie taip pat savo laiku atras, kad viskas, ką daro, atsigrįžta galiausiai tik mano darbo šlovei.
Tačiau elfai tiki, kad žmonės dažnai Manvei, kuris daugiausia apie Ilūvataro mintį žino, yra sielvartas, mat elfams atrodo, kad žmonės iš ainų panašiausi į Melkorą, nors tas visada jų bijojo ir nekentė, net tų, kurie jam tarnavo.
Drauge su šia laisvės dovana žmonių vaikai gavo ir tai, kad pasaulyje gyvi praleidžia tik nedidelį tarpsnį, prie jo prirakinti nėra ir greitai iškeliauja – kur, elfai nežino. O elfai pasilieka ligi dienų pabaigos, ir jų meilė Žemei ir visam pasauliui dėl to yra nuoširdesnė bei gyvesnė, o metams bėgant – vis sielvartingesnė. Mat elfai nemiršta, kol mirs pasaulis, nebent yra nužudomi arba sielvarte paskęsta (abi šios tariamos mirtys juos gali ištikti); nemenkina jų stiprybės nei amžius, nebent pavargsta nuo dešimties tūkstančių šimtmečių. O mirę jie susirenka Mandoso menėse Valinore, iš kur savu laiku gali sugrįžti. Tačiau žmonių sūnūs iš tiesų miršta ir palieka pasaulį, dėl ko yra vadinami Svečiais arba Prašalaičiais. Mirtis – jų likimas, Ilūvataro dovana, kurios Laikui senkant net Galybės ims pavydėti. Tačiau Melkoras ant jos metė savo šešėlį ir primaišė tamsos, iškėlė iš gėrio blogį ir baimę – iš vilties. Bet nuo seno valos elfams Valinore paskelbė, kad žmonės prisijungs Antrojoje Ainų Muzikoje, o ką elfams žada po Pasaulio pabaigos, Ilūvataras neatskleidė, ir Melkoras nesužinojo.


Paskutinį kartą redagavo Starlin 25 Kov 2006, 12:44. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 07 Vas 2005, 10:57 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:16
Pranešimai: 5119
Miestas: Reality: Extended Edition
Puiku puiku. Deja, redaguoti galėsiu tik po savaitės...

_________________
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 08 Vas 2005, 14:45 
Atsijungęs
Mūvėjo Žiedą
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 02 Bir 2004, 20:45
Pranešimai: 481
Miestas: Havens...
Labai gerai, tik man kažkaip su tais žibintais labai keistai atrodo, kertasi su kitu tekstu :?

_________________
Life is better lived together.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 09 Vas 2005, 16:01 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Gal gali aiškiau paaiškinti, kas kertasi? Stilius?

Tiesa, aš iš pradžių verčiau "šviesuliai", bet paskui pastebėjau, kad Indraja Žibintus vartoja.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 09 Vas 2005, 16:57 
Atsijungęs
Mūvėjo Žiedą
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 02 Bir 2004, 20:45
Pranešimai: 481
Miestas: Havens...
Ne, pats žodis gerai, bet jo vartojimo forma pvz.:"du dideliu žibintu" man kažkaip neskamba. Nežinau, gal man čia vienam taip , bet nesiskaito ir viskas. :?

_________________
Life is better lived together.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 09 Vas 2005, 17:13 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
A, dviskaita :twisted: Tikiuosi, kad taisyklingai ją sudariau... Neskamba todėl, kad nepripratęs, šita forma jau nebevartojama kasdienėje kalboje... Bijau, kad ne tau vienam neskambės. O kaip tuomet su Medžiais? Juk ten irgi dviskaita? Labai svarbu išgirsti nuomonę! Nes man tai labai gražiai į visą vertimą dviskaita įsipaišo, bet kitiems gali atrodyti kitaip...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 09 Vas 2005, 17:18 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:16
Pranešimai: 5119
Miestas: Reality: Extended Edition
Du Medžiu tam ir buvo sutvertu, kad dviskaitą vartoti galėtuva :!:

_________________
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 09 Vas 2005, 18:06 
Atsijungęs
Žiedo nešėjas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 04 Geg 2004, 16:27
Pranešimai: 758
Man patiko, tik vienas sakinys užkliuvo:

Cituoti:
Telperijonu pirmąjį Valinore vadino ir Silpijonu, ir Ninkvelote ir daugeliu kitų kreipinių; tačiau Laurelina kita buvo ir Malinalda, ir Kulūrijena, be kitų vardų dainoj.


Labai painus pasirodė, kelis kartus skaityti reikėjo, kol supratau, kas norėta pasakyti. Bet čia gal taip turi būti... :roll:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 09 Vas 2005, 18:46 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Indraja: :)

Toma: ačiū, pažiūrėsiu. Šiaip nemanau, kad reikėtų vengti painių sakinių, nes jeigu padarysim labai jau suprantamą Tolkino tekstą, bus paprasčiausiai nelogiška. Juk originalą irgi šimtąsyk kartais perskaityti tenka! O šiaip tai antrame skyriuje dar painesnis sakinys yra :twisted:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 13 Vas 2005, 15:28 
Atsijungęs
Žiedų valdovas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 02 Kov 2004, 19:32
Pranešimai: 1883
Miestas: Vilnius
Sorry, Indrajos vertimas first, kai galėsiu - prisijungsiu. Pakolkas - matau vieną klaidos spausdelę:
Tačiau vataras žinojo

_________________
Mergaitė Gyvatė

Of course it is happening inside your head, Harry, but why on earth should that mean that it is not real?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Vas 2005, 10:10 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:16
Pranešimai: 5119
Miestas: Reality: Extended Edition
Turbūt geriau mažai negu nieko... Pirmoji serija.

Pastaba tekstui, ypač nuo „Now Melkor began the delving and building of a vast fortress“: viskas labai gražu, betgi čia – ne lietuvių liaudies pasakos. Inversijų originale tikrai yra, tačiau dauguma sakinių šiuo požiūriu visiškai paprasti (ir kitais požiūriais paprasti, išskyrus neįtikėtiną ilgumą). O lietuviškai – vos ne kiekvienas sakinys apverstas. Man tai tas pats, kaip „kaukai“, „laumės“ ir „aitvarai“ – tekstas tampa per daug lietuvialiaudiškas (koks jis nėra) ir per daug pasakinis (koks irgi nėra). Angliškas tekstas vietomis tikrai neįprastas, archaiškas, bet bendras vaizdelis – kaip kronikos, vadovėlinio įvykių aprašymo, nors pakankamai skambaus, o ne kaip kai kurių Gorkio ar Krėvės kūrinių. Suprantama, mes galim žodžius dėlioti daug laisviau nei net tokie anglai kaip JRRT (kuris laiške paaiškinęs maždaug taip – jei anglų kalba prarado galimybę keisti žodžių tvarką, tai čia jos bėda, o ne jo). Kuklia nuomone, būtų labiau išlaikyta originalo dvasia, jei inversijų sumažėtų kokius tris kartus. Po vieną netaisau, nes tau geriau matyti, kaip bus gražiau. Beje, dar blogiau, kad anksčiau tekstas buvo ganėtinai neperkrautas inversijomis, o dabar nuo vieno taško - vien inversijos, kai originale tokio lūžio nėra.
Šiuo klausimu būtų gerai išgirsti ir kitų nuomones.

{baigiant formuoti Ardą} [suteikiant Ardai galutinį pavidalą / pabaigiant suteikti Ardai pavidalą] tik pamąstymui;
{iki Žemėje kam nors išdygstant ar žengiant pirmuosius žingsnius}[anksčiau, nei kas nors augo ar žingsniavo ant žemės] SR;
{toli skliautuose}[tolimajame danguje] far heaven – „heaven“ gali būti „skliautas“; poezijoje būna ir „skliautai“, bet mažiau painiavos, jei čia jų nebus. Kaip rašoma LT, buvo trys oro sluoksniai, bet neminimas kietas skliautas (kurį europiečiai manė esant), o perkeltine prasme jis irgi nebūtinas. Nesu tikra, ar Tulkasas prieš tai buvo Išorinėje Tuštumoje, kuri būtų net virš poetinio dangaus skliauto;
{mūšiai}[mūšis] battle;
{sutramdė}[sutvarkė] brought order; sutramdyti – numalšinti, nuraminti, sulaikyti DLKŽ, t.y. restrain; order – tvarka: tramdymo objektas priešinasi, o tvarkymo – nebūtinai; kriminaliniai aspektai šiuo atveju nerūpi, jie nėra užgožę normalios reikšmės;
{ilgai puoselėtas}[seniai sumanytas / ilgai kurtas] long devised; puoselėti – rūpestingai auginti, ugdyti, prižiūrėti DLKŽ; prk. slapta turėti (svajonę); devise – think up Enc;
{prisireikė}[prireikė] SR bus aukštėlesnis stilius;
{priprašytas}[maldaujamas] at the prayer – SR;
{žibintu} lamp gali būt ir žiburys, nes žibintas – labiau lantern: kaip tamistai gražiau;
{jūrosna}[apsupančiosna jūrosna] Encircling Sea yra pavadinimas, tad ir „encircling seas“ nesinori vadinti tiesiog jūromis;
{palaimino}[pašventino] pasiūlymas žodynėliui: bless – laiminti, hallow –šventinti (~holy), vis vien abu labu religiniu;
{pritvirtino}[padėjo / pastatė] set;
{Ormalio}[Ormalo];
{tarsi amžinoje dienoje}[šviesu, it nenutrūkstančią dieną] svarbiausia, kad vietininkas įtartinas; vienintelė „taisyklė“, kurią apie jį moku: „Jei gali – nevartok“;
{dygti ir skleistis} [leisti daigus ir želmenis] lietuviškai sėkla negali skleistis;
{išvešėjo}[suvešėjo] man atrodo, kad „a multitude of growing things“ labiau gali suvešėti, o vienas augalas, tarkim, asiūklis, turintis daug stiebų, sujungtų po žeme – išvešėti (žodį „išvešėti“ temačiau vartojamą taip: „išvešėjęs navikas“, t.y. įsiterpęs į aplinkinius audinius);
{augalėlių}[augalų] gi: didelių ir mažų;
{kerpių}[samanų] mosses; kerpės gali būti „growing things“, bet negali būti „augalai“; botanikai kerpes vadina tik „lichen“;
{didžių paparčių ir medžių}[, ir didžių paparčių, medžių] reikia, kad būtų aiškiau, jog tolesnis apibūdinimas skirtas tik medžiams;
{Ir žvėrys atklydo}[Žvėrys pasirodė] „ir“ čia daugoka; „come forth“ manieji žodynai neverčia kaip „ateiti“;
{miškų}[girių] tik šiaip – siūlau dažniau rašyt forest – miškas, o wood – giria;
{nežydėjo gėlės, negiedojo paukščiai}[nei gėlės žydėjo, nei paukščiai giedojo] pamąstymui, nes yra „no ...nor“;
{visa tai}[visi jie] these things, „tai“ labiau tinka ne tokiai konkrečiai situacijai;
{skreite}[užantyje] bosom – ar čia koks nors mūsiškas frazeologizmas, kurio nežinau?
{kur buvo gausybė jos prigalvotų turtų} [tačiau buvo ...]a, čia tas dviprasmiškas sakinys? Prieš šią dalį yra kabliataškis, todėl ją reikėtų priskirti nebe prie užančio, o prie Žemės;
{susikirtusi liejosi}[susiliejo] met and blended;
{Almarenos saloje, Didžiajame Ežere}[Almareno saloje Didžiajame Ežere] nevienarūšiškai atrodo, be to, pasitaiko ežerų salose, net Baluoše yr, – bus aiškiau;
{ilgai patenkinti jie buvo}[ir ilgai jie buvo patenkinti];
{Atsitiko kartą, kad}[Kartą,] „it came to pass“ tikrai yra „atsitiko“, tik šiame kontekste tai itin griozdiškai atrodo;
{sutvertų ar pradėtų}[sutvertų ir pradėtų] and;
{vystymąsi} unfolding – kalbininkams vystymasis kažin ko ėmė nepatikti, bet manau, kad nepagrįstai; čia nebūtų itin blogai ir „skleidimasis“;
{pakviesti atkeliavo}[jo pakviesti atkeliavo];
{amatai}[gebėjimas] manau, kad čia „craft“ reiškia „умение“, kurį žodynas verčia „mokėjimas“, kas yra ne idealus abiejų atitikmuo;
{jų darbuose}[jų triūso dienomis] in the days of their labour;
{tarp savęsp palenktų majų turėjo slaptų pažįstamų bei žvalgų}[tarp majų turėjo savęsp palenktų slaptų pažįstamų bei žvalgų / turėjo slaptų pažįstamų bei žvalgų iš savęsp palenktų majų tarpo] he had secret friends and spies among the Maiar whom he had converted to his cause – nebūtina turėti slaptų agentų tarp savo šalininkų?
{Melkoras pildėsi neapykantos, pavydėdamas (...) trokšdamas} [Melkorą apėmė neapykanta, jis pavydėjo (...) troško] bijau, kad taip lietuviškai ne itin;
{broluvai}[bendrams?] norėjau sakyt „sibsams“ :) – „broluva“ beveik gerai ir geriau už šį; peer – 1. person of equal standing (ar tikrai neišverčiamas?), 3. friend: a companion, fellow, or buddy (archaic) Enc;
{pakampių}[menių] halls – stiliaus aukštumas aiškiai nebe tas;
{išsyk jį užplūdo neapykanta Žemės Pavasario grožiui}[Žemės Pavasario grožis dar labiau įsiutino jį] the beauty of the Earth in its Spring filled him the more with hate;
{nebijodami jokio blogio}[nesibaimindami jokių bėdų] fearing no evil – „blogio“ semantinis laukas lyg siauresnis už „evil“;
{o ir dėl}[ir dėl] and because;
{Giesmėse giedama}[Giedama] it is sung;
{Ardos pavasario}[Ardos Pavasario] lyg vienetinis dalykas...
{suprato}[pamanė] deem – consider to be Enc;
{Nakties sienas}[Nakties Sienas?] hm, ar čia siena – gimininis pavadinimas, ar ji viena tokia?
{apsistojo tolimoje Viduržemės šiaurėje} [atvyko į / pasiekė Viduržemę toli šiaurėje] came to Middle-earth far in the north;
{. Valos jo nepastebėjo}[, o valos jo nepastebėjo] sakinių kapojimas tinka įtampai didinti, bet originale tokios priemonės nematyti;
{po Žeme} [po žeme] jei raidė mažoji – reiškia, iškasė Žemėje, bet po paviršiumi, o jei didžioji – tai po pačia Žeme, bet kaip ten ką iškasi, jei ten pagal LT vanduo ar pan.? Gal čia negalim tiesiogiai perrašyt, gal reik HoME pažiūrėt, kur tiksliai tai buvo?
{Krito ir puvo žaluma}[Žaluma vyto ir puvo / Augalai apsirgo ir puvo] fell sick and rotted – kristi (nuo ligos) gali tik galvijai;
{piktžolės}[žolės] weeds, betgi įsivaizduokim, kaip kas nors ravi upę;
{dumblai}[dumblas];
{ieškojo tad} [ėmė ieškoti];
{forma}[pavidalas] shape;
{simetrija} turbūt lietuviškai nepasakysiva, bet Enc 2. balanced proportions, iš kur galėtų būti „dalių darna“;
{sulaužyta}[sudarkyta] marred;
{sumintijimų} gražus žodis, tik dėl visa ko reiktų pažiūrėti į Didįjį žodyną;
{žemės sąmyšiui}[Žemės sąmyšiui];
{plėšyti žemę}[varžytis dėl Žemės] rend tikrai gali būti „plėšyti“, bet gali būti ir Enc 4. take somebody or something away forcibly: to tear or wrest something or somebody away;
{Ilūvataro vaikai}[Ilūvataro Vaikai] tikrai simbolinis pavadinimas.

