Tolkien Lietuva

www.tolkien.lt
Dabar yra 23 Lie 2018, 14:29

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 65 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 09 Bal 2006, 15:23 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Su nedideliais pataisymais (palyginus su Ainulindale, stilius kliūva labiau, kai kur norisi kuo mažiau "senobiškumų", bet ne visur sugalvojau tinkamus atitikmenis).

---

III redakcija

Pradžių pradžioje Eru, Vienatinis, elfiškai vadinamas Ilūvataru, iš savo minties sutvėrė ainas, ir jie priešais jį kūrė didžią Muziką. Joje užgimė Pasaulis, nes Ilūvataras ainų giesmę padarė matomą, taip kad jie regėjo tarsi šviesą tamsoje. Daug ainų karštai pamilo Pasaulio grožį ir istoriją, kuri kaip vizija jųjų akyse prasidėjo ir vystėsi. Todėl Ilūvataras davė jų vizijai Būtį ir įkurdino Tuštumoje, nusiuntęs Pasaulio širdin liepsnoti Slaptąją Ugnį, ir pavadino jį Ea.
Tuomet norintys ainos pakilo ir įžengė į Pasaulį Laiko pradžioje: tai buvo jų užduotis – pradėti ir darbais sutverti matytąją viziją. Ilgai jie triūsė Ea platybėse, per didelėse elfams ar žmonėms suvokti, kol skirtu laiku atsirado Arda, Žemės Karalija. Tada ainos įsisiautė Žemės rūbuosna, nusileido į ją ir ten gyveno.

Apie valas

Iš tų dvasių didžiąsias elfai vadina valomis, Pasaulio Galybėmis, o žmonės neretai - dievais. Valų Valdovų, Valar, yra septynetas, kaip ir Karalienių – Valier. Šitokie buvo jų vardai Valinoro elfų kalba, nors Viduržemės elfai juos vadina kitaip, o žmonės turi begales savų pavadinimų. Valdovų vardai, tinkamiausia tvarka išdėstyti: Manvė, Ulmas, Aulė, Oromė, Mandosas, Lorijenas ir Tulkas; o Karalienių: Varda, Javana, Nijena, Estė, Vairė, Vana bei Nesa. Melkoras vala nebelaikomas, o jo vardo Žemėje netaria.

Manvė ir Melkoras Ilūvataro mintyse buvo broliu. Iš Pasaulin įžengusiųjų pradžioje galingiausias buvo Melkoras, bet Manvė Ilūvatarui mieliausias ir geriausiai supranta jo tikslus. Pribrendus laikui, jį paskyrė pirmuoju iš Karalių: Ardos ir visa ko, kas ten yra, valdovu. Ardoje jis labiausiai myli vėjus ir debesis, taip pat visą oro sluoksnyną, nuo aukštumų ligi gelmių, nuo tolimiausių Ardos Šydo kraštų lig vėjelių, siūruojančių žolę. Jį vadina Sūlimu, Ardos Kvapo valdovu. Myli jis greitus stipriasparnius paukščius, o šie jo paliepti atskrenda ir nuskrenda. Su Manve gyvena Varda, Žvaigždžių Valdovė, pažįstanti visas Ea vietas. Vardos grožio nei žmonių, nei elfų žodžiais neįmanoma apsakyti, nes josios veide tebegyva Ilūvataro šviesa. Šviesa – Vardos džiaugsmas ir stiprybė. Iš Ea gelmių atžengė ji padėti Manvei, nes Melkorą dar prieš Muziką pažino ir atstūmė, o jis nekentė jos ir bijojo daug labiau negu bet kurio kito Eru tvarinio. Manvė ir Varda retai kada išsiskiria ir gyvena Valinore. Jų rūmai dunkso virš amžinųjų sniegynų, Oijolosėje, Tanikvetilio, aukščiausio Žemės kalno, viršūnėje. Atsisėdęs savo sostan Manvė žvelgia tolyn ir, jei Varda šalimais, regi toliau nei bet kurios kitos akys per miglas, pro tamsą, virš jūros platybių. O Varda, būdama su Manve, girdi geriau nei bet kurios kitos ausys: šauksmus nuo rytų lig vakarų, kalvose ir slėniuose, ataidinčius iš tamsių Melkoro Žemėje įrengtų užkaborių. Iš visų šiame pasaulyje gyvenančių Didžiųjų elfai Vardą myli bei gerbia labiausiai. Elbereta ją vadina ir šaukiasi jos iš Viduržemės šešėlių, gieda šį vardą žiebiantis žvaigždėms.
Ulmas – vandenų valdovas. Jis yra vienas ir niekur ilgam neapsistoja – klajoja laisvas po visus gilius vandenis žemėje ar po ja. Pagal galybę Ulmas nusileidžia tik Manvei, ir prieš sukuriant Valinorą jiedu buvo artimiausi draugai, bet po to jis retai teatsilankydavo valų pasitarimuose, nebent buvo svarstomi svarbūs dalykai – visa Arda buvo Ulmo mintyse ir jam nereikia poilsio vietų. Be to, Ulmas nemėgsta vaikščioti sausuma ir retai įsivelka į kūną, kaip daro kiti valos. Eru Vaikus, pamačiusius Ulmą, apimdavo didelė baimė, nes Jūros Karaliaus išnirimas buvo grėsmingas: išrodė jis tarsi auganti banga, besiritanti sausumon, su tamsiu putotu šalmu ir šarviniais apdarais, žvilgančiais nuo sidabro ligi žalių atspalvių. Manvės trimitai skardūs, o Ulmo balsas gilus tarsi vandenyno gelmės, kurias jis vienas tėra matęs.
Tačiau Ulmas myli tiek elfus, tiek žmones ir niekad nėra jų apleidęs, netgi valų pykčiui juos apgaubus. Kartais jis nemačiom atplaukia prie Viduržemės krantų arba įeina gilyn į sausumą per jūros įlankas ir ten pučia savo puikiuosius ragus Ulumūrus, padarytus iš baltų kriauklių, o tie, kurie muziką išgirsta, amžinai ją girdi širdyse, ir jūros ilgesys niekada jų nebepalieka. Bet daugiausiai Ulmas Viduržemės gyventojams kalba balsais, girdimais tik kaip vandens muzika. Nesgi visos jūros, ežerai, upės, versmės ir šaltiniai yra jo valdžioje, todėl elfai sako, kad Ulmo dvasia teka visomis pasaulio gyslomis. Šitaip jį netgi gelmėse pasiekia žinios apie visas Ardos reikmes ir skausmus, kurių kitaip Manvė neišgirstų.
Aulė galybės turi nedaug mažiau nei Ulmas. Jo valdžioje – visos medžiagos, iš kurių suausta Arda. Pradžioje jis daug ką tvėrė drauge su Manve bei Ulmu, o visų žemių suformavimas buvo jo užduotis. Aulė – kalvis ir visų amatų meistras, jam patinka tiek maži įgūdžių reikalaujantys darbeliai, tiek didieji senovės tvėrimai. Tai Aulės tie žemės gelmėse glūdintys brangakmeniai ir auksas, rankoje ne mažiau gražus nei kalnų sienose ar jūros duburiuose. Noldos mokėsi daugiausiai iš jo ir jis visad buvo jų draugas. Melkoras Aulei pavydėjo, nes šis buvo į jį panašiausias mintimis ir sugebėjimais, tad ilgai tarp judviejų nerimo varžytinės: Melkoras gadino ar griovė Aulės kūrinius, o Aulė vargo taisydamas jo sukeltą netvarką ir tvarkydamas griuvėsius. Taip pat abu troško tverti savus tvarinius, naujus, kitų dar nesugalvotus, ir abu mėgo, kai girdavo jų gebėjimus. Tačiau Aulė liko ištikimas Eru ir jojo valiai perdavė visa, ką kūrė; jis ne pavydėjo kitiems jų darbų, o klausė patarimų ir pats juos dalijo. O Melkoras švaistė dvasią pavydui ir neapykantai, kol galiausiai beišgalėjo tverti tik kitų minčių pajuoką, ir visus jų kūrinius kaip galėdamas naikino.