_________________
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 28 Vas 2005, 11:28 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:16
Pranešimai: 5119
Miestas: Reality: Extended Edition
Antra „pusė“. Kažin kodėl buvo sunkiau, nei Valakventa – gal tekstas sudėtingėja?

Apie inversijas: žiū, jų perteklius gana greitai išnyko. Taigi, užteks sumažint kiekį dukart, ir ne visur, o sankaupose.

Iš anos dalies:
[Didžiajame ežere] *ežeras – gimininis pavadinimas, Amerikoje yra Didieji ežerai*.

***

{ant Žemės paviršiaus}[Žemės paviršiuje] tik pamąstymas – vartosena būtų labiau norminė, bet vis tiek ne tokia vaizdinga kaip originale;
{Ekaija}[Ekaja];
{už jos – Nakties sienos}[už jos stūkso Nakties S?ienos] skambėjo „suskubėtai“;
{Belegaerę}[Belegaerą];
{kalnyną}[kalnus] kalnynas – kalnagūbrių, plokščiakalnių ir tarpukalnių slėnių vientisa sritis DLKŽ; Alkonas: kalnynas – mountain range / chain; t.y. gal ten ir kalnynas, bet tai nėra aiškiai pasakyta;
{Tanikvetiliu} Tanikvetilė būtų neįprasta, bet visai derėtų su kitais mot. g. vardais. Valinoro Džomolungma :) ;
{Oijolose, Amžina Baltuma, ir Eleryna, Žvaigždėm Karūnuota}[Ojolose] ar nebūtų aiškiau, jei būtų brūkšniai?
{sindos vėlesne savo kalba jį vadino Amon Uilos} įdomus atvejis: tiesa, aiškinama, kaip jie jį vadino, bet prieš tai irgi aiškinta, kaip vadino – kiti elfai, – o ten buvo sulietuvinta. Gal nebūtų klaida [sindos vėlesniąja savo kalba minėdavo Amon Uilosą];
{rytus}[Rytus?];
{daug šviesos ir visas grožybes}[... bei ...];
{ir ten nieks neblėso} [ten ...];
{jokių kliaudų ar ligų tame}[nepuvo ir nesirgo tie / neturėjo kliaudų ir nesirgo tie] kliauda – gražus žodis, DLKŽ: trūkumas, yda; corruption Enc: dishonesty, depravity, word/phrase altered from original (linguist.), undesirable change, error (introduced into a text during copying), corrupting, rotting (arch.) – taigi corruption gali būti arba kliauda (~klaida), arba puvimas (kuris gyvam dalykui apibūdinti ne itin tiktų). Klaida gali būti „kame“, bet liga su vietininku – ne;
{sutvarytas}[sutvarkytas] a, jau supratau, bet palieku – kad matytum nesuvaidintą pirmą reakciją į žodį;
Nijena {sėdėjo}[mintijo] thought;
{žemę}[juodžemį] tada nesikartotų;
{Lemties žiede}[Lemties Žiede] kalnas, sala, upė, kaimas, ... žiedas!?
{ištarmės}[pasitarimų / susirinkimo] council Enc: committee, assembly, meeting for discussion; Alkonas: taryba, susirinkimas, pasitarimas; ištarmė DLKŽ: sprendimas, jo paskelbimas;
{iš kalvos}[ant kalvos] tikrai iš kalvos, bet lietuviškai dažniausiai ne taip sakoma. Originale nėra, kas verstų rašyti „iš“, yra paprastas upon;
{Vienas jų turėjo tamsiai žalius lapus, iš apačios žvilgančius sidabru} [Vieno jų lapai buvo ...] SR, tik pamąstymui;
{iš gausybės jo žiedų nuolat krito sidabru švytinti rasa}[nuo kiekvieno iš nesuskaitomų jo žiedų nuolat krito sidabriškosios šviesos rasa / kiekvienas iš jo nesuskaitomų žiedų nuolatos rasojo sidabriška šviesa] from each of his countless flowers a dew of silver light was ever falling – „kiekvieną“ gal ir nebūtina, tačiau manyčiau, čia turima omeny „skystoji“ šviesa, ypač ryškiai aprašyta Lost Tales, o ne švytinti rasa (galinti švytėti dėl įvairiausių priežasčių);
{Žiedai nuo josios šakų sviro kekėmis tarsi geltona liepsna švytintys ragai, lieją}[Žiedai nuo josios šakų sviro geltonos liepsnos kekėmis, kiekvienas jų it švytintis ragas, liejąs] Flowers swung upon her branches in clusters of yellow flame, formed each to a glowing horn that spilled – kaip anksčiau;
{iš tojo medžio žydėjimo sklido}[... žiedynų ...] from the blossom of that tree there came forth – žydėjimas – vyksmas, kas nors gali sklisti dėl jo, bet ne iš jo;
{vadino ir Silpijonu, ir Ninkvelote ir daugeliu kitų kreipinių}[vadino ... vardų] „vadinti kreipiniu“ reikštų „jo pavadinimas – kreipinys“;
{Laurelina kita buvo}[kita buvo Laurelina] anaip man visai nebeaišku;
{be kitų vardų dainoj}[ir dar daug kaip dainoj įvardijama] kad vardai neimtų kartotis;
{abu darsyk atbusdavusiu} [kiekvienas iš jų dviejų darsyk atbusdavęs] nebent kokia taisyklė liepia taip sakyti; kuklia nuomone pirmasis variantas neaiškus: du ar trys?
{nublankstant}[liaujantis / nuslopstant] ceased to shine; DLKŽ nublankti: 1. nubalti, 2. pasidaryti ne tokiam ryškiam; nuslopinti (nuslopti atskirai nėr): uždusinti, padaryti nebepasireiškiantį, užgniaužti;
{blankūs}[blankiu];
{ir pirmas visu ūgiu išaugo, pirmas sužydėjo}[, pirmas visu ūgiu išaugo irgi sužydėjo] kad „pirmas“ ne taip kartotųsi;
{Tos pirmos valandos, kurią jis švietė, balto} [Pirmõsios valandõs, kurią jis švietė, tojo balto] SR aiškiau;
{žiedus uždarė}[žiedus suskleidė] SR gražiau;
{šviesos}[šviesų] lights;
{šuliniais}[šuliniai?] nežinau, ar nuolatinis veiksmas, ar ne;
{ir taip Laiko Skaičiavimas prasidėjo} [ir taip prasidėjo Laiko Skaičiavimas] galima būtų išlaikyti originalo simetriją;
{Bet}[Tačiau] sakinio pradžioje ne taip blogai šitaip, ypač – pastraipos pradžioje;
{link Ilūvataro paskirtos Pirmagimių atėjimo valandos}[... valandos link] va, nors kažką mokiausi;
[krosnių]{žaizdrų} tik pamąstymui – būtų industriškiau, o ir Hefaistas kalne turėjo kalvę su žaizdru;
{smarkaus}[prievartaus / nuožmaus] manau, kad čia turėta omeny violent reikšmė „smurtinis“ (būtų kitų dviejų sinonimas), o ne „stiprus“; jei „prievartus“ (iš Alkono) netinka, galima imti dar vieną „cruel“ reikšmę;
{kaltas}[kaltinamas] to lay smth to smb‘s charge Alkon: kaltinti ką kuo;
{visa ko tvėrime tame krašte jis buvo pagrindinis}[visa ką tveriant, jis buvo pagrindinis / svarbiausias] kliūna;
{kaip žinija nieko netveriančių}[tiek žinija netveriančiųjų / nekuriančiųjų] „Kalbos praktikos patarimai: kaip ... taip – geriau tiek ... tiek, ir ... ir. Stebuklai: Dabart.LKŽ: tverti – (neteiktina) kurti. (Hm?) Toliau kalbama apie amatininkus, todėl čia minimas veiksmas yra „nesiekti daryti tai, ką jie daro“, o jie, tik SR, kuria (Eru ir valos SR tveria);
{siekiančių to, kas yra, išmanymo, taip ir}[siekiančių išmanyti tai, kas yra, tiek];
{vėliau}[vėlesnėmis dienomis] after days, nebent taip negalima;
{siuvinėjimo, piešimo, drožinėjimo}[išsiuvinėtais, nupieštais, išdrožtais] figures of broidery – kas yra „siuvinėjimo pavidalas“: ar, tarkim, peltakiavimas (siuvinėjimo porūšis)? Nežinau, ką reiškia angliškasis, bet spėju šitaip;
{mintyse nepamiršdamas}[mintimis neapleisdamas] sviestas sviestuotas;
{negalvoja apie savo paties garbę}[nesivaiko šlovės] has no thought for his own honour – pirmasis variantas man reiškia „negalvoja, ar elgiasi garbingai“;
{nepavydi}[nepavyduliauja / pavydžiai nesergsti] is not jealous of his power – nelabai didelis skirtumas, nes DLKŽ pavydėti 2. pavyduliauti. Siaurąja prasme pavydėti gali kažkam kažko, ko neturi, o pavyduliauti gali kažkam / kažko, ką jau turi; labiausiai tiktų Enc: 3.watchful: possessively watchful of something; Lingvo: ревниво оберегающий;
{valdo dėl taikos}[valdo visa ką vardan taikos] rules all to peace – neradau, ką reiškia „rule to“, bet irgi manau taip;
{o skeptras – iš safyro, kurį noldos jam padarė} [iš safyro skeptras, kurį jam padirbino noldos] noldos mokėjo daryti ir skeptrus, ir brangakmenius (ar šiuos jau mokėjo?), visgi geriau akcentuoti skeptrą; padirbino, nes wrought – work (past);
{pastatytuoju valdovu}[vietininku] vicegerent ir Lingvo, ir Alkonas verčia taip pat; „pastatytasis“ kliūna, DLKŽ tokios jo vartosenos nerodo;
{svarbiausia gynyba}[svarbiausias gynėjas / svarbiausias gynybai] Pagal DLKŽ, gynyba yra veiksmas arba advokatai;
{sindų kalboje}[sindų kalba] vietininkas – ni ni!
{sutvarytoja} gražu, o ar DidŽ yr?
{tėkmę bei atoslūgius}[potvynius bei atoslūgius] Enc to flow – (oceanography) to move toward the land as the tide rises (refers to the sea or tidal water); yra idioma „flow and ebb“ – „sėkmės ir nesėkmės“;
{papildymą} OK, tik gaila, kad neturim vieno žodžio, reiškiančio „vėl pripildyti“;
{baisią}[šiurpią / bauginančią] SR „baisi muzika“ turi vos pastebimą negerą atspalvį, o sinonimų nestokojam;
{Nepaliko}[Neapleido] kad būtų aiškiau, jog turimas omeny ne tiek fizinis palikimas;
{apie ją minties nepametė ir lig dienų pabaigos nepames} [apie ją mąstyti nesiliovė ir nesiliaus ligi dienų pabaigos] „pamesti mintį“ – pamiršti, apie ką kalbama (šnek.), Lingvo: to take thought – задуматься; опечалиться (susimąstyti, susisieloti);
{kalbindavo valas kariauti su ano nelabomis valdomis, kurias atkovoti būtina}[ragino valas kovoti su ano nelabu viešpatavimu / karu priešintis ano nelabam viešpatavimui, ką tikrai reikėjo atlikti] valdos yra dominions, o dominion – viešpatavimas, valdžia;
{nuo jo auksinių kanopų mušimo}[... trypimo] arba tiesiog nuo kanopų;
{ateinantį įniršį}[būsimą kerštą] šiaip wrath versčiau „įniršis“, bet jis nelabai gali ateiti / būti būsimas, o reikšmė „kerštas“ siužetui tinka; Enc 1.great anger: fury often marked by a desire for vengeance; 3.vengeance: the vengeance, punishment, or destruction wreaked by somebody in anger (literary);
{Dabar gi} vaidenasi, kad „dabargi“, nes „dabar“ nėra kaitomas? Taisa: a, dviskiemenis...
{sudėjimo}[svarbos???] įdomu: Enc – stature 1. height: the standing height of somebody or something; 2. individual’s standing: somebody’s standing or level of achievement. Letters: Vaikai – „of far smaller spiritual and intellectual power and status“; Ain.: valų pavidalai – „like to the shapes of the kings and queens of the Children of Ilúvatar“; tik didesnio „majesty and splendour“. Atrodo, nesakoma, kad valos buvo daug aukštesni ar raumeningesni už Vaikus (tvirtesnio stoto – o, tos pat kilmės žodis!), tad reiktų imt stature 2. (Alkon (protinis, moralinis ir pan.) lygis; reikšmingumas; svarba). Lietuviškai tariant – statusas. Reikšmingumas ir svarba ne itin tinka, todėl belieka išsiaiškinti, kaip kalbininkai taiso statusą;
{sutvarys}[sukurs] kaip jau sakiau – ar DidŽ yra? DLKŽ net „sutvers“ netoleruoja, betgi mums labiau rūpi senoviškesnė vartosena, kur „sutverti“ buvo įprastas. „Kalbos prakt. patar.“ tverti (kurti) – tik „geriau nevartoti“, o ne „neteiktinas“. Ką reiškia „sutvaryti“, vargu ar atspėčiau be konteksto, nebent prisiminčiau „сотворить“;
{siektų}[veržtųsi] seek čia gali būti arba „ieškoti“, arba „siekti“, bet „širdis siekia užu pasaulio“ netgi perkeltine prasme suprasčiau ne taip („širdis talpina, aprėpia pasaulį ir dar daugiau“). Manau, kad geriausias vertimas – стремиться;
{formuoti}[kurti];
{, nepaisydami Ainų Muzikos}[užu Ainų Muzikos] čia beyond reiškia „anapus, už; toliau, nei“, nes nepaisyti jos – pasaulio dėsnių, vyksmų visumos – žmonės negali;
{jųjų veiksmais visa kas turėtų būti užbaigta pavidalu ir žygiais, o pasaulis išbaigtas iki paskutinio ir mažiausio}[dėl jų veiksmų viskas turėtų tapti tobula – ir pavidalas, ir veikla, o pasaulis užbaigtas iki menkiausios smulkmenos] išbaigtas tokiais atvejais „Kalb. prak. patar.“ ne itin patinka; Lingvo: completed – совершенный; „iki“ čia reiškia veiksmo būdą (įtariu, kad kaip neretai mąstau rusiškomis konstrukcijomis – ar taip galima sakyt?). Jei negalima – [pasaulis visiškai pabaigtas]. Šitą sakinį taisiau ~2 val. :) ;
{Iūvataras}[Ilūvataras];
{daugiausia apie Ilūvataro mintį}[didžiumą Ilūvataro minčių?] who knows most of the mind of – tik pamąstymui ;
{... yra sielvartas}[žmonės dažnai skaudina Manvę];
{Drauge su šia laisvės dovana žmonių vaikai gavo ir tai, kad} [Nuo šios žmonių vaikams dovanotosios laisvės neatskiriama tai, kad jie] is one with – yra viena, vientisa; anaip galima pamanyti, kad čia – tik priedas;
{gyvesnė}[aitresnė] DLKŽ aitrus 2. karštas, smarkus, 1. atspalvis irgi tinka;
{sielvarte paskęsta}[išsenka dėl širdgėlos / sielvartaudami] waste in grief;
{primaišė tamsos}[ją aptemdė / tamsybėmis ją suteršė] confounded gali būti „sumaišyti“ kita prasme (supainioti);
{iškėlė}[padirbino] antras netikslus variantas pamąstymui; „iškėlė“ gali pasirodyti reiškiąs ir „iškraustė“;
{prisijungs Antrojoje Ainų Muzikoje} [prisidės prie Antrosios Ainų Muzikos] vietininkas nepatiko;
{nesužinojo} [to nesužinojo] buvo hasty...