Aulės sutuoktinė yra Javana, Vaisių Dalytoja. Ji myli visa, kas auga žemėje, ir visą jų nesuskaičiuojamą įvairovę aprėpia jos mintys: nuo senųjų miškų medžių, tarsi bokštų išrodančių, iki samanų ant akmenų ar mažų paslaptingų sutvėrimų pelėsiuose. Po Vardos, iš valų valdovių Javaną gerbia labiausiai. Kaip moteris ji atrodo aukšta, įsisupusi žaliuosna rūbuosna, bet kartais įgyja kitų pavidalų. Kai kas matė Javaną stovint po dangaus skliautu tarsi medį, o jos karūna buvo Saulė; nuo šakų ant išdžiūvusios žemės liejosi auksinė rasa, tad dirva žaliavo javais; medžio šaknys glūdėjo Ulmo vandenyse, o lapuose šnarėjo Manvės vėjai. Kementare, Žemės Karaliene, ją eldiškai vadina.
Dvasių valdytoju Feanturu yra broliu. Juodu dažniausiai vadinamu Mandosu ir Lorijenu, tačiau iš tiesų tai jų buveinių pavadinimu, o tikruoju vardu – Namas ir Irmas.
Namas, vyresnysis, gyvena Mandose, Valinoro vakaruose. Jis sergsti Mirusiųjų Namus ir sušaukia nužudytųjų dvasias. Namas nieko nepamiršta ir žino visa, kas bus, išskyrus tai, ką vien Ilūvataras težino. Namas – valų Lėmėjas, tačiau lemtį ir nuosprendžius skelbia tik palieptas Manvės. Jo pati – Vairė Audėja, audžianti visus kada Laike nutinkančius dalykus į savo raštuotus tinklus, užklojančius amžiams bėgant vis platėjančias Mandoso menes.
Irmas, jaunesnysis, - regėjimų bei sapnų valdovas. Valų žemėse jo sodai auga Lorijene – tai gražiausios vietos visame pasaulyje, pilnos dvasių. Švelnioji Estė, žaizdų ir nuovargio gydytoja, - jo žmona. Pilkas jos apdaras, poilsis jos žinion patikėtas. Estė dienomis ne vaikšto, o miega medžių šešėliuose paskendusio ežero Lorelino saloje. Visi, kas gyvena Valinore, iš Irmo ir Estės versmių semiasi atgaivos, o patys valos dažnai atvyksta į Lorijeną atilsio ir Ardos naštos palengvinimo.
Už Estę galingesnė yra Feanturų sesuo Nijena, gyvenanti viena. Ji žino, kas yra skausmas, ir gedi kiekvienos Ardai Melkoro padarytos žaizdos. Toks didis buvo Nijenos sielvartas plėtojantis Muzikai, kad josios giesmė virto rauda dar gerokai prieš pabaigą, ir gedulas buvo įaustas į Pasaulio temas jam neužgimus. Bet ne savęs Nijena verkia, ir jos besiklausantys išmoksta užuojautos bei ištvermės vilty. Jos rūmas stovi tolimiausiuose vakaruose, ant pasaulio ribos. Retai kada Nijena užsuka į džiugesio pilną Valimaro miestą, mieliau keliauja į Mandoso menes, stūksančias netoliese, o visi Mandose laukiantys jos šaukiasi, nes Nijena įkvepia dvasiai stiprybės ir paverčia sielvartą išmintimi. Jos namų langai žvelgia į išorę, už pasaulio sienų.
Stiprybe ir narsiais žygdarbiais garsus Tulkas dar vadinamas Astaldu – Narsiuoju. Jis Ardon įžengė paskutinis, idant padėtų valoms pirmuosiuose mūšiuose su Melkoru. Jam imtynės ir stiprybės išmėginimai – vienas džiaugsmas. Tulkas nejodinėja jokiu žirgu, nes nepavargdamas gali bėgte pralenkti bet kurį žeme žengiantį sutvėrimą. Jo plaukai ir barzda auksiniai, oda įraudusi, o ginklai – plaštakos. Tulkui mažai terūpi tiek praeitis, tiek ateitis, tad patarėjas jis nekoks, užtat draugas ištikimas. Jo žmona yra Nesa, Oromės sesuo, taip pat lanksti ir greitakojė. Nesa myli elnius, ir jie ją seka, kai pas juos atkeliauja, tačiau ji gali elnius pralenkti lėkdama – greita tarsi strėlė yra Nesa, jos plaukuose švilpia vėjas. Šokis – jos aistra, ir šoka ji Valimare, amžinai žaliuojančiose pievose.
Oromė – galingas valdovas, tegu silpnesnis nei Tulkas, bet baisesnis supykęs – juk Tulkas visad juokiasi, žaidime ar kare, net Melkorui kvatojosi į veidą kautynėse, kai dar elfai nebuvo gimę. Oromei patiko Viduržemė, tad nenoromis ją paliko ir galiausiai persikėlė į Valinorą. Anksčiau jis dažnai grįždavo į rytus: perkopęs kalnus, atsidurdavo su visa svita kalvose ir lygumose. Jis medžioja pabaisas bei žiaurius žvėris ir myli žirgus bei skalikus, taip ir medžius, dėl ko dar vadinamas Aldaronu, o sindiškai – Tauronu, Girių Valdovu. Oromės žirgas vardu Naharas, balto plauko saulėje ir švytinčio sidabru naktį. Valaroma – jo puikusis ragas, kurio balsas skrieja tarsi purpure tekanti saulė ar aštrus debesis skrodžiantis žaibas. Tasai garsas kildavo viršum kitų svitos ragų miškuose, Javanos išaugintuose Valinore, - šičia Oromė ruošdavo savo valdinius ir žvėris vyti nelabus Melkoro padarus. Oromės pati – Vana, Amžinai jauna, Javanos jaunesnioji sesuo. Jai praeinant dygsta gėlės, pažvelgus skleidžiasi žiedai, o paukščiai užgieda jai artėjant.