_________________
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 18 Bir 2005, 14:41 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Pabaigiau pirmą pusę (o pradėjau prieš keletą mėnesių...) Antrą pusę artimiausiu metu irgi įmesiu.

***

Cituoti:
Pastaba tekstui, ypač nuo „Now Melkor began the delving and building of a vast fortress“: viskas labai gražu, betgi čia – ne lietuvių liaudies pasakos. Inversijų originale tikrai yra, tačiau dauguma sakinių šiuo požiūriu visiškai paprasti (ir kitais požiūriais paprasti, išskyrus neįtikėtiną ilgumą). O lietuviškai – vos ne kiekvienas sakinys apverstas. Man tai tas pats, kaip „kaukai“, „laumės“ ir „aitvarai“ – tekstas tampa per daug lietuvialiaudiškas (koks jis nėra) ir per daug pasakinis (koks irgi nėra). Angliškas tekstas vietomis tikrai neįprastas, archaiškas, bet bendras vaizdelis – kaip kronikos, vadovėlinio įvykių aprašymo, nors pakankamai skambaus, o ne kaip kai kurių Gorkio ar Krėvės kūrinių. Suprantama, mes galim žodžius dėlioti daug laisviau nei net tokie anglai kaip JRRT (kuris laiške paaiškinęs maždaug taip – jei anglų kalba prarado galimybę keisti žodžių tvarką, tai čia jos bėda, o ne jo). Kuklia nuomone, būtų labiau išlaikyta originalo dvasia, jei inversijų sumažėtų kokius tris kartus. Po vieną netaisau, nes tau geriau matyti, kaip bus gražiau. Beje, dar blogiau, kad anksčiau tekstas buvo ganėtinai neperkrautas inversijomis, o dabar nuo vieno taško - vien inversijos, kai originale tokio lūžio nėra.


Labai ačiū, kad konkrečiau suformulavai problemą. Iš pat pradžių, kai rimčiau ėmiausi peržiūrinėti savo pirmąjį „greitą“ vertimą, redaguoti ir taisyti, trumpai tariant, teikti jam stilių ir formą, jaučiau, kad galiu ir persistengti. Galutinis variantas tą tik patvirtino. Šitai turėjau omeny sakydama, kad „daug kam užklius senobiškumas“, bet pati nežinojau, kokios problemos gali atrodyti baisiausios. Įtariu, kad ir inversijos – tik vienas iš kabliukų. Va Warrior Elf užkliuvo dviskaita. Aš esu visom keturiom už dviskaitos vartojimą, bet gal užkliūtų mažiau, jeigu konteksto, kaip tu sakai, „lietuvialiaudiškumą“ truputį pašvelnintume?
Įtariu, kad bėda čia ta, jog man šį skyrių versti (tiksliau, redaguoti) buvo labai smagu :) O kai smagu, tai gali ir nusismaginti... Žodžiu, pamėginsiu. Bet, kita vertus, čia tikrai reikia ir kitų nuomonių, nes anglišką tekstą iš tiesų galime perskaityti kiekvienas savaip. Atvirai pasakius, man šitas ankstyvasis Ardos periodas, kaip jis aprašomas „Silmarillion“‘e, visada truputį buvo panašus į pasaką. Kažin kodėl Melkoro ir valų kova šioje stadijoje man panašesnė į Perkūno ir Velnio kovą, na, sakykim, sakmių-pasakų kovas. O štai kai jau atsiranda „istoriniai laikai“, t.y. kai patys elfai įtraukiami į visą šitą reikalą, situacija keičiasi. Jiems ankstyvosios kovos – irgi tarsi mitas, pasaka ir pan. Štai taip aš žiūriu į situaciją – aišku, iki šiol nesivarginau suformuluoti savo požiūrio, bet dabar reikia pamėginti atkapstyti viso to šaknis, nes tai svarbu vertimui...

Cituoti:
{baigiant formuoti Ardą} [suteikiant Ardai galutinį pavidalą / pabaigiant suteikti Ardai pavidalą] tik pamąstymui;


Atskirai pasižiūrėjus lyg ir tiktų tavo variantas, bet „pabaigiant suteikti“ – pernelyg griozdiška padalyvinė bendraties konstrukcija, kuri, mano akimis žiūrint, tik apsunkins tekstą. „Suteikiant galutinį pavidalą“ – na, nežinau. Truputį geriau, bet vis dar su klaustuku...

Cituoti:
{iki Žemėje kam nors išdygstant ar žengiant pirmuosius žingsnius}[anksčiau, nei kas nors augo ar žingsniavo ant žemės] SR;


SR. Man kažkaip nesinorėtų šitoj vietoj dar vieno šalutinio sakinio.

{toli skliautuose}[tolimajame danguje] +

Cituoti:
{mūšiai}[mūšis] battle;


„there was battle in the Little Kingdom“. Man kažkaip čia „battle“ panašiau į „ongoing fight“ ar pan. T.y. į kovą... nes juk tai buvo tęstiniai susirėmimai su Melkoru. Na, nežinau. IMVHO čia vartojama be artikelio, tai kaip ir suabsoliutina, nenurodo vieno konkretaus mūšio – taigi lietuviškai galima perteikti daugiskaita...

{sutramdė}[sutvarkė] +

Cituoti:
{ilgai puoselėtas}[seniai sumanytas / ilgai kurtas] long devised; puoselėti – rūpestingai auginti, ugdyti, prižiūrėti DLKŽ; prk. slapta turėti (svajonę); devise – think up Enc;


Mintyse kurtos~puoselėtos? Ilgai laikytos mintyse, mintyse tobulintos, „rūpestingai augintos, ugdytos, prižiūrėtos...“. Ne tiesioginis vertimas, bet reikšmė IMHO labai artima ir poetiškesnė.

Cituoti:
{prisireikė}[prireikė] SR bus aukštėlesnis stilius;


Šiaip sutinku, bet ar „prireikė“ natūraliai nereikalauja objekto? „Jam prireikė“...

{priprašytas}[maldaujamas] +

Cituoti:
{žibintu} lamp gali būt ir žiburys, nes žibintas – labiau lantern: kaip tamistai gražiau;


Aha tiksliai, yra dar ir lantern... Tai žiburys? Balsuojam? Aš už žiburį.

[quote{jūrosna}[apsupančiosna jūrosna] Encircling Sea yra pavadinimas, tad ir „encircling seas“ nesinori vadinti tiesiog jūromis;
[/quote]

Gerai, bet „apsupančiosna“ – jau per ilgas žodis. Ar netiktų tiesiog „supančiosna“?

Cituoti:
{palaimino}[pašventino] pasiūlymas žodynėliui: bless – laiminti, hallow –šventinti (~holy), vis vien abu labu religiniu;


+

Cituoti:
{pritvirtino}[padėjo / pastatė] set;


Tikrai ne „padėjo“. Bet „set“ yra labai daugiaprasmis žodis, lietuvių kalboje mes galime jam rasti aibes atitikmenų, reikia derinti prie konteksto. IMHO čia kontekste ir „pritvirtino“ visai tinka... Nuomonės?

Cituoti:
{tarsi amžinoje dienoje}[šviesu, it nenutrūkstančią dieną] svarbiausia, kad vietininkas įtartinas; vienintelė „taisyklė“, kurią apie jį moku: „Jei gali – nevartok“;


Vietininkas yra pavojingas, tačiau ne visiškai nevartotinas. Dėl šio konkretaus atvejo nežinau. Tamstos variantas atrodytų visai gerai, bet ar nebus sviestuota? Ir užplūdo Žemę Valų Žibintų švytėjimas, ir visa buvo šviesu it nenutrūkstančią dieną. Gal galima be „šviesu“?

{dygti ir skleistis} [leisti daigus ir želmenis] +

{išvešėjo}[suvešėjo] +

{augalėlių}[augalų] +

{kerpių}[samanų] +

{didžių paparčių ir medžių}[, ir didžių paparčių, medžių] +

Cituoti:
{Ir žvėrys atklydo}[Žvėrys pasirodė] „ir“ čia daugoka; „come forth“ manieji žodynai neverčia kaip „ateiti“;


Dėl „Ir“ gerai. Bet su „pasirodė“ skamba sausokai...

Cituoti:
{nežydėjo gėlės, negiedojo paukščiai}[nei gėlės žydėjo, nei paukščiai giedojo] pamąstymui, nes yra „no ...nor“;

Ką mano kiti? Čia daugiau stilistikos klausimas. Manau, kad abu variantai atspindi angliškąjį no ... nor, manasis turbūt yra leistinas nuokrypis nuo pažodinio vertimo.

{visa tai}[visi jie] +

Cituoti:
{skreite}[užantyje] bosom – ar čia koks nors mūsiškas frazeologizmas, kurio nežinau?


Na, tiesiog „užantis“ man kažkaip neskamba. Skreitas man iš dalies asocijuojasi su įsčiomis...

Cituoti:
{kur buvo gausybė jos prigalvotų turtų} [tačiau buvo ...]a, čia tas dviprasmiškas sakinys? Prieš šią dalį yra kabliataškis, todėl ją reikėtų priskirti nebe prie užančio, o prie Žemės;


Sutinku. Bet man nepatinka formuluotė „tačiau buvo“. Reikėtų arba patikslinti, kur buvo, pridedant papildomą žodį, arba formuluoti išvis kitaip.

Cituoti:
{susikirtusi liejosi}[susiliejo] met and blended;


O gal liejosi? Kažkaip nesinori čia turėti baigtinio veiksmažodžio, norėtųsi pabrėžti procesą.

Cituoti:
{Almarenos saloje, Didžiajame Ežere}[Almareno saloje Didžiajame Ežere] nevienarūšiškai atrodo, be to, pasitaiko ežerų salose, net Baluoše yr, – bus aiškiau;


Kodėl ne vienarūšiškai? Čia būtų kaip tikslinamoji aplinkybė. Aišku, tuomet tikėčiausi kitokio išlaipsniavimo, nes Almarenas – smulkesnis vienetas nei Didysis Ežeras.

{ilgai patenkinti jie buvo}[ir ilgai jie buvo patenkinti] +

{Atsitiko kartą, kad}[Kartą,] +

{sutvertų ar pradėtų}[sutvertų ir pradėtų] +

{vystymąsi} unfolding – gerai, tebūnie „skleidimąsi“

{pakviesti atkeliavo}[jo pakviesti atkeliavo] +

Cituoti:
{amatai}[gebėjimas] manau, kad čia „craft“ reiškia „умение“, kurį žodynas verčia „mokėjimas“, kas yra ne idealus abiejų atitikmuo;


O gal daugiskaita – gebėjimai?

{jų darbuose}[jų triūso dienomis] +

Cituoti:
{tarp savęsp palenktų majų turėjo slaptų pažįstamų bei žvalgų}[tarp majų turėjo savęsp palenktų slaptų pažįstamų bei žvalgų / turėjo slaptų pažįstamų bei žvalgų iš savęsp palenktų majų tarpo] he had secret friends and spies among the Maiar whom he had converted to his cause – nebūtina turėti slaptų agentų tarp savo šalininkų?


Tiks „tarp majų turėjo savęsp palenktų slaptų pažįstamų bei žvalgų“. Dėl „tarpo“ abejočiau – pavojinga konstrukcija.

{Melkoras pildėsi neapykantos, pavydėdamas (...) trokšdamas} [Melkorą apėmė neapykanta, jis pavydėjo (...) troško] +

Cituoti:
{broluvai}[bendrams?] norėjau sakyt „sibsams“ – „broluva“ beveik gerai ir geriau už šį; peer – 1. person of equal standing (ar tikrai neišverčiamas?), 3. friend: a companion, fellow, or buddy (archaic) Enc;


Šiaip peer būtų bendraamžis arba to paties statuso žmogus. Kaip išverst, neįsivaizduoju. Bendrai labai jau neigiamai skamba. Pagalbos?

{pakampių}[menių] + Perfrazuočiau sakinį į: . Štai kodėl jis iš Ea menių sukvietė dvasias, savo tarnystėn paviliotas, ir pasijuto esąs galingas.

Cituoti:
{išsyk jį užplūdo neapykanta Žemės Pavasario grožiui}[Žemės Pavasario grožis dar labiau įsiutino jį] the beauty of the Earth in its Spring filled him the more with hate;


SR

{nebijodami jokio blogio}[nesibaimindami jokių bėdų] +

{o ir dėl}[ir dėl] +

Cituoti:
{Giesmėse giedama}[Giedama]


Labai jau vienišas tas žodelis atrodo... Gal tai būtų leistinas nuokrypis?