Tokie tad valų ir valių vardai ir trumpas jų būdo aprašas, kaip Amane juos regėjo eldos. Tačiau kad ir žavūs bei didingi buvo jų pavidalai, kuriais pasirodydavo Ilūvataro Vaikams, tai tebuvo šydas, gaubiantis jų grožį bei galią. Ir nors čia sudėta tik maža eldų išminties dalelė, ji yra niekas, palyginus su tikrąja valų būtimi, išsidriekusia toliau ir amžių amžius seniau nei mes galime įsivaizduoti. Iš jų Devyni buvo galingiausi ir gerbiamiausi, bet vienas buvo išskaičiuotas, tad liko Aštuonetas – Aratos, Ardos Didieji: Manvė ir Varda, Ulmas, Javana ir Aulė, Mandosas, Nijena, Oromė. Nors Manvė – jų karalius, Eru paskirtas valdyti, didybės jie vienodos, pralenkia kitus valas bei majas ar bet kokį kitą luomą, Ilūvataro pasiųstą į Ea.

Apie majas

Su valomis atkeliavo kitų dvasių, taip pat užgimusių anksčiau nei Pasaulis, to paties luomo kaip valos, bet menkesnių. Tai – majos, valų tauta, tarnai ir pagalbininkai. Elfai nežino, kiek jų yra, ir retas kuris turi vardą Ilūvataro Vaikų kalbomis, nes Viduržemėje majos elfams ir žmonėms matomu pavidalu nedažnai pasirodydavo, nors Amane yra kitaip.
Valinoro majų vyresnieji, kurių vardai prisimenami Senųjų Dienų pasakojimuose, buvę Ilmarė, Vardos parankinė, ir Eonvė, Manvės šauklys bei vėliavnešys, kurio apsiėjimo su ginklais niekas Ardoje nepralenkia. Bet Ilūvataro Vaikams iš majų geriausiai pažįstami Osė ir Uinena.
Osė – Ulmo valdinys, prižiūrintis jūras, skalaujančias Viduržemės krantus. Gelmėsna jis nesileidžia: yra pamėgęs pakrantes bei salas ir pamilęs Manvės vėjus, nes audra – Osės džiaugsmas, ir jis juokias tarp riaumojančių bangų. Jojo pati yra Uinena, Jūrų Valdovė, kurios plaukai driekiasi per visus vandenis po dangumi. Ji myli visus sūrių srovių padarus bei ten augančias žoles. Tai jos šaukiasi jūrininkai, nes ji gali nuraminti bangas, sutramdyti laukinį Osės siautulį. Nūmenorėnai ilgai gyveno jos sergstimi ir gerbė ją ne mažiau nei valas.
Melkoras nekentė Jūros, nes negalėjo jos numaldyti. Sakoma, kad, tveriant Ardą, jis iš kailio nėrėsi, siekdamas palenkti sau Osę, žadėjo jam už tarnystę visą Ulmo karaliją ir galią. Štai kodėl seniai seniai jūros vandenys sukilo ir užliejo sausumą, tačiau Uinena, išmelsta Aulės, nuramino Osę ir atvedė Ulmui. Osei buvo atleista, jis grįžo prie senojo valdovo ir tebėra ištikimas ligi šiolei – bent iš dalies, nes žiaurumo troškimas jo nepaliko, ir kartais jis siautėja savarankiškai, be Ulmo, savo valdovo, įsako. Dėl to prie jūros gyvenantys ar laivais plaukiojantys gal ir myli Osę, bet juo nepasitiki.
Melijana – tai vardas majos, tarnavusios Vanai ir Estei. Prieš atkeliaudama Viduržemėn, ji ilgai gyveno Lorijene, kur prižiūrėjo Irmo soduose žydinčius medžius. Lakštingalos čiulbėjo, kur tik ji beeidavo.
Išmintingiausias maja buvo Olorinas. Jis taip pat gyveno Lorijene, bet dažnai užsukdavo į Nijenos namus, kur iš jos išmoko gailestingumo bei kantrybės.
Apie Melijaną daug pasakojama ,,Quenta Silmarillion“, bet apie Oloriną ta sakmė neužsimena, nes, nors jis elfus mylėjo, tarpu jų vaikščiojo nematomas ar tokio kaip jie patys pavidalo, tad anie nežinojo, iš kur atkyla tos gražios vizijos ar išmintingi raginimai, kuriuos jų širdysna Olorinas įpūsdavo. Vėlesniais laikais jis buvo visų Ilūvataro vaikų bičiulis ir gailėdavosi jiems sielvartaujant; tie, kurie jo klausydavo, pamesdavo neviltį, atsikratydavo tamsių klejonių.

Apie priešus

Iš visų vardų paskutinis minimas Melkoro, Ateinančio Didybėje. Tik jis neteko šio vardo, ir noldos, iš elfų nuo jo blogio labiausiai nukentėję, jo netaria – vadina Morgotu, Tamsiuoju Pasaulio Priešu. Ilūvataras jam davė didžią galią, tad buvo jis su Manve lygus. Ir kitų valų galios bei išminties dalelę Morgotas turėjo, bet naudojo blogiems tikslams ir švaistė savo stiprybę smurtui bei tironijai. Nes Ardos ir viso, kas joje yra, jis geidė, troško Manvei duoto karaliavimo ir savo broluvos valdų.
Nuo didybės puolė jis per puikumą į panieką visam kam, išskyrus sau pačiam – niokojančiai ir negailestingai dvasiai. Jis supratimą pavertė klastingumu, pajungdamas savo valiai visa, kuo tik galėjo pasinaudoti, kol virto melagiu be gėdos. Pradžia buvo šviesos troškimas, bet, negalėdamas jos sau vienam išlaikyti, per ugnį ir įniršį puolė jis į milžiniškas liepsnas, žemyn į Tamsą. Tai tamsą Morgotas daugiausiai naudojo, skleisdamas blogį Ardoje, pripildė ją baimės visiems gyviems padarams.
Tačiau toks galingas buvo jojo įžengimas, kad per pamirštus šimtmečius jis varžėsi su Manve ir kitais valomis, ilgai laikė pajungęs didžiumą Žemės plotų. Tik jis nebuvo vienas: daug majų, jo didybės dienomis galios patrauktų, ir per puolimą tamson liko Morgotui ištikimi, o kitus jis vėliau paviliojo melais ir išdavikiškomis dovanomis. Iš šių dvasių itin kraupūs buvo Valaraukos, ugnies botagai, Viduržemėje vadinti balrogais – siaubo demonais.
Iš Morgoto tarnų, turinčių vardus, galingiausia buvo dvasia, kurią eldos vadino Sauronu arba Gortauru Žiauriuoju. Iš pradžių jis buvo vienas Aulės majų, tad gerai išmanė jų amatus. Visuose Melkoro Morgoto žygiuose Ardoje, jo skaitlinguose darbuose bei gudriose apgaulėse Sauronas dalyvavo ir tik todėl atsiliko nuo savo šeimininko, kad ilgai tarnavo ne sau, o kitam. Tačiau gerokai vėliau jis pakilo tarsi Morgoto šešėlis, jo neapykantos šmėkla ir paskui jį iškeliavo tuo pačiu pragaištingu keliu – žemyn į Tuštumą.

ČIA VALAQUENTA BAIGIASI

Vertė Starlin Elvëa
Redagavo Indraja Rómenwen, Exon Exitlight
Už patarimus dėkojame Laiqualasse, Gilthoniel, Tomai, Ellorion, Elfhild
2004, 2005, 2006 (III redakcija)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 09 Geg 2006, 14:53 
Atsijungęs
Žiedų valdovas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 02 Kov 2004, 19:32
Pranešimai: 1883
Miestas: Vilnius
Na, iš “Valakventos jau nedaug pastabų turėsiu…

Cituoti:
Tuomet norintys ainos pakilo ir įžengė į Pasaulį Laiko pradžioje

IMNSHO, ne “pakilo”, kaip pioneriai po posėdžio. Arise čia veikiausia labiau reiškia “atsirasti”, “iškilti”, “išsiskirti”…

Cituoti:
o tie, kurie muziką išgirsta, amžinai ją girdi širdyse, ir jūros ilgesys niekada jų nebepalieka

Atsikartuoja gird-. Galbūt pakeičiam į:
o tie, kuriuos muzika pasiekia, amžinai ją girdi širdyse, ir jūros ilgesys niekada jų nebepalieka

Cituoti:
Aulės tie žemės gelmėse glūdintys brangakmeniai ir auksas, rankoje ne mažiau gražus

E? Klaidelę? GražŪs, a ne?

Cituoti:
Tokie tad valų ir valių vardai

Ar verta įvesti skirtingas galūnes: vala / valė? Galgi visus vienodai vadinkim?

Order-luomas – man iškart su viduramžio luomais, klasemis ir pan. asocijuojasi. Negerai. Gal geriau biologinė-matematinė “eilė”?

_________________
Mergaitė Gyvatė

Of course it is happening inside your head, Harry, but why on earth should that mean that it is not real?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 25 Rgs 2006, 10:48 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:16
Pranešimai: 5119
Miestas: Reality: Extended Edition
Štai kas būna, kai visokie žaidimai su stovyklomis prasideda :oops:

Valai (valės), eldai, ainai, noldai, majai. Iki kitokių argumentų atsiradimo (geriausia gyvo surišto kalbininko pavidalu).
{taip kad jie regėjo tarsi šviesą} [taip kad jie regėjo ją tarsi šviesą] gal bus sklandžiau.
{vizija} – žr. Ainulindalę. [regėjimas].
{norintys} ‚who desired it‘ [to troškusieji/ geidusieji]?
Exon: „IMNSHO, ne “pakilo”, kaip pioneriai po posėdžio. Arise čia veikiausia labiau reiškia “atsirasti”, “iškilti”, “išsiskirti”…“ Hm, sutikčiau, jog jie prieš tai nesėdėjo, bet bent jau Alkonas skiria reikšmę „atsistoti“ nuo poetinio „pakilti“ – kuris ir reikštų kažką, turintį atspalvį, panašų į pasiūlytuosius variantus. O tų pasiūlymų priderint nemoku, gal kam labiau pavyks?
{įžengė į Pasaulį ... tai buvo jų užduotis – pradėti ir darbais sutverti matytąją viziją} ‚ entered into the World ... it was their task to achieve it, and by their labours to fulfil the vision which they had seen‘ – „pradėti“ nelabai dera prie likusio LT sakinio (ir prie originalo). Ar ‚achieve it‘ it = World? [įgyvendinti visa tai, darbais įkūnyti matytąjį regėjimą]?
{Arda, Žemės Karalija} [...Karalystė].
{Tulkas} [Tùlkasas], iki labai svarios priežasties atsiradimo. Čia ir kitur. Visgi tokių žodžių būna: „apkasas“.
{Pribrendus laikui, jį paskyrė pirmuoju iš Karalių} Manyčiau, jog ‚He was appointed to be, in the fullness of time, the first of all Kings‘ reiškia, kad jis buvo paskirtas būti pirmuoju iš Karalių (ar tikrai didžioji?) tuomet, kai stos ‚fullness of time‘. Taip manau dėl laiko aplinkybės vietos sakinyje (palyg. In the beginning Eru ... made – Pradžioje Eru sutvėrė). Tada būtų [Jį paskyrė būti pirmuoju iš Karalių pribrendus laikui].
{jis labiausiai myli} ‚his delight is in‘ LingvoU to take delight in smth./in doing smth./to do smth. — получать удовольствие от чего-л., наслаждаться чем-л. – panašu, bet „myli“ tiesmukai skamba, o su negyvais daiktais ne itin taisyklinga. Gal [jis mėgsta], [jam mieli], [jį džiugina], [jis mėgaujasi].
{Su Manve gyvena Varda} pas mane iš naujos.
{Tanikvetilio}[Tanikvetilės]? – dėl šito visgi kažkam reik susitart...
{Melkorą dar prieš Muziką pažino ir atstūmė} ‚Melkor she knew from before the making of the Music and rejected him‘: ‚knew‘ – ne baigtinis veiksmas. Tam tikro sugedimo laipsnio skaitytojui nekils noro interpretuoti „pažino“ tam tikra prasme, jei bus [pažinojo].
{gieda šį vardą} ‚and uplift it in song‘ [aukština šį vardą giesmėmis] gal? (‚uplift‘ nėra būtent „aukština“, bet čia panašu).
{po visus gilius vandenis žemėje ar po ja} ‚in all the deep waters about the Earth or under the Earth‘ sakyčiau [Žemėje], mat ardografiškai įtartinas apibūdinimas: ten ir po Žeme vandens buvo, ne tik po žeme.
{jiedu}[juodu] (tai tik variantai, bet reik visur tą patį).
{visa Arda buvo Ulmo mintyse ir jam nereikia poilsio vietų} būt.l. su es.l. pjaunasi, reiktų atskirt [Ulmo mintys aprėpė visą Ardą, o poilsio vietos jam nereikia].
{Jūros Karaliaus išnirimas buvo grėsmingas} teisybė, tik neskamba. Gal [Grėsmingai išnirdavo Jūros Karalius].
{su tamsiu putotu šalmu} ‚dark helm foam-crested‘ ar tik neturėta omeny šalmo skiauterė? Ir bangos angliškai turi „crests“ (o čia palyginimas su banga). Aha, bangų ir šalmų skiauterės DLKŽ yr. Tad galima rašyt [su tamsiu šalmu putų skiautere].
{šarviniais apdarais, žvilgančiais nuo sidabro ligi žalių atspalvių} negalima žvilgėti nuo-iki, tik spalvos gali būti nuo-iki. Ne taip įtartina [žvilgančiais šarviniais apdarais, kurių atspalviai mainėsi nuo sidabro iki žalumos].
{valų pykčiui juos apgaubus} ‚when they lay under the wrath of the Valar‘ – lyg lietuviškai taip nesakoma, bet, kai nežinau, ar angliškai taip kaip originale sakoma, sunku spręst. Natūraliau būtų [kai jie užsitraukė valų rūstybę].
{tie, kurie muziką išgirsta, amžinai ją girdi širdyse} gal kiek kartojasi, kaip ir Exon minėjo. ‚those to whom that music comes hear it ever after in their hearts‘. Gal [tie, kuriuos ši muzika pasiekia, amžinai ją girdi širdyse].
{daugiausiai ... kalba} [dažniausiai ... kalba] keista, bet pirmaip atrodo kasdieniškiau.
{Aulė galybės turi nedaug mažiau nei Ulmas} man natūraliau skambėtų [Aulės galybė nedaug menkesnė už Ulmo].
{suausta Arda} – made. [padaryta], [padirbinta]. Jokia tekstilė su originalu čia tikrai nesiasocijuoja.
...O daug kur buvęs ‚wrought‘? „Žmogus – savo laimės kalvis“ labai gundo „nukaltą“ vartoti ir kai kalbama apie likimą, lemtį bei pan. – įdomu, tai būtų šitaip pateisinama?...
‚fashioning‘ kaip ir anksčiau gali būti tiesiog [sukūrimas], {suformavimas} nėra būtinas. O jei (jei) galima vaizdingiau – [nulipdymas]. Teisinimaisi šiuo atveju remtųsi kalbiniais mąstymo ypatumais, įtvirtintais „Mindaugo“.