{Ardos pavasario}[Ardos Pavasario] +

{suprato}[pamanė] +

Cituoti:
{Nakties sienas}[Nakties Sienas?] hm, ar čia siena – gimininis pavadinimas, ar ji viena tokia?


Sprendžiant iš BoLT, tai gan unikalus dalykas, tegu ir vadinamas daugiskaita. Galima ir didžiąja.

Cituoti:
{apsistojo tolimoje Viduržemės šiaurėje} [atvyko į / pasiekė Viduržemę toli šiaurėje] came to Middle-earth far in the north;


Būtų gerai, bet „Viduržemę toli šiaurėje“ lietuviškai kažkaip ne taip skamba. Vis tik čia akcentuojama, kad pasiekė Viduržemės šiaurinį regioną.

Cituoti:
{. Valos jo nepastebėjo}[, o valos jo nepastebėjo] sakinių kapojimas tinka įtampai didinti, bet originale tokios priemonės nematyti;


Pakeičiau, bet šiaip man pasirodė, kad panašaus ritmo sakinių tekste gali būti perteklius.

Cituoti:
{po Žeme} [po žeme] jei raidė mažoji – reiškia, iškasė Žemėje, bet po paviršiumi, o jei didžioji – tai po pačia Žeme, bet kaip ten ką iškasi, jei ten pagal LT vanduo ar pan.? Gal čia negalim tiesiogiai perrašyt, gal reik HoME pažiūrėt, kur tiksliai tai buvo?


Bijau, kad JRRT nuomonė apie visus šituos dalykus keitėsi... Ir Sile liko įvairių nepaaiškintų dalykų, kad ir su tom Nakties Sienom (žr. BoLT). Nuomonės?

{Krito ir puvo žaluma}[Žaluma vyto ir puvo] +

{piktžolės}[žolės] +

Cituoti:
{dumblai}[dumblas];
Cituoti:

IMHO kaip stilistinė sustiprinanti priemonė daugiskaita čia niekam nekliudo. Panašiai kaip „stalą sviestais nukrovė“. O čia – uždusino, užkimšo upes...

ieškojo tad} [ėmė ieškoti] +

{forma}[pavidalas] +

Cituoti:
{simetrija} turbūt lietuviškai nepasakysiva, bet Enc 2. balanced proportions, iš kur galėtų būti „dalių darna“;


Pakeičiau į tiesiog „darna“, visai neblogai skamba.

{sulaužyta}[sudarkyta] +

Cituoti:
{sumintijimų} gražus žodis, tik dėl visa ko reiktų pažiūrėti į Didįjį žodyną


Ajai, kada aš prie jo dabar būsiu... Kaip negerai... Spėju, kad šitas žodis gali būt neteiktinas, bet taip tinka...

{žemės sąmyšiui}[Žemės sąmyšiui] +

Cituoti:
{plėšyti žemę}[varžytis dėl Žemės] rend tikrai gali būti „plėšyti“, bet gali būti ir Enc 4. take somebody or something away forcibly: to tear or wrest something or somebody away;


Bet „darkyti“, „plėšyti“ čia tinka ta prasme, kad jie nenorėjo gadinti ir taip jau aplaužytos žemelės, kol sužinos, kur ateis Ilūvataro Vaikai – gali jiems pakenkti ir pan.

{Ilūvataro vaikai}[Ilūvataro Vaikai] +


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 26 Bir 2005, 17:53 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:16
Pranešimai: 5119
Miestas: Reality: Extended Edition
Puiku, kad DidŽ jau internete. Sutvaryti yra, sumintijimų nėra, bet turbūt tai būtų taip pat leistina, kaip ir sumąstymai. Tik ant tų sutvarijimų reikėtų kirtį uždėt, bent ten, kur yra sutvarytas.

Cituoti:
... „daug kam užklius senobiškumas“, bet pati nežinojau, kokios problemos gali atrodyti baisiausios. Įtariu, kad ir inversijos – tik vienas iš kabliukų. Va Warrior Elf užkliuvo dviskaita. Aš esu visom keturiom už dviskaitos vartojimą, bet gal užkliūtų mažiau, jeigu konteksto, kaip tu sakai, „lietuvialiaudiškumą“ truputį pašvelnintume?
Nebežinau, ar taip supratau, bet galiu pasikartoti, jog būtų dar nieko, jei viskas būtų vien inversijomis (tiesa, ilgai neskaityčiau :) ), bet blogiau, kad yra taškas, nuo kurio jų labai pagausėja. O dviskaita yra net nesenoje M.Yčo knygoje "Apie biologiją", va.

Cituoti:
„there was battle in the Little Kingdom“. Man kažkaip čia „battle“ panašiau į „ongoing fight“ ar pan. T.y. į kovą... nes juk tai buvo tęstiniai susirėmimai su Melkoru. Na, nežinau. IMVHO čia vartojama be artikelio, tai kaip ir suabsoliutina, nenurodo vieno konkretaus mūšio – taigi lietuviškai galima perteikti daugiskaita...
Va, kova tiktų, bet mūšiai man vis tiek nelabai: būtent dėl daugiskaitos tas žodis kuklia nuomone tampa per daug konkretus ir nebepanašus į tęstinį veiksmą.

Cituoti:
Mintyse kurtos~puoselėtos?
Gerai puoselėtos, jei tik tai tikrai ne "seniai sumanytos" (tiesiog angliškai nebemoku...).

Cituoti:
ar „prireikė“ natūraliai nereikalauja objekto? „Jam prireikė“...
O ar objektas - tas, kam prireikė? Kažkaip atbulai maniau, kad objektas - tas, ko prireikė. Veikėjas, kuriam prireikė, yra, tik nepasakytas. Iš DidŽ pavyzdžių matosi, jog ir prireikė, ir prisireikė dažniausiai vartojama, nurodant, kam, bet galima tai ir nutylėti.

Cituoti:
Tai žiburys? Balsuojam? Aš už žiburį.
Gerai, balsuoju už žiburį. Gal reikėtų ir kalbininkams pasakyt - o tai visi tą svetimybę "lempa" vartoja :lol:

Cituoti:
„apsupančiosna“ – jau per ilgas žodis. Ar netiktų tiesiog „supančiosna“?
Na, jei toks jau per ilgas, tai galima, bet gal dar kas nors tegu pasako savo nuomonę. Mat tokie pasikartojantys žodžiai terminėja...

Cituoti:
Tikrai ne „padėjo“. Bet „set“ yra labai daugiaprasmis žodis, lietuvių kalboje mes galime jam rasti aibes atitikmenų, reikia derinti prie konteksto. IMHO čia kontekste ir „pritvirtino“ visai tinka... Nuomonės?
Įtaisė?...

Cituoti:
nebus sviestuota? Ir užplūdo Žemę Valų Žibintų švytėjimas, ir visa buvo šviesu it nenutrūkstančią dieną. Gal galima be „šviesu“?
light; all was lit... Galima ir be nieko, galima sinonimą - skaistu, galima ir šviesu. Kas nors nutarkit.

Cituoti:
"{Ir žvėrys atklydo}[Žvėrys pasirodė] „ir“ čia daugoka; „come forth“ manieji žodynai neverčia kaip „ateiti“; " - Dėl „Ir“ gerai. Bet su „pasirodė“ skamba sausokai...
Internetinis Princeton žodynas: v 1: come out of; "Water issued from the hole in the wall"; "The words seemed to come out by themselves" [syn: issue, emerge, come out, go forth, egress] 2: happen or occur as a result of something [syn: emerge]. A, tai galima rasti dar vieną bėdą - ar jie tik pasirodė (ko tolimas ir vaizdingas sinonimas yra atklydo), ar ir atsirado :) Bet pasirodė platesnis žodis, apie atsiradusį dalyką taip irgi galima pasakyti.

Cituoti:
"{nežydėjo gėlės, negiedojo paukščiai}[nei gėlės žydėjo, nei paukščiai giedojo] pamąstymui, nes yra „no ...nor“;" - Ką mano kiti? Čia daugiau stilistikos klausimas. Manau, kad abu variantai atspindi angliškąjį no ... nor, manasis turbūt yra leistinas nuokrypis nuo pažodinio vertimo.
Manyčiau, kad "nei nei" yra dainingiau, o angliškai čia yra daininga.

Cituoti:
Na, tiesiog „užantis“ man kažkaip neskamba. Skreitas man iš dalies asocijuojasi su įsčiomis...
Na, kuo vienas už kitą skambesnis, nežinau. O bosom su krūtimis asocijuojasi, kurios arčiau užančio :lol: Labai girdėta, jog kokie nors personažai nešiodavosi ką nors užantyje (ir penėdavo - įdomu, ar reikia suprast su asociacijom), o skreite Neringa smėlį nešė... Kitaip sakant, nepastebiu svarbios priežasties formuluoti kitaip.

Cituoti:
nepatinka formuluotė „tačiau buvo“. Reikėtų arba patikslinti, kur buvo, pridedant papildomą žodį, arba formuluoti išvis kitaip.
tačiau jau buvo gausybė jos prigalvotų turtų, o visų gausiausiai - ? wealth there was of her imagining gana keistas posakis, tai galima vaizdingai: tačiau jau kūpėjo jos prigalvoti turtai, visų gausiausiai -

Cituoti:
"{susikirtusi liejosi}[susiliejo] met and blended;" - O gal liejosi? Kažkaip nesinori čia turėti baigtinio veiksmažodžio, norėtųsi pabrėžti procesą.
Hm, tada nebus itin aišku, kad ji susimaišė, sumišo. O susitikusi maišėsi? (Susikirsti, kuklia nuomone, gali siauri šviesos pluoštai, o šie į tokius man nepanašūs).

Cituoti:
"{Almarenos saloje, Didžiajame Ežere}[Almareno saloje Didžiajame Ežere] nevienarūšiškai atrodo, be to, pasitaiko ežerų salose, net Baluoše yr, – bus aiškiau;" - Kodėl ne vienarūšiškai? Čia būtų kaip tikslinamoji aplinkybė. Aišku, tuomet tikėčiausi kitokio išlaipsniavimo, nes Almarenas – smulkesnis vienetas nei Didysis Ežeras.
Nieko nebemoku, bet turiu omeny, kad reiktų skirti kaip "pirmame bute antrame name" (kaip tai bebūtų skiriama taisyklingai). Ir kad būtų aišku, jog sala yra ežere, o ne atvirkščiai, nes visko pasitaiko.

Cituoti:
"{amatai}[gebėjimas] manau, kad čia „craft“ reiškia „умение“, kurį žodynas verčia „mokėjimas“, kas yra ne idealus abiejų atitikmuo;" - O gal daugiskaita – gebėjimai?
Turbūt.

Cituoti:
Šiaip peer būtų bendraamžis arba to paties statuso žmogus. Kaip išverst, neįsivaizduoju. Bendrai labai jau neigiamai skamba. Pagalbos?
Kolegos, o kaipgi? :lol: Tsakant, broluva visai neblogai buvo, bet tikrai įdomu, ar nėra kokio tikslesnio.

Cituoti:
"{išsyk jį užplūdo neapykanta Žemės Pavasario grožiui}[Žemės Pavasario grožis dar labiau įsiutino jį] the beauty of the Earth in its Spring filled him the more with hate;" - SR
Bet juk yra skirtumas, ar jis pyko ant grožio, ar supyko, nes buvo suerzintas grožio?

Cituoti:
"{Giesmėse giedama}[Giedama]" - Labai jau vienišas tas žodelis atrodo... Gal tai būtų leistinas nuokrypis?
Tik kad panašu į "knygose skaitoma"... O giesmės byloja?

Cituoti:
"{apsistojo tolimoje Viduržemės šiaurėje} [atvyko į / pasiekė Viduržemę toli šiaurėje] came to Middle-earth far in the north;" - Būtų gerai, bet „Viduržemę toli šiaurėje“ lietuviškai kažkaip ne taip skamba. Vis tik čia akcentuojama, kad pasiekė Viduržemės šiaurinį regioną.
Nieko blogo ir "pasiekė Viduržemę t.t. regione", nes jie atėjo iš kitur, iš "išorės", juk galime sakyti "kosminis laivas nusileido į Marsą pietų ašigalyje". O jei tikrai net ir tokiom sąlygom taip negalima, gal Nužengė / atvyko į Viduržemės šiaurę?

Cituoti:
Pakeičiau, bet šiaip man pasirodė, kad panašaus ritmo sakinių tekste gali būti perteklius.
Tik šiaip pasitikslinsiu: ką norėjai pasakyti?

Cituoti:
"{dumblai}[dumblas]" - IMHO kaip stilistinė sustiprinanti priemonė daugiskaita čia niekam nekliudo. Panašiai kaip „stalą sviestais nukrovė“. O čia – uždusino, užkimšo upes...
A, tada gali būt.

Cituoti:
"{plėšyti žemę}[varžytis dėl Žemės] rend tikrai gali būti „plėšyti“, bet gali būti ir Enc 4. take somebody or something away forcibly: to tear or wrest something or somebody away;" - Bet „darkyti“, „plėšyti“ čia tinka ta prasme, kad jie nenorėjo gadinti ir taip jau aplaužytos žemelės, kol sužinos, kur ateis Ilūvataro Vaikai – gali jiems pakenkti ir pan.
Tokį atspalvį tikrai galima pastebėti, bet manyčiau, jog gaunasi kiek netikslu: juk Melkoras, ne valos, niokojo Žemę, ir vargu ar jie būtų linkę kurti jos darkymo planus. Tikėtiniau, jog jie gali planuoti Žemę tik susigrąžinti (taigi, skirtumas gali būti tik formuluotėje, betgi tokie formulavimo subtilumai net šiandieninių politikų pareiškimuose itin svarbūs).

_________________
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Bir 2005, 16:54 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
{ant Žemės paviršiaus}[Žemės paviršiuje] +

{už jos – Nakties sienos}[už jos stūkso Nakties S?ienos] +

Cituoti:
{kalnyną}[kalnus] kalnynas – kalnagūbrių, plokščiakalnių ir tarpukalnių slėnių vientisa sritis DLKŽ; Alkonas: kalnynas – mountain range / chain; t.y. gal ten ir kalnynas, bet tai nėra aiškiai pasakyta;


Hm, nepasakyta... Bet ten tikrai kalnynas, ar ne? Sprendžiant iš įvairių žemėlapių. Na, tebūnie kalnai.

Cituoti:
{Tanikvetiliu} Tanikvetilė būtų neįprasta, bet visai derėtų su kitais mot. g. vardais. Valinoro Džomolungma


Galbūt. Bėda ta, kad pas mus toks dalykas kaip Ojolosė gali reikšt net ir vyriškąją giminę. Ir kažkaip jau pripratau prie Tanikvetilio... Be to, yra Džomolungma, yra ir Everestas :p

Cituoti:
{Oijolose, Amžina Baltuma, ir Eleryna, Žvaigždėm Karūnuota}[Ojolose] ar nebūtų aiškiau, jei būtų brūkšniai?


Būtų...

Cituoti:
{sindos vėlesne savo kalba jį vadino Amon Uilos} įdomus atvejis: tiesa, aiškinama, kaip jie jį vadino, bet prieš tai irgi aiškinta, kaip vadino – kiti elfai, – o ten buvo sulietuvinta. Gal nebūtų klaida [sindos vėlesniąja savo kalba minėdavo Amon Uilosą];


Klaida tai tikrai nebūtų, bet čia, kaip visada, kyla ranka primaišyt tos „egzotikos“. T.y. anglam visur pilna egzotiškų žodžių, o mes susilietuvinam viską. Todėl kartais nejučiom norisi įmaišyt šitokį kursyviuką. Sakyčiau, skonio reikalas.

Cituoti:
{rytus}[Rytus?];


Vis tik čia gal pasaulio kryptis...

{daug šviesos ir visas grožybes}[... bei ...]; +

{ir ten nieks neblėso} [ten ...]; +

Cituoti:
{jokių kliaudų ar ligų tame}[nepuvo ir nesirgo tie / neturėjo kliaudų ir nesirgo tie]


Gerai. Gal ...tame, kas gyveno -> ...tie, kas gyvas?

Cituoti:
Nijena {sėdėjo}[mintijo] thought


Visų pirma išties :supz:, kad DidŽ jau internete! Sutvarijimus popieriniam variante buvau tikrinus, sumintijimų ne. Paties šito žodžio nėra, bet yra mintyti. Tai yra neologizmas, sukurtas Jauniaus (o aš jo gatvėj gyvenu... :p), taigi XXa. pradžioj (turbūt). Juo norėta pakeisti neteiktiną „mislyti“. Taigi jei yra „sumislijimas“, turėtų būt ir „sumintijimas“. Ar atsižvelgsim į tą faktą, kad „mintyti“ yra neologizmas? Manau, ne toks ir „neo“ jis dabar. Juk „degtukai“ irgi toks pat.

{žemę}[juodžemį] +

{Lemties žiede}[Lemties Žiede] +

Cituoti:
{ištarmės}[pasitarimų / susirinkimo] council Enc: committee, assembly, meeting for discussion; Alkonas: taryba, susirinkimas, pasitarimas; ištarmė DLKŽ: sprendimas, jo paskelbimas


Man visai patiko žodis „ištarmė“, šiuo atveju, galvoju, jis visai tiktų, nes sostai skirti būtent ištarmės, sprendimo paskelbimui. Kita vertus, „Council of Elrond“, kurį sunku išversti taip, kad skambėtų gražiai, turbūt būtų „Pasitarimas pas Elrondą“ („Elrondo taryba“ geriau, bet kyla prastos asociacijos su kitom tarybom, bent jau man).

{iš kalvos}[ant kalvos] +

Cituoti:
{Vienas jų turėjo tamsiai žalius lapus, iš apačios žvilgančius sidabru} [Vieno jų lapai buvo ...] SR, tik pamąstymui;


Iš tiesų skambėtų geriau, bet ar neišeina tuomet dvi analogiškos konstrukcijos? Toliau yra „Kitos lapai...“

Cituoti:
{iš gausybės jo žiedų nuolat krito sidabru švytinti rasa}[nuo kiekvieno iš nesuskaitomų jo žiedų nuolat krito sidabriškosios šviesos rasa / kiekvienas iš jo nesuskaitomų žiedų nuolatos rasojo sidabriška šviesa] from each of his countless flowers a dew of silver light was ever falling – „kiekvieną“ gal ir nebūtina, tačiau manyčiau, čia turima omeny „skystoji“ šviesa, ypač ryškiai aprašyta Lost Tales, o ne švytinti rasa (galinti švytėti dėl įvairiausių priežasčių);


Taip, tu teisi. Kaip čia geriau suformulavus... nesuskaitomi jo žiedai nuolatos rasojo sidabriška šviesa – būčiau už tokį. Šiaip man visai patiktų kas nors panašaus į „krito sidabru“ (kaip laurie lantar lassi suurinen – auksu krenta lapai vėjyje), bet sunku sudaryti skystos šviesos įspūdį.

{Žiedai nuo josios šakų sviro kekėmis tarsi geltona liepsna švytintys ragai, lieją}[Žiedai nuo josios šakų sviro geltonos liepsnos kekėmis, kiekvienas jų it švytintis ragas, liejąs] +

{iš tojo medžio žydėjimo sklido}[... žiedynų ...] +

{vadino ir Silpijonu, ir Ninkvelote ir daugeliu kitų kreipinių}[vadino ... vardų] +, bet kaip mane nervina tai, kad lietuvių kalba praktiškai neturi kuo pakeisti žodžių „vadinti“ ir „vardas“...

{Laurelina kita buvo}[kita buvo Laurelina] +

{be kitų vardų dainoj}[ir dar daug kaip dainoj įvardijama] +

{abu darsyk atbusdavusiu} [kiekvienas iš jų dviejų darsyk atbusdavęs] +

{nublankstant}[nuslopstant] +

{blankūs}[blankiu] + LOL, kai redaguos koks lituanistas, išsyk kaip įnagininką nubrauks...

Cituoti:
{ir pirmas visu ūgiu išaugo, pirmas sužydėjo}[, pirmas visu ūgiu išaugo irgi sužydėjo] kad „pirmas“ ne taip kartotųsi;


Kaip stilistinė priemonė visai tinka?..

{Tos pirmos valandos, kurią jis švietė, balto} [Pirmõsios valandõs, kurią jis švietė, tojo balto] +

{žiedus uždarė}[žiedus suskleidė] +

{šviesos}[šviesų] +

{šuliniais}[šuliniai] +

{ir taip Laiko Skaičiavimas prasidėjo} [ir taip prasidėjo Laiko Skaičiavimas] +

{Bet}[Tačiau] +

{link Ilūvataro paskirtos Pirmagimių atėjimo valandos}[... valandos link] +

[krosnių]{žaizdrų} +

{smarkaus}[nuožmaus] +

Cituoti:
{kaltas}[kaltinamas] to lay smth to smb‘s charge Alkon: kaltinti ką kuo;


Jei kaltinamas, tai iš esmės ir kaltas... (tuo metu nekaltumo prezumpcija turbūt nebuvo išrasta? :roll:)

{visa ko tvėrime tame krašte jis buvo pagrindinis}[visa ką tveriant, jis buvo pagrindinis / svarbiausias] + o „tame krašte“ gal paliekam?

{kaip žinija nieko netveriančių}[tiek žinija nekuriančiųjų] +

{siekiančių to, kas yra, išmanymo, taip ir}[siekiančių išmanyti tai, kas yra, tiek]; +

{vėliau}[vėlesnėmis dienomis] + Šiaip reiks Worm paklausti, gal daugiau apie visas tas dienas žinos.

{siuvinėjimo, piešimo, drožinėjimo}[išsiuvinėtais, nupieštais, išdrožtais] + O „carving“ vis tik ne geriau būtų „išdrožinėti“? T.y. padabinti drožtais ornamentais, o ne šiaip suformuoti drožiant peiliu.

{mintyse nepamiršdamas}[mintimis neapleisdamas] +

{negalvoja apie savo paties garbę}[nesivaiko šlovės] +

{nepavydi}[nepavyduliauja] +

Cituoti:
{valdo dėl taikos}[valdo visa ką vardan taikos] rules all to peace – neradau, ką reiškia „rule to“, bet irgi manau taip;


Rules to – pirma mintis buvo (ir iki šiol taip manau) „valdo, siekdamas taikos“ – taigi „dėl taikos“. „Vardan“ skambėtų, bet nevartotinas...

Cituoti:
{o skeptras – iš safyro, kurį noldos jam padarė} [iš safyro skeptras, kurį jam padirbino noldos] noldos mokėjo daryti ir skeptrus, ir brangakmenius (ar šiuos jau mokėjo?), visgi geriau akcentuoti skeptrą; padirbino, nes wrought – work (past);


+. Atrodo, „Silmarillion“ ir BoLT versijos dėl tų brangakmenių skiriasi. Ar tik ne BoLTe noldos patys brangakmenius gamino? Tačiau būtent šitas Silo teiginys yra dviprasmiškas ir angliškai. Nuomonės?

{pastatytuoju valdovu}[vietininku] + Kaip skirsim nuo „steward“?

{svarbiausia gynyba}[svarbiausias gynėjas] +

{sindų kalboje}[sindų kalba] + :shame:

Cituoti:
{sutvarytoja} gražu, o ar DidŽ yr?


Jeigu dėt kirtį, tai čia irgi A kirčiuojama, ar jau Y? Pardon, su kirčiavimu man sunku. Reiks Elfhild paklaust.

{tėkmę bei atoslūgius}[potvynius bei atoslūgius] +

{baisią}[šiurpią] +

{Nepaliko}[Neapleido] +

{apie ją minties nepametė ir lig dienų pabaigos nepames} [apie ją mąstyti nesiliovė ir nesiliaus ligi dienų pabaigos] +

{kalbindavo valas kariauti su ano nelabomis valdomis, kurias atkovoti būtina}[karu priešintis ano nelabam viešpatavimui, ką tikrai reikėjo atlikti] +

{nuo jo auksinių kanopų mušimo}[nuo jo auksinių kanopų] +

{ateinantį įniršį}[būsimą kerštą] +

Cituoti:
{sudėjimo}[svarbos???] įdomu: Enc – stature 1. height: the standing height of somebody or something; 2. individual’s standing: somebody’s standing or level of achievement. Letters: Vaikai – „of far smaller spiritual and intellectual power and status“; Ain.: valų pavidalai – „like to the shapes of the kings and queens of the Children of Ilúvatar“; tik didesnio „majesty and splendour“. Atrodo, nesakoma, kad valos buvo daug aukštesni ar raumeningesni už Vaikus (tvirtesnio stoto – o, tos pat kilmės žodis!), tad reiktų imt stature 2. (Alkon (protinis, moralinis ir pan.) lygis; reikšmingumas; svarba). Lietuviškai tariant – statusas. Reikšmingumas ir svarba ne itin tinka, todėl belieka išsiaiškinti, kaip kalbininkai taiso statusą;


Išties įdomu. Socialinis statusas = socialinė padėtis. Bet ??? Kita vertus, angliškam tekste irgi gali būt dviprasmybė: išorė atitinka „statusą“...

{siektų}[veržtųsi] +

Cituoti:
{, nepaisydami Ainų Muzikos}[užu Ainų Muzikos] čia beyond reiškia „anapus, už; toliau, nei“, nes nepaisyti jos – pasaulio dėsnių, vyksmų visumos – žmonės negali;


Iš dalies tai filosofinis klausimas, kuriam reiktų interpretacijų. Ką reiškia „už Ainulindalės ribų“? T.y. išnaudojant tas galimybes, kurios Muzikoj nebuvo numatytos? Kaip tą geriau perteikti lietuviškai? „Užu“ čia kirsis su tom širdim...

{formuoti}[kurti] +

Cituoti:
{jųjų veiksmais visa kas turėtų būti užbaigta pavidalu ir žygiais, o pasaulis išbaigtas iki paskutinio ir mažiausio}[dėl jų veiksmų viskas turėtų tapti tobula – ir pavidalas, ir veikla, o pasaulis užbaigtas iki menkiausios smulkmenos] išbaigtas tokiais atvejais „Kalb. prak. patar.“ ne itin patinka; Lingvo: completed – совершенный; „iki“ čia reiškia veiksmo būdą (įtariu, kad kaip neretai mąstau rusiškomis konstrukcijomis – ar taip galima sakyt?). Jei negalima – [pasaulis visiškai pabaigtas].


Dėl „iki“ nežinau. Neatrodo baisiai, bet gali būti pavojingas. Reiks paklausti VLKK diskusijose. Šiaip gerai.

Cituoti:
{daugiausia apie Ilūvataro mintį}[didžiumą Ilūvataro minčių?] who knows most of the mind of


Ką kiti mano apie žodžio “mintis” vartojimą reikšme “protas”, “mąstymas”, “sumanymai”?

{... yra sielvartas}[žmonės dažnai skaudina Manvę] +

{Drauge su šia laisvės dovana žmonių vaikai gavo ir tai, kad} [Nuo šios žmonių vaikams dovanotosios laisvės neatskiriama tai, kad jie] +, bet gal be įvardžiuotinės formos, bus „lengviau“.

{gyvesnė}[aitresnė] + kažkaip iškart susiejau su „kaitresnė“, beje.

{sielvarte paskęsta}[išsenka dėl širdgėlos] +

Klausimėlis tiems, kas dar nepamiršo 60% kalbos kultūros: Mat elfai nemiršta, kol nemirs pasaulis – ar reiktų keisti į „mirs“? Teoriškai lyg ir taip, tačiau pagal prasmę teisinga prasmė būtų „elfai nemiršta tol, kol nemiršta (t.y. yra gyvas) pasaulis“, tai gal galima ir su ne-?

{primaišė tamsos}[suteršė tamsybėmis] + kiek pakeičiau struktūrą

{iškėlė}[padirbino] +

{prisijungs Antrojoje Ainų Muzikoje} [prisidės prie Antrosios Ainų Muzikos] +

Cituoti:
{nesužinojo} [to nesužinojo] buvo hasty...


Kitiems?.. Man pagal ritmą visai tinka.

*******

Na štai. Dabar – pirmosios pusės redakcijos komentaro komentaras :)

Cituoti:
Nebežinau, ar taip supratau, bet galiu pasikartoti, jog būtų dar nieko, jei viskas būtų vien inversijomis (tiesa, ilgai neskaityčiau ), bet blogiau, kad yra taškas, nuo kurio jų labai pagausėja.


Gal gali maždaug nurodyti tą tašką? Pataisysiu, bet sunku spręst, kai redaguoji ir perredaguoji tą patį tekstą ir viskas susilieja, sunku pažvelgt iš šono.

Cituoti:
Va, kova tiktų, bet mūšiai man vis tiek nelabai: būtent dėl daugiskaitos tas žodis kuklia nuomone tampa per daug konkretus ir nebepanašus į tęstinį veiksmą.


Tai bus kova. O kovos, kaip Laisvės kovos? Gal ne taip konkretu kaip mūšiai?

Cituoti:
Gerai puoselėtos, jei tik tai tikrai ne "seniai sumanytos" (tiesiog angliškai nebemoku...).


Na, aš irgi „interpretuoju“ anglišką žodį, taigi negaliu būt tikra...