{didieji senovės tvėrimai} ‚mighty building of old‘ – jei tvėrimas nesimėtytų kas antram sakiny, galėtų būt, bet dėl įvairovės ir statybas galima, pvz., [didieji senovės statydinimai].
Exon: „GražŪs, a ne?“ – gal ne, nes ‚the gold that is fair‘?
‚marred‘ {gadino} – taip, bet reikėtų priimti sprendimą dėl standartinio žodžio vertimo, The Marring (by Melkor) – viena kertinių Pasaulio tvėrimo filosofijos sąvokų. Žr. HoME. Sudarkymas? Tada – [darkė].
{beišgalėjo tverti tik kitų minčių pajuoką} ‚he could make nothing save in mockery of the thought of others‘ yra šiokia tokia tikimybė suprasti ne taip („tverti pajuoką“ – kaip „kęsti pajuoką“), tad geriau [beišgalėjo kurti tik apgailėtinai mėgdžiodamas kitų sumanymus].
{visą jų nesuskaičiuojamą įvairovę} – buvo ‚lover of all things‘ – ,all their ... forms‘; o „myli visa“ – „visą jų“ nebedera. „daugybė“ tai būna „nesuskaičiuojama“, o čia gal labiau [visą neišmatuojamą įvairovę].
{valų valdovių} Queens – [valų karalienių].
{Kai kas matė} turint omeny ‚Some there are who have seen‘ o ne pvz. „some have seen“ – gal net [Kai kuriems teko matyti] ar [Yra tokių, kurie matė].
{ant išdžiūvusios žemės} ‚barren‘ man nieks neverčia „išdžiūvusi“ ar panašiai. [bevaisės / skurdžios / bergždžios(?)].
{ją eldiškai vadina} ‚she is surnamed‘ – arch. to surname – praminti; ne „in Eldarin“, o ‚in Eldarin tongue‘, tad [ją praminė eldų kalba].
{ką vien Ilūvataras težino} nelabai blogai, bet kaipgi nepafilosssofuosssi! ‚all things that shall be, save only those that lie still in the freedom of Ilúvatar‘. Žinom tik tai, kad to kiti nežino, bet ne tai, ar jis pats jau žino (palyg. „nežinomi Viešpaties keliai“. Beje, gyvenimiškose situacijose, kai nežinome, kaip subjektas elgsis IR jis pats nebūtinai žino, sakome „velnias jį žino“, deja, šis posakis prie Ilūvataro nederėtų). Kadangi yra žodis ‚freedom‘, galima manyti, jog tai greičiau tai, kas dar nenuspręsta galutinai (kitu atveju buvo galima pasakyt daug paprasčiau – „that are still hidden“). Sakyčiau, arčiau tiesos būtų [kas dar likę Ilūvatarui nuspręsti].
{užklojančius} jei tie tinklai yra interjero detalė, o ne lubų pakaitalas, tai labiau tinka [išklojančius].
{ežero Lorelino} įtariu, kad pagal mūsų sudarkyto pasaulio nomenklatūrą „ežeras“ būna tik po pavadinimo – [Lorelino ežero].
{skausmas} ‚grief‘ „skausmas“ – ne pačia pirmutiniąja „skausmo“ prasme. Tiksliau [širdgėla].
{gedi kiekvienos Ardai Melkoro padarytos žaizdos} sklandus sakinys, bet pamestas raktinis žodis „marring“ – ‚mourns for every wound that Arda has suffered in the marring of Melkor‘. Gal [gedi kiekvienos Ardą darkiusio Melkoro padarytos žaizdos].
{temas} [gijas] :) [gaidas]?
{ištvermės vilty} gražu, bet nesu tikra, ar taip įmanoma pasakyti. Bažnytinėje kalboje panašių vietininkų būna, bet nežinau, ar tai taisyklinga. Jei anaip tikrai netiktų – [ištvermės viliantis], bet ar tik vylimasis nebūsiąs amdir, o ne estel? Ar [ištvermės turint vilties], [ištvermės, kylančios iš vilties], [ištvermės, kurios pasisemiama viltyje]?
{tolimiausiuose vakaruose} teisybė, bet toks žavus derinukas buvo ‚west of West‘ – [į vakarus nuo Vakarų], o gal [Vakarų vakaruose / vakariausiuose Vakaruose] (?).
{žygdarbiais garsus Tulkas} ‚greatest‘, tad [žygdarbiais garsiausias Tulkasas].
{nepavargdamas gali bėgte pralenkti bet kurį žeme žengiantį sutvėrimą} ‚he can outrun all things that go on feet, and he is tireless‘ [gali bėgte pralenkti bet kurį žeme žengiantį sutvėrimą ir niekad nepavargsta] (ne tik bėgdamas. Tai, aišku, labai „dera“ su ‚Aulë and Tulkas were weary‘...).
{ir jie ją seka, kai pas juos atkeliauja} ‚they follow her train whenever she goes in the wild‘. Suprantama, in the wild – среди дикой природы, – ne itin dera. Gal kaip nors integruot „wild“ į „goes“ [ir jie prisijungia prie jos palydovų, kur anoji beklajotų].
{žaidime ar kare} natūraliau („daugumos kalba“) yra [žaisdamas ar kare].
{nenoromis ją paliko} sklandžiau [nenoromis jisai ją paliko].
{svita} man čia ir kitur patinka daug mažiau nei [palyda / palydovai], nes anoji prancūziška.
{balsas skrieja tarsi purpure tekanti saulė} ‚scarlet‘ yra skaisčiai raudona su oranžiniu atspalviu, o purpurinė – raudona su violetiniu atspalviu. Be to, ne „balsas skrieja kaip“, o „balsas yra kaip“ (sinestezinis palyginimas) [balsas – tarsi skaisčiai raudonas saulėtekis].
{Jai praeinant dygsta gėlės, pažvelgus skleidžiasi žiedai} ‚All flowers spring as she passes and open if she glances upon them‘ [Jai praeinant dygsta gėlės, jai pažvelgus – pražysta].
{žavūs} ‚fair‘, jei jau pagal žodyną, bus „gražūs“, o jei jau ne pagal, tai veikiau [skaistūs], bet ir anaip g.b.