Cituoti:
O ar objektas - tas, kam prireikė? Kažkaip atbulai maniau, kad objektas - tas, ko prireikė. Veikėjas, kuriam prireikė, yra, tik nepasakytas. Iš DidŽ pavyzdžių matosi, jog ir prireikė, ir prisireikė dažniausiai vartojama, nurodant, kam, bet galima tai ir nutylėti.


Tfu, tikrai, subjektas, nors ir išreikštas naudininku. Persiprašau, lapsus lingua. Gerai, tebūnie prireikė.

Cituoti:
Įtaisė?...


O, įtaisė – visai neblogai. O gal „pritaisė“? Pernelyg techniškai?

Cituoti:
Internetinis Princeton žodynas: v 1: come out of; "Water issued from the hole in the wall"; "The words seemed to come out by themselves" [syn: issue, emerge, come out, go forth, egress] 2: happen or occur as a result of something [syn: emerge]. A, tai galima rasti dar vieną bėdą - ar jie tik pasirodė (ko tolimas ir vaizdingas sinonimas yra atklydo), ar ir atsirado Bet pasirodė platesnis žodis, apie atsiradusį dalyką taip irgi galima pasakyti.


Įkalbėjai...

Cituoti:
Na, kuo vienas už kitą skambesnis, nežinau. O bosom su krūtimis asocijuojasi, kurios arčiau užančio Labai girdėta, jog kokie nors personažai nešiodavosi ką nors užantyje (ir penėdavo - įdomu, ar reikia suprast su asociacijom), o skreite Neringa smėlį nešė... Kitaip sakant, nepastebiu svarbios priežasties formuluoti kitaip.


„Užantis“ su antimis asocijuojasi :D Palauksim, gal dar kas ką pasakys.

Cituoti:
tačiau jau buvo gausybė jos prigalvotų turtų, o visų gausiausiai - ? wealth there was of her imagining gana keistas posakis, tai galima vaizdingai: tačiau jau kūpėjo jos prigalvoti turtai, visų gausiausiai –


Kūpėjo?.. :shocked: Hm... Reik pagalvoti...

Cituoti:
Hm, tada nebus itin aišku, kad ji susimaišė, sumišo. O susitikusi maišėsi? (Susikirsti, kuklia nuomone, gali siauri šviesos pluoštai, o šie į tokius man nepanašūs).


Gerai.

Cituoti:
Nieko nebemoku, bet turiu omeny, kad reiktų skirti kaip "pirmame bute antrame name" (kaip tai bebūtų skiriama taisyklingai). Ir kad būtų aišku, jog sala yra ežere, o ne atvirkščiai, nes visko pasitaiko.


Gal dar kas skyrybą moka?

Cituoti:
Bet juk yra skirtumas, ar jis pyko ant grožio, ar supyko, nes buvo suerzintas grožio?


Tam tikra prasme... Labai labai norėčiau dar vienos nuomonės.

Cituoti:
Tik kad panašu į "knygose skaitoma"... O giesmės byloja?


Aš jau nebesuprantu, ar byloti leistinas, ar ne. Mus mokė, kad ne. Bet DLKŽ, kiek pamenu, rašo „bylą byloti“ (tikrinau, kai TORCe manęs klausė apie lietuviškų žodžių byla ir balsas sąsajas).

Cituoti:
Nieko blogo ir "pasiekė Viduržemę t.t. regione", nes jie atėjo iš kitur, iš "išorės", juk galime sakyti "kosminis laivas nusileido į Marsą pietų ašigalyje". O jei tikrai net ir tokiom sąlygom taip negalima, gal Nužengė / atvyko į Viduržemės šiaurę?


Gal „nužengė“. O tai kitaip bus panašu į „Morgoth Airlines oro laineris nusileido Viduržemės oro uoste, prašome pasiruošti keleivių priėmimui“ :D Oi, o nužengė aidu atkartoja „peržengė“ tame pačiame sakinyje... Dar reikia pagalvoti.

Cituoti:
Tik šiaip pasitikslinsiu: ką norėjai pasakyti?


Na, Tad jis peržengė Nakties sienas su savo svita ir apsistojo tolimoje Viduržemės šiaurėje, o valos jo nepastebėjo. – konstrukcija S... V..., o S2... V2... Toks dvigubas sakinys: tas darė tą, o anas aną.

Cituoti:
Tokį atspalvį tikrai galima pastebėti, bet manyčiau, jog gaunasi kiek netikslu: juk Melkoras, ne valos, niokojo Žemę, ir vargu ar jie būtų linkę kurti jos darkymo planus. Tikėtiniau, jog jie gali planuoti Žemę tik susigrąžinti (taigi, skirtumas gali būti tik formuluotėje, betgi tokie formulavimo subtilumai net šiandieninių politikų pareiškimuose itin svarbūs).


Hm, Žemė plėšoma gali būti keičiant jos formą, be jokių darkymo intencijų – juk valos tą darė formuodami žemynus, kalnus ir pan.?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 29 Rgp 2005, 09:21 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:16
Pranešimai: 5119
Miestas: Reality: Extended Edition
„Tanikvetiliu“ – aptarėm: priklausys nuo to, ar visus vietovardžius darom vyriškos giminės, ar dalį – moteriškos (o gal kalbininkai bus nepatenkinti antruoju variantu – esą, dėl rusų kalbos įtakos?...).

„kyla ranka primaišyt tos „egzotikos“. T.y. anglam visur pilna egzotiškų žodžių, o mes susilietuvinam viską. Todėl kartais nejučiom norisi įmaišyt šitokį kursyviuką. Sakyčiau, skonio reikalas.“ –
Pagal kokius kriterijus atrinkti? Ar būtina stebinti skaitytoją, kai anas tenori perskaityti nuoseklų tekstą? (Jei kas mėgina išmokt eiles apie taurę, kurią reikia pripildyti, tai pats vargo, kad ir kaip besukirčiuosi, ieškojo.). Norėčiau susipažinti su dar keletu skonių. Manajam dvi skirtingos fonetinės rašybos sistemos vientisame tekste atrodo nedarniai (angliškame tekste – visai kas kita, anglų rašyba seniai nebe fonetinė, todėl kitoniškos reikalingumas suprantamas).

„>{rytus}[Rytus?]; – Vis tik čia gal pasaulio kryptis...“ –
„look out across the Earth even into the furthest East“? Žiūrima tikrai tam tikra kryptimi, tada sakyčiau [galėjo žvelgti tolių toliausiai į rytus]; bet jeigu jau yra „žvelgti į tolimiausius“ (kas labiau atitinka originalą), tai jau nebebus kryptis. Pasaulio šalys, kryptys yra koordinačių ašys, o „tolimiausias“ rodo atkarpą baigiantį tašką.

„Gal ...tame, kas gyveno -> ...tie, kas gyvas?“ –
turbūt.

„mintyti. Tai yra neologizmas“ –
O, kaip įdomu – man šis žodis skambėjo senoviškai. Svarbu, kad „thought“ netaptų sėdėjimu, reikėtų kurio nors „mąstė“ varianto.

„Man visai patiko žodis „ištarmė“, šiuo atveju, galvoju, jis visai tiktų, nes sostai skirti būtent ištarmės, sprendimo paskelbimui. Kita vertus, „Council of Elrond“, kurį sunku išversti taip, kad skambėtų gražiai, turbūt būtų „Pasitarimas pas Elrondą“ („Elrondo taryba“ geriau, bet kyla prastos asociacijos su kitom tarybom, bent jau man).“–
Hm, „ištarmė“ nėra panaši į „council“. Nebeatsimenu – kur parašyta, kad tie sostai sprendimo paskelbimui? Tarybos – atskiras klausimas, kažkas kažkada nutarė anas vadinti sovietais, kad vėl galėtume ramiai vartoti seną žodį (tik nežinau, kiek tai buvo pagrįsta, įteisinta ir t.t.). Gal ir geriau „pasitarimas“.

{ir pirmas visu ūgiu išaugo, pirmas sužydėjo}[, pirmas visu ūgiu išaugo irgi sužydėjo] kad „pirmas“ ne taip kartotųsi; – Kaip stilistinė priemonė visai tinka?.. –
Jei priemonė, tai galbūt tinka – visgi originale ten eiliavimo nėr, ne ta melodija (beje, „irgi“ irgi yra priemonė).

„Jei kaltinamas, tai iš esmės ir kaltas...“–
Suprantama, ypač turint omeny sakmių kūrėjų poziciją. Bet nėra pasakyta „kaltas“.

{visa ko tvėrime tame krašte jis buvo pagrindinis}[visa ką tveriant, jis buvo pagrindinis / svarbiausias] + o „tame krašte“ gal paliekam? –
paliekam.

„{vėliau}[vėlesnėmis dienomis] + Šiaip reiks Worm paklausti, gal daugiau apie visas tas dienas žinos.“–
Ar „after days“ neterminėja? Posakis sustabarėjęs, Sile dažnas, tačiau konkretaus laiko nereiškia. Jei kas kvalifikuotai pakomentuotų taisyklingumą ir tinkamumą, būtų tikrai šaunu.

„{siuvinėjimo, piešimo, drožinėjimo}[išsiuvinėtais, nupieštais, išdrožtais] + O „carving“ vis tik ne geriau būtų „išdrožinėti“? T.y. padabinti drožtais ornamentais, o ne šiaip suformuoti drožiant peiliu.“ –
Šiuo atveju „išdrožinėtais“ geriau. Bet man nėra aiškus pats atvejis. „Figure“ gali reikšti ir pavaizduotą dalyką, ir vaizdavimo būdą, priemonę. Pagal LingvoU tai yra ir atvaizdas, ir raštas (ant audinio ar kt.), tačiau „figure of speech“ – stiliaus priemonė. O jei tai kažkas panašaus į mėgavimąsi „siuvinėjimo, piešimo, drožinėjimo vingrybėmis“?

„Rules to – pirma mintis buvo (ir iki šiol taip manau) „valdo, siekdamas taikos“ – taigi „dėl taikos“. „Vardan“ skambėtų, bet nevartotinas...“–
Kažko „valdyti dėl taikos“ man lyg ne taip skamba, lyg ne tą reiškia. Skambėtų, bet gal prasmė nutoltų, „taikiai“, „taikingai“; prasmė būtų tikslesnė, jei „siekdamas taikos“. O kalbininkams neprošal būtų ir Lietuvos himną šia proga pataisyti :twisted:

„ „{o skeptras – iš safyro, kurį noldos jam padarė} [iš safyro skeptras, kurį jam padirbino noldos] noldos mokėjo daryti ir skeptrus, ir brangakmenius (ar šiuos jau mokėjo?), visgi geriau akcentuoti skeptrą; padirbino, nes wrought – work (past);“+. Atrodo, „Silmarillion“ ir BoLT versijos dėl tų brangakmenių skiriasi. Ar tik ne BoLTe noldos patys brangakmenius gamino? Tačiau būtent šitas Silo teiginys yra dviprasmiškas ir angliškai. Nuomonės?“ –
Gal geriau už mane mokančiam angliškai ir ne dviprasmiškas. Gerai, kad BoLT priminei – Sile noldos irgi brangakmenius gamino, tačiau BoLT Kristoferis komentuoja: „the sapphires that the Noldor gave to Manwe ('His sceptre was of sapphire, which the Noldor wrought for him', ibid. p. 40);“ –labiau pabrėžiamas safyras. HoME tikrai yra neįkainojama tuo, kad joje galima rasti vos vos kitaip pakartotus epizodus, sakinius, ir geriau suprasti, kas norėta pasakyti.

„{pastatytuoju valdovu}[vietininku] + Kaip skirsim nuo „steward“?“ –
„Steward“ titrams verčiau „valdytojas“ (nors gal galimas ir geresnis vertimas). LingvoU „наместник“ rašo tik prie „vicegerent“, ne prie „steward“.

„{sutvarytoja} gražu, o ar DidŽ yr?“ Jeigu dėt kirtį, tai čia irgi A kirčiuojama, ar jau Y?“ –
DidŽ A. Beje, jei jau „sutverti“ neteiktinas, tai „sutvaryti“ dar labiau neteiktinas – tai turbūt ankstyvesnė forma, jos fonetinė struktūra artimesnė slaviškai. Tačiau gal apsiribokim tuo neteiktinumu, kuris nurodytas DidŽ? Tarkim, prie „taipogi“ tenai kryžiuko nėra – leidžia.

„Atrodo, nesakoma, kad valos buvo daug aukštesni ar raumeningesni už Vaikus“ –
Visgi klydau, sakoma HoME Vol.10 Ch.2: „The Valar had no bodies, but could assume shapes. After the coming of the Eldar they most often used shapes of 'human' form, though taller (not gigantic) and more magnificent.“ Taigis, buvo iškilnesnio stoto. Rodos, „Morgoth‘s Ring“ yra pakankamai geras šaltinis Silo atžvilgiu (o tikslios šios pastabos pakeverzojimo paraštėje datos nežino nė Kristoferis).

„ „{, nepaisydami Ainų Muzikos}[užu Ainų Muzikos] čia beyond reiškia „anapus, už; toliau, nei“, nes nepaisyti jos – pasaulio dėsnių, vyksmų visumos – žmonės negali;“ – Iš dalies tai filosofinis klausimas, kuriam reiktų interpretacijų. Ką reiškia „už Ainulindalės ribų“? T.y. išnaudojant tas galimybes, kurios Muzikoj nebuvo numatytos? Kaip tą geriau perteikti lietuviškai? „Užu“ čia kirsis su tom širdim...“ –
Neapriboti Ainų Muzikos?

„ „{daugiausia apie Ilūvataro mintį}[didžiumą Ilūvataro minčių?] who knows most of the mind of“ – Ką kiti mano apie žodžio “mintis” vartojimą reikšme “protas”, “mąstymas”, “sumanymai”? “ –
miglotai atsimenu, jog „of“, nors mums panašus į „about“, paprastai reiškia kažką kita: „apie“ tikrai tiktų, jei originale būtų „about“, tačiau „of“ verčia manyti, kad gali būti ne visai tai.

„{Drauge su šia laisvės dovana žmonių vaikai gavo ir tai, kad} [Nuo šios žmonių vaikams dovanotosios laisvės neatskiriama tai, kad jie] +, bet gal be įvardžiuotinės formos, bus „lengviau“.“ –
Gerai, be įvardžiuotinės.

„Klausimėlis tiems, kas dar nepamiršo 60% kalbos kultūros: Mat elfai nemiršta, kol nemirs pasaulis – ar reiktų keisti į „mirs“? Teoriškai lyg ir taip, tačiau pagal prasmę teisinga prasmė būtų „elfai nemiršta tol, kol nemiršta (t.y. yra gyvas) pasaulis“, tai gal galima ir su ne-?“–
„the Elves die not till the world dies“. Mūsų kalbos dvigubi neiginiai ir pan. nėra didelė bėda („Ar tu nemėgsti torto?“ gali atsakyti ir „Taip“, ir „Ne“, tai vis tiek bus suprasta kaip „nemėgstu“, nebent „Ne“ būtų ištartas su tam tikra intonacija). Kasdienybėje netrukdo ir dvejopos konstrukcijos su „kol“. Kalbininkams viena iš jų kliūna, spėju, dėl „пока не“. Apie logiškumą negaliu autentiškai samprotaut ir dėl Paskalio įtakos. Todėl pasamprotavau su įtaka ir gavau, kad: „elfai nemiršta“ while „pasaulis nemiršta“ yra True; „elfai nemiršta“ until „pasaulis miršta“ taps True (= „pasaulis mirs“). Pirmuoju atveju bus „elfai nemiršta tol, kol pasaulis nemiršta“, o antruoju „elfai nemiršta iki tol, kol pasaulis mirs“. Galbūt „kol“ yra dviejų skirtingų sąlygų, kurios, kuklia nuomone, reikalauja skirtingos „ne“ vartosenos, santrumpa. Man siūlo paprastą „Elfai nemiršta tol, kol nemiršta pasaulis“ (ir bara mėginančius kalbą įsprausti į matematinės logikos principus). Logika būsimuoju laiku yra kur kas painesnė. Toks Jan Lukasiewicz, pagalvojęs apie būsimojo laiko teiginius, sukūrė trivalentę logiką, kur yra ne tik „teisinga“ ir „klaidinga“, bet ir „neapibrėžta“ – tai, kas dar neįvyko. Tad, jei kalbininkai nori logiško laikų vartojimo, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar jie bent supranta, kokios logikos norėti :D

***

„Gal gali maždaug nurodyti tą tašką?“–
nuo „Now Melkor began the delving and building of a vast fortress“ – bent jau pirmąkart skaitant užkliuvo. Dabar nebeatrodo taip baisu. Inversijų perteklius idealiai tiktų Lost Tales – tada man vertimas būtų toks pat nejaukus kaip originalas :)

„ „Va, kova tiktų, bet mūšiai man vis tiek nelabai: būtent dėl daugiskaitos tas žodis kuklia nuomone tampa per daug konkretus ir nebepanašus į tęstinį veiksmą.“ – Tai bus kova. O kovos, kaip Laisvės kovos? Gal ne taip konkretu kaip mūšiai?“–
„Laisvės kovų“ niekad neversčiau į „battle“.

„ „Užantis“ su antimis asocijuojasi“–
o, įdomu. Bet reikėtų labai rimto folklorinio ar kalbinio pagrindo. Gal nedaug skaičiau, bet atsimenu tik puoselėjimą užantyje.

„Aš jau nebesuprantu, ar byloti leistinas, ar ne. Mus mokė, kad ne. Bet DLKŽ, kiek pamenu, rašo „bylą byloti“ “–
Galėčiau įžvelgti čia slavizmą, betgi jis senas. Tai gal ir knyga nebeteiktina? Sakyčiau, jei nėra kryžiuko DidŽ, tai ir gerai. Gi mes verčiam į XX a. pirmos pusės literatūrinę kalbą.

„ „Melkoras, ne valos, niokojo Žemę, ir vargu ar jie būtų linkę kurti jos darkymo planus. Tikėtiniau, jog jie gali planuoti Žemę tik susigrąžinti“ – Hm, Žemė plėšoma gali būti keičiant jos formą, be jokių darkymo intencijų – juk valos tą darė formuodami žemynus, kalnus ir pan.?“ –
„Manwe sat long in thought upon Taniquetil, and he resolved at the last to make war upon Melkor, though Arda should receive yet more hurts in that strife.“ HoME Vol.10 Ch.2. Taškas plėšymo naudai. O gal koks žodis yra, kuris apima abidvi reikšmi? O gal „draskyti“ tinka (plėšymas – į gabaliukus labiau)?

Beje, „there Utumno was delved exceeding deep, and its pits and caverns reached out far beneath the earth, and they were filled with fires and with great hosts of the servants of Melkor.“ HoME Vol.10 Ch.2 – tad galgi jį išrausė po žeme, ne po Žeme.

_________________
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Rgs 2005, 21:18 
Atsijungęs
Žiedų valdovas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 02 Kov 2004, 19:32
Pranešimai: 1883
Miestas: Vilnius
Taigi, ne kažin kas man liko po pusmečio redagavimo, bet vis tiek prisijungiu ;)

[suteikiant Ardai galutinį pavidalą] – pritariu

{itin stipri ir ištverminga dvasia} – a spirit of great strength and hardihood. Galiu klysti, bet "itin" man skamba kažkaip kasdieniškai, neepiškai. "Didžiai"?

{prisipildė jos juoko aidų} – "sound", not "echo", kad ir kaip besinorėtų…

[ kova] – pritariu.

{spruko nuo jo įniršio bei juoko, paliko Ardą, ir ilgam stojo taika. Tulkasas pasiliko ir tapo} – kertasi paliko/pasiliko

[žiburys] – abiem rankom už :sm9:

Encircling Sea – Aš už Apsupančiosna jūrosna. "Supančios" asocijuosis ne tik su "apsupti", bet ir "supti, siūbuoti"

set – "įtaisė" atrodo tinkamiausias variantas.

[ skaistu, it nenutrūkstančią dieną] – pritariu

[Žvėrys pasirodė] +

[nei gėlės žydėjo, nei paukščiai giedojo] +

Dėl bosom – "Skreitas" ir "užantis" abu IMO per daug asocijuojasi su drabužiais. Norėtosi ko nors intymesnio; "isčios" – per daug naturalistiška, gal paprasčiausia "širdyje" ar vėl kokiuose nors "sumanymuose"? Kitas variantas, nors kiek nukrypsta nuo originalo – "dar laikė paslaptyje", "dar neatskleidė"

{ kur buvo gausybė jos prigalvotų turtų – o gausiausiai –} – pilnas sakinys: As yet no flower had bloomed nor any bird had sung, for these things waited still their time in the bosom of Yavanna; but wealth there was of her imagining, and nowhere more rich than in the midmost parts of the Earth, where the light of both the Lamps met and blended. – " wealth there was of her imagining" yra ne apie bosom, o benrai, apie jau egzistuojančius dalykus. So:
[tačiau buvo ji prigalvojusi gausybe turtų, o gausiausiai…]

[susitikusi maišėsi] +

{Štai kodėl} – SR, bet man labiau patiktų [todėl/todėlei]. "Štai kodėl" lyg pabrėžia paaiškinimą, atsakymą į klausymą, o čia eina tiesiog pasakojimas.

[Žemės Pavasario grožis dar labiau įsiutino jį] – "dar labiau" IMNSHO, čia pabrėžti būtina

{valos buvo subėgę Almarenon} – hm, "subėgti" skamba kažkaip lengvabūdiškai…

[atvyko į Viduržemės šiaurę] +

[ir valos jo nepastebėjo.] – OK, nematau prasmės pradanginti jungtuką

{ Ir pradėjo Melkoras rausti ir ręsti} – atitinkamai, šiame sakinyje "ir" reik pakeisti, kad ir į labiau "now" atitinkanti "Tada"

Mar – "sudarkyti" išvis vertėtų mūsų žodynan įkelti ;)

{Bet Tulkaso neaplenktas} [Bet Tulkaso nepavytas] – labiau tinka pagal prasmę.

they feared to rend the Earth again – IMNSHO, čia tiktų "rend" atitikmenys, reiškiantys fizinę žalą (gal valos ir neketino tyčia jos žaloti, bet prisiminkime, kad dėjosi kad ir po War of Wrath…). Tik ne "plėšyti", tikrai neskamba. Gal "skaldyti", tinka pagal dviprasmiškumą ;)? "Niokoti"?

{ant Žemės paviršiaus, Žemės paviršiuje} – gal tiesiog "Žemėje"? Ir taip aišku, kad gelmėse jie negyveno, o "pavišius" neskamba :lol:.

{rytiniai Amano krantai ribojo Belegaerę} – the east shores of Aman were the uttermost end of Belegaer - man asmeniškai nesinori prarasti "uttermost", labiau pabrėžti, kad tai – "tolimiausia riba"… SR, aišku

Amon Uilos – jokių kursyvų, lietuvinam pagal taisykles!

{nesgi akmenys bei vandenys taip pat buvo pašvęsti} – for the very stones and waters were hallowed – [nesgi patys akmenys bei… / kadangi net vandenys bei…] reikia sustiprinimo.

[pasitarimų sostai] +

[kurias Varda padirbo užmirštais] – please… :prayer: Labai asocijuojasi su "padirbinėjimu" :sm4:

{ir dėl visko, kas tais laikais buvo žiauraus ar smarkaus, ar mirtino, kaltas jis.} – [ir viskas, kas tais laikais buvo žiauraus ar smarkaus, ar mirtino, priskiriama jam.] irgi linkstu arčiau "kaltinamas", nei "kaltas".

{ Valos retai iš Valinoro grožios bei palaimos per kalnus persikeldavo į Viduržemę – žemei už Pelorų savo rūpestį ir meilę skyrė.} labai dviprasmiškai gaunasi, taip ir norisi patikslinti, kuri Pelorų pusė turima omeny (pagal šia konstrukcija 60%, kad Valinorui). Siūlau:
[Valos retai iš Valinoro grožios bei palaimos per kalnus persikeldavo į Viduržemę, tačiau skyrė žemei už Pelorų savo rūpestį ir meilę.]

his sceptre is of sapphire, which the Noldor - ne 100%, bet kablelis paprastai rodo, kad which papildo ne gretimą žodį (kitaip kablelis lyg ir nevartotinas). Taigi, manau, kad kalba eina apie skeptrą, o ne safyrą.

{ dar turi pasitikėti Aulės sutuoktine} [dar turi sekti Aulės sutuoktine]

{ir, savaip išnaudodami Ilūvataro dovanas, jie daug kuo Aulės mokymą papildė }
in their own fashion, according to the gifts which Ilúvatar gave to them, they added much to his teaching
[ir jie, išnaudodami Ilūvataro suteiktus gabumus, daug kuo Aulės mokymą papildė savaip.] – kreivokai, bet esmė, tikiuosiu, aiški…

{ ir jie pražuvo} [ir jie buvo prarasti] SR, bet čia vartočiau pasyvesnį Silmarilių atžvilgiu žodį.

{Melkoras tamsybes mintydamas sėdėjo} – [Melkoras sėdėjo, paskendęs tamsiuose apmastymuose] ar panašiai. Dark thought ne visai lygu thought of darkness. Nors per daug atkakliai šio punkto neginčiau …

[pavydžiai nesergsti] +

{apsistojo ne Valinore} [neapsistojo Valinore] – įtariu inversiją originale.

{Nepaliko niekad jis ir Viduržemės} [Ir nepaliko jis niekad Viduržemės] – "ir" prie "nepaliko", o ne prie "Viduržemės".

{ O Oromė, žvėrių tramdytojas} [Ir Oromė, žvėrių tramdytojas] – "ir" prijungia Oromę prie Javanos.

{kalnai aidėdavo, blogio šešėliai šalin skriedavo} – oi, oi… "Я не поэт, но я скажу стихами…" Man čia rimas nei į tvorą, nei į mėtą. Gal pakeisti žodžių tvarką [kalnai aidėdavo, blogio šešėliai skriedavo šalin]?

{kad žmonių širdys siektų užu pasaulio, o viduj ramybės nerastų} [kad žmonių širdys siektų užu pasaulio ir nerastų ramybės jo viduj] – pagal mane, čia nėra priešpastatymo, kaip tik abu teiginiai papildo vienas kitą.

{o ką elfams žada po Pasaulio pabaigos, Ilūvataras neatskleidė}[o ką elfams yra numatęs po Pasaulio pabaigos, Ilūvataras neatskleidė] – kreivai, bet "žada" – jau gerokas nukrypimas nuo teksto.

_________________
Mergaitė Gyvatė

Of course it is happening inside your head, Harry, but why on earth should that mean that it is not real?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 20 Spa 2005, 13:27 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Spėkit, ką turiu? Na, beveik. Pirmo skyriaus redaguotą versiją: kai pasižiūriu į ją, sveikos vietos nematyti (visi pataisymai nuspalvinti geltonai)... Na, bet dar reikia dėl kai kurių dalykų apsispręsti.

Cituoti:
„kyla ranka primaišyt tos „egzotikos“. T.y. anglam visur pilna egzotiškų žodžių, o mes susilietuvinam viską. Todėl kartais nejučiom norisi įmaišyt šitokį kursyviuką. Sakyčiau, skonio reikalas.“ –
Pagal kokius kriterijus atrinkti? Ar būtina stebinti skaitytoją, kai anas tenori perskaityti nuoseklų tekstą? (Jei kas mėgina išmokt eiles apie taurę, kurią reikia pripildyti, tai pats vargo, kad ir kaip besukirčiuosi, ieškojo.). Norėčiau susipažinti su dar keletu skonių. Manajam dvi skirtingos fonetinės rašybos sistemos vientisame tekste atrodo nedarniai (angliškame tekste – visai kas kita, anglų rašyba seniai nebe fonetinė, todėl kitoniškos reikalingumas suprantamas).


Pagal savo asmeninius kriterijus. Reikia įsisąmoninti, kad jų neišvengsim. Nesugalvosim taisyklės kiekvienam vertimo atvejui. Čia reikia turėti ir menininko gyslelę, kad galėtum padėlioti tam tikrų akcentų tekste, kurie jį padarytų įvairesnį, spalvingesnį, atėjusį ne iš šiaip metraščio, o iš Viduržemės metraščio. Kuo čia dėta fonetinė rašyba? Kiek eilinių skaitytojų apskritai pastebės tokius ortografijos niuansus, išskyrus elementarų dalyką, kad, pavyzdžiui, naudojami lietuvių rašybai nebūdingi ženklai?

Cituoti:
„{siuvinėjimo, piešimo, drožinėjimo}[išsiuvinėtais, nupieštais, išdrožtais] + O „carving“ vis tik ne geriau būtų „išdrožinėti“? T.y. padabinti drožtais ornamentais, o ne šiaip suformuoti drožiant peiliu.“ –
Šiuo atveju „išdrožinėtais“ geriau. Bet man nėra aiškus pats atvejis. „Figure“ gali reikšti ir pavaizduotą dalyką, ir vaizdavimo būdą, priemonę. Pagal LingvoU tai yra ir atvaizdas, ir raštas (ant audinio ar kt.), tačiau „figure of speech“ – stiliaus priemonė. O jei tai kažkas panašaus į mėgavimąsi „siuvinėjimo, piešimo, drožinėjimo vingrybėmis“?