{išminties} ‚knew‘ – ir pagal žodį, ir kontekstą [žinių].
Exon: „Order-luomas – man iškart su viduramžių luomais, klasėmis ir pan. asocijuojasi. Negerai. Gal geriau biologinė-matematinė “eilė”?” Aptarimas – Žodžių kalvėje. Man čia abu tinka, bet ankstesniame sakiny „eilė“ netinka. Hm.
{Tai – majos, valų tauta} ‚the Maiar, the people of the Valar‘ ja, ‚people‘ – vienas slidžiausių žodžių, ir ypač todėl, kad dėl padermių specifikos keistai atrodytų vertimas „žmonės“. „Tauta“ – gal kai kur, bet čia jau itin keista. Sakyčiau, [valdiniai] (keista, Anglonas šitokio vertimo ar panašių nežino).
{parankinė} ‚handmaid‘ teisybė, bet tegu būna tiesiogiai, [tarnaitė] ar [patarnautoja]. „Parankinis“ yra beveik tobulas ‚lieutenant‘ vertimas.
{kurio apsiėjimo su ginklais niekas Ardoje nepralenkia} gremėzdiškai, nepanašu į tai, kaip galėtų būti sakoma. Gal [už kurį niekas Ardoje geriau nevaldo ginklų].
{sutramdyti}[sutramdydama] restraining.
{numaldyti}o gal ‚subdue‘ čia [pajungti], [pavergti]?
{jūros vandenys sukilo ir užliejo sausumą} ‚there arose great tumults in the sea that wrought ruin to the lands‘ [jūros vandenys sukilo ir niokojo sausumą].
{bent iš dalies} ‚For the most part‘ [dažniausiai] („didžiąja dalimi ištikimas“ turbūt nebūna).
{žiaurumo troškimas jo nepaliko} ‚delight in violence‘ hm, ne visai tas pats. Gal [žiaurumas jį tebedžiugina]?
{Vanai ir Estei} [ir Vanai, ir Estei] both.
{gražios vizijos} [skaistūs regėjimai].
{gailėdavosi jiems sielvartaujant} [gailėdavo jų sielvartaujančių].
{kitų valų galios bei išminties dalelę Morgotas turėjo} tik dalelę? – originale neatrodo taip mažybiškai: ‚In the powers and knowledge of all the other Valar he had part‘ (have part – принимать участие, участвовать в чем-л.). Gal [Morgotas turėjo ir visų kitų valų galios bei išminties]?
{Manvei duoto karaliavimo} bijau, kad negalima sakyti „duotas karaliavimas“, nebent [Manvei paskirto karaliavimo] ar [karaliauti vietoj Manvės].
{melagiu be gėdos} [begėdžiu melagiu].
{Pradžia buvo šviesos troškimas, bet, negalėdamas jos sau vienam išlaikyti, per ugnį ir įniršį puolė jis į milžiniškas liepsnas, žemyn į Tamsą.} Tikėtina, tiesiog keistai atrodo derinys ‚into a great burning, down into Darkness‘ – nebent įsivaizduoti sudegimą iki užgesimo. Berods ‚burning‘ daugiau nieko tinkamo nereiškia, nebent „dvasines kančias“. ‚fire and wrath‘ irgi neatrodo tokie jau vienarūšiški. Mhm, ‚fire‘ dar gali reikšti aistrą. Ir, jei angliškai dar nieko, tai lietuviškai jau visai įtartina. Beje, gal nereik {žemyn į Tamsą}, užtenka [į Tamsą]. O visgi – jei netiesiogiai? Tik bandymas, gal visiškai klaidinga linkme: ‚He began with the desire of Light, but when he could not possess it for himself alone, he descended through fire and wrath into a great burning, down into Darkness.‘ [Iš pradžių jis troško Šviesos, bet, kai nepajėgė jos išsaugoti tik sau, liepsnojančių aistrų ir tūžmasties šėlsme puolė Tamson.] Hm...
{toks galingas buvo jojo įžengimas} kažko raukausi, gal kad nelabai sakoma taip, jei literatūriškai. Be to, ‚uprising‘, nors Ainulindalės kontekste ir „įžengimas“, labai „maištą“ primena. Bandymai padaryt „kaip sakoma“: [jis įžengė toks galingas]; [taip valdingai jis įžengė] ... ?
{ilgai} ‚and through long years in Arda‘ [ilgus metus Ardoje].
{galios} ‚splendour‘ [jo puikumo] („didingumo“ dėl kartojimosi netiks).
{atsiliko} ‚was ... less evil‘ [nelabumu / nedorybe / ... atsiliko].
{žemyn į} gal klystu, bet vaidenasi, jog ‚down into‘ nereiškia „žemyn“, veikiau reiškia „nu(keliavo) į“.

P.S. Labai suprantama, kad Starlin kokius metus šito nepakomentuos, tad būtų neblogai, jei pakomentuotų kas kitas :wink:

_________________
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Bal 2009, 20:40 
Atsijungęs
Girdėjo apie Žiedą
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 29 Bal 2009, 14:43
Pranešimai: 49
Visai įdomūs tekstai :)

_________________
Life is an adventure - go for it!


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Bir 2009, 19:33 
Atsijungęs
Lietė Žiedą
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 15 Rgp 2007, 20:39
Pranešimai: 128
Miestas: LORIEN
aragornas123 rašė:
Visai įdomūs tekstai :)



o knygą skaityt yra dar įdomiau :D ;)

_________________
VISA YRA TAI IR NE-TAI, TAI IR NE-TAI SYKIU, NEI TAI, NEI NE-TAI
______________________________________
Nilmo vanwa ar hecil vantala,
Haryan haiya-vahaiya mίrië:
Lótë loctala, súrë lindala,
Alassenya ná alat sinomë


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 65 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007