Net nežinau. „Figure of speech“ vis tik yra abstraktesnis dalykas nei išdrožinėti ornamentai. Tačiau visai įmanoma, kad čia yra „mėgavimasis vingrybėmis“. Be to, gražiau nei „pavidalai“.

Cituoti:
„Rules to – pirma mintis buvo (ir iki šiol taip manau) „valdo, siekdamas taikos“ – taigi „dėl taikos“. „Vardan“ skambėtų, bet nevartotinas...“–
Kažko „valdyti dėl taikos“ man lyg ne taip skamba, lyg ne tą reiškia. Skambėtų, bet gal prasmė nutoltų, „taikiai“, „taikingai“; prasmė būtų tikslesnė, jei „siekdamas taikos“. O kalbininkams neprošal būtų ir Lietuvos himną šia proga pataisyti


:P Kalbos kultūros vadovėlyje nurodomos dvi išimtys: Vardan tos Lietuvos ir Vardan Dievo Tėvo...

Cituoti:
„ „{o skeptras – iš safyro, kurį noldos jam padarė} [iš safyro skeptras, kurį jam padirbino noldos] noldos mokėjo daryti ir skeptrus, ir brangakmenius (ar šiuos jau mokėjo?), visgi geriau akcentuoti skeptrą; padirbino, nes wrought – work (past);“+. Atrodo, „Silmarillion“ ir BoLT versijos dėl tų brangakmenių skiriasi. Ar tik ne BoLTe noldos patys brangakmenius gamino? Tačiau būtent šitas Silo teiginys yra dviprasmiškas ir angliškai. Nuomonės?“ –
Gal geriau už mane mokančiam angliškai ir ne dviprasmiškas. Gerai, kad BoLT priminei – Sile noldos irgi brangakmenius gamino, tačiau BoLT Kristoferis komentuoja: „the sapphires that the Noldor gave to Manwe ('His sceptre was of sapphire, which the Noldor wrought for him', ibid. p. 40);“ –labiau pabrėžiamas safyras. HoME tikrai yra neįkainojama tuo, kad joje galima rasti vos vos kitaip pakartotus epizodus, sakinius, ir geriau suprasti, kas norėta pasakyti.


Tai pala, nesupratau, jeigu BoLT akcentuojamas safyras, tai ar tai nereiškia, kad noldos čia padirbino safyrus, o iš jų – skeptrą?!

Exon rašė:
Encircling Sea – Aš už Apsupančiosna jūrosna. "Supančios" asocijuosis ne tik su "apsupti", bet ir "supti, siūbuoti"


O vis tik... „apsupančiosna“ skamba griozdiškai, tas priešdėlis visai ne vietoj. Gal dar būtų koks variantas?

Cituoti:
Dėl bosom – "Skreitas" ir "užantis" abu IMO per daug asocijuojasi su drabužiais. Norėtosi ko nors intymesnio; "isčios" – per daug naturalistiška, gal paprasčiausia "širdyje" ar vėl kokiuose nors "sumanymuose"? Kitas variantas, nors kiek nukrypsta nuo originalo – "dar laikė paslaptyje", "dar neatskleidė"


Na, manau, kad pasakę „širdyje“ arba „sumanymuose“ prarasime ir originale esančią perkeltinę prasmę. Juk ten irgi tiek kūno vieta, jei taip galima pasakyti, tiek perkeltiniai „sumanymai“. Todėl arba skreitas, arba užantis turėtų tikti.

Cituoti:
{valos buvo subėgę Almarenon} – hm, "subėgti" skamba kažkaip lengvabūdiškai…


Na, sakome „susibėgome pasitarti“... O čia į šventę dar be to...

Cituoti:
{ Valos retai iš Valinoro grožios bei palaimos per kalnus persikeldavo į Viduržemę – žemei už Pelorų savo rūpestį ir meilę skyrė.} labai dviprasmiškai gaunasi, taip ir norisi patikslinti, kuri Pelorų pusė turima omeny (pagal šia konstrukcija 60%, kad Valinorui). Siūlau:
[Valos retai iš Valinoro grožios bei palaimos per kalnus persikeldavo į Viduržemę, tačiau skyrė žemei už Pelorų savo rūpestį ir meilę.]


Vis tiek dar neaišku. Reikia pamąstyti... Beje, ką čia veikia žodis „grožios“? Kodėl aš jį tokį parašiau? Ar ko nors nebepamenu? :mrgreen: Gal „grožės“?

Cituoti:
{ ir jie pražuvo} [ir jie buvo prarasti] SR, bet čia vartočiau pasyvesnį Silmarilių atžvilgiu žodį.


Bėda ta, kad bent jau man pasyvinės konstrukcijos lietuvių kalboje skamba pakankamai dirbtinai, kaip verstinės iš anglų kalbos...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Spa 2005, 21:01 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:16
Pranešimai: 5119
Miestas: Reality: Extended Edition
„Čia reikia turėti ir menininko gyslelę, kad galėtum padėlioti tam tikrų akcentų tekste, kurie jį padarytų įvairesnį, spalvingesnį, atėjusį ne iš šiaip metraščio, o iš Viduržemės metraščio. Kuo čia dėta fonetinė rašyba? Kiek eilinių skaitytojų apskritai pastebės tokius ortografijos niuansus, išskyrus elementarų dalyką, kad, pavyzdžiui, naudojami lietuvių rašybai nebūdingi ženklai?“–

Eilinis skaitytojas (kaip aš) normaliai neperskaitytų, jei būtų nelietuviškai tariamų derinių. ŽV priedus skaičiau po knygos – kol nebaigei, net neįtari, jog vienas jų svarbus visam tekstui.

Šitas pavadinimas JRRT tekste neišskirtas, nepabrėžtas. Jei jis parašomas be galūnės ir pasviręs – akcentuojamas, o tai yra nukrypimas nuo originalo.

Trečia: tikrinių originalo kalba dėl egzotikos grožinėje knygoje parašytų vardažodžių, manyčiau, niekada nemačiau (dauguma mano skaitytųjų leistos, kai originali vardų rašyba jose nebuvo toleruojama – dabar gal kitaip). Bendrinių žodelių esu mačiusi. Taigi, bado akis.


„jeigu BoLT akcentuojamas safyras, tai ar tai nereiškia, kad noldos čia padirbino safyrus, o iš jų – skeptrą?!“–

atsipr, nebelabai supratau, kas yra „čia“, bet manau, kad BoLT Kristoferis akcentavo, jog noldos Manvei padovanojo safyrų, o kas juos darė – nežinau. Exon lyg rašė, kad „ , which“ rodytų, jog pagamino skeptrą; tokiu atveju apie skeptrą žinome, jog padirbinimas = TRUE, o safyrų padirbinimas = INDETERMINATE.

*** Kai Feanoras padirbino silmarilius, viskas buvo paprasta: duodamas priesaiką jis apibrėžė galimybę prapulti arba ne amžinojoje tamsumoje. Bet sudėtingesnė buvo pačių silmarilių lemtis. Vieno jų fizinis išlikimas įgijo reikšmę TRUE, kito – FALSE, o trečiojo priklauso nuo procesų, veikiančių nuosėdas vandenyne. Tai ir buvo elfų vėliau sukurtos trivalentės logikos pagrindas. Būtent ši jų mąstymo ypatybė kitiems kėlė nuostabą, kurią išreiškia pastaba „Go not to the Elves for counsel, for they will say both no and yes.“ *** Nukryptemė.


„Apsupančiosna“ ir yra aukščiau pageidautas spalvingumas. Žodis banguoja – ir todėl, kad ilgas, ir kad jame kartojasi tos pačios priebalsės. Mano miniapklausos respondentas sakė, jog jam nekliūna. Ką čia dar sugalvojus... „Apgaubiančiosna“? „Supančiosna“ reiškia tik jūrų padėtį aplink sausumą. „ap-“ suteikia baigtinumo, apribotos erdvės atspalvį, būdamas kiek neįprastas tokioje vietoje, pabrėžia geografinį neįprastumą. Geras būdas pasakyti „pasaulio kraštas“, nevartojant pačių žodžių (vėl nukryptemė – šis svarbus klausimas kadaise kamavo Sapkovskio personažą Vėdryną).


„bosom“ – žodynai tikrai ir į rusų, ir į lietuvių verčia ne tik kaip „užantis“, bet ir iškart kaip „prieglobstis, širdis, siela“, LingvoU veiksmažodinė forma – „laikyti paslaptyje“. Man nėra aišku, ar tokiu atveju reikia versti paprastai ir manyti, jog perkeltinę reikšmę sugalvos pats skaitytojas, ar iškart versti perkeltinę. Turbūt priklauso nuo to, kaip lengva perkeltinę reikšmę atsekti iš paprasto vertimo. Kaip manė bulgarai (čia tik dėl smagumo)? „в скута на Явана“. Ne užantis (kas būtų „в пазвата“), tai žodis, kurio prie bosom vertimų nėra. „скут“ – lap. Iš „užančio“ surasti perkeltinę prasmę man lengva, tikėkimės, jog kiti irgi skaitę senesnių tekstų, kuriuose (skirtingai nei dabartinėje kalboje) toks dalykas minimas.


„Susibėgome pasitarti“ nesu girdėjusi ir nesakyčiau. Tai nėra itin svarbu, nes mums įdomiau ne kaip sako, o kaip sakydavo ar rašytojai rašydavo. Bet man irgi skamba lengvabūdiškai. Tiktų valoms iš BoLT.


„{Valos retai iš Valinoro grožios bei palaimos per kalnus persikeldavo į Viduržemę – žemei už Pelorų savo rūpestį ir meilę skyrė.} labai dviprasmiškai gaunasi, taip ir norisi patikslinti, kuri Pelorų pusė turima omeny (pagal šia konstrukcija 60%, kad Valinorui). Siūlau: [Valos retai iš Valinoro grožios bei palaimos per kalnus persikeldavo į Viduržemę, tačiau skyrė žemei už Pelorų savo rūpestį ir meilę.]“ –

Spausdelė ta grožia.
„From the beauty and bliss of Valinor the Valar came seldom over the mountains to Middle-earth, but gave to the land beyond the Pelóri their care and their love.“ „beyond the mountains they built their city, Valmar“. Kadangi lietuviškai irgi „už kalnų, lygumos vidury, jie įkūrė savąjį miestą – Valmarą“, tai ir „už Pelorų“ derėtų suprasti kaip Valinorą. Sakyčiau, pradinis variantas geras, nes ir angliškai ne visiškai aišku, kol prisimeni anksčiau apibrėžtą koordinačių sistemą. (Taip, nesu visai tikra, kam jie skyrė tą rūpestį).


Beje, „but“ Sile dažnai nėra supriešinantis jungtukas – labai jau dažnai juo tiesiog lyg tarp kitko pradedamas sakinys. O, LingvoU irgi tai pastebi! „в начале предложения служит указанием на переход к новой теме“. Tiesiog rodo, jog nauja tema (o ar lietuviškas „bet“ tokia proga vartotinas? Atsimenu, jog juo pradėti sakinį – negerai).


{ir jie pražuvo} Kad būtų įdomiau, trečias variantas: „juos prarado“.

_________________
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 31 Spa 2005, 00:16 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Paskutiniai pataisymai prieš beta versiją:

Indraja rašė:
„{Valos retai iš Valinoro grožios bei palaimos per kalnus persikeldavo į Viduržemę – žemei už Pelorų savo rūpestį ir meilę skyrė.} labai dviprasmiškai gaunasi, taip ir norisi patikslinti, kuri Pelorų pusė turima omeny (pagal šia konstrukcija 60%, kad Valinorui). Siūlau: [Valos retai iš Valinoro grožios bei palaimos per kalnus persikeldavo į Viduržemę, tačiau skyrė žemei už Pelorų savo rūpestį ir meilę.]“ –

Spausdelė ta grožia.
„From the beauty and bliss of Valinor the Valar came seldom over the mountains to Middle-earth, but gave to the land beyond the Pelóri their care and their love.“ „beyond the mountains they built their city, Valmar“. Kadangi lietuviškai irgi „už kalnų, lygumos vidury, jie įkūrė savąjį miestą – Valmarą“, tai ir „už Pelorų“ derėtų suprasti kaip Valinorą. Sakyčiau, pradinis variantas geras, nes ir angliškai ne visiškai aišku, kol prisimeni anksčiau apibrėžtą koordinačių sistemą. (Taip, nesu visai tikra, kam jie skyrė tą rūpestį).



Hm, variantas "Valos retai iš Valinoro grožios bei palaimos per kalnus persikeldavo į Viduržemę, tačiau skyrė žemei už Pelorų savo rūpestį ir meilę." vis tik implikuoja "...skyrė Viduržemei savo rūpestį", nes tačiau yra supriešinamasis jungtukas: valos retai persikeldavo į Viduržemę, bet jai skirdavo savo rūpestį. Tai gal palieku pradinį.

Cituoti:
Beje, „but“ Sile dažnai nėra supriešinantis jungtukas – labai jau dažnai juo tiesiog lyg tarp kitko pradedamas sakinys. O, LingvoU irgi tai pastebi! „в начале предложения служит указанием на переход к новой теме“. Tiesiog rodo, jog nauja tema (o ar lietuviškas „bet“ tokia proga vartotinas? Atsimenu, jog juo pradėti sakinį – negerai).


Manau, kad tokia proga lietuvišką "bet" vartoti reiktų vengti. Galbūt tinkamesnis "o".

Cituoti:
{ir jie pražuvo} Kad būtų įdomiau, trečias variantas: „juos prarado“.


LKŽ: pražūti - 3. ZtŽ nežinia kur dingti: Par karą pražùvo mun ta knyga

Dėl skreitų ir užančių (LKŽ):

užantis:
1. M, Rtr vieta už drabužių priešakinėje kūno pusėje lig juostos: Prisidėjo obuolių pilną ùžantį
2. LKAI44, Sml, Sv, Msn, Ps, Ds įduba krosnies prieždoje pelenams ir žarijoms sužerti
3. An šiaip kokia atsikišusi ar nelygi vieta: Antazavės bažnyčia su ažaǹčiais
4. prk. užkampis: Miestelis gulėjo bene tamsiausiame krašto užantyj

skreitas:
1. P, G109, Ms, Sg, Žgč prijuostės, sijono ar marškinių priešakinė dalis, suimta kam įdėti, sterblė
2. Dov, Lpl, Skd, Krkl į sterblę paimtas kiekis
3. Nv, Sd vieta ant kelių (ppr. vaikui pasisodinti)
4. prk. prieglobstis: Gamtos skreitas rš. Amžinybės skreitas rš.

Vis tiek skreitas man labiau...


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 44 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Google [Bot] ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007