Čia tikrai ne iš švento Rašto22. Dabar man sunku pasakyti, ar tai iš Biblijos, ar iš Biblijos "legendų": Dievui kuriant Žemę, velnias jam visaip trukdė (tai salas nuskandina, tai kalnus iškelia, tai prikuria visokių pabaisų, kad Dievo kūrinėlius gąsdintų); tas pats vyksta ir valoms kuriant Ardą - Melkoras, kiek beįmanydamas, jiems kenkia...
Bet galima turėti minty, kad velnias jau po sukūrimo vis trukdo sukurti taikos ir meilės karalystę, kaip, regis, ir Melkoras ten vis savo pirštukus prikišdavo griaut sukurtą grožį. 
) nešdama paskutinį Laurelino vaisių tampa Saule, o medžioklis Tilionas, gabendamas paskutinį Telperiono žiedą tampa Mėnuliu... 
Laurien rašėCOLONOi, kažkokia panaši mintis apie žydus ir elfus man irgi buvo... Jargau, Indraja, kiek daug tu žinai...
7. Numenoriečių sukilimas, noras nuplaukti į Nemirtingųjų žemę - ir Babelio bokšto statymas, noras pasiekti dangų
man labai reiktu citatos Citata iš priedų.Ar Farazonas Auksinis buvo išdidžiausias ir galingiausias iš visų karalių. Jis troško valdyti visą pasaulį.
Jis ryžosi mesti iššūkį Sauronui Didžiajam - valdyti Viduržemį. Neilgai trukus jis išplaukė su galingu laivynu ir išsilaipino Umbare. Tokia didelė buvo numenoriečių galia ir puikybė, kad Saurono tarnai jį paliko, o pats Sauronas nusižemino, rodydamas pagarbą ir melsdamas atleidimo. Ar Farazonas, sukvailintas savo išdidumo, atsigabeno jį kaip kalinį į Numenorą. Netrukus Sauronas apkerėjo karalių, ėmė jam patarinėti, o greitai tamsa apnuodijo visų numenoriečių širdis, išskyrus keletą Ištikimųjų.
Sauronas melavo karaliui, kalbėdamas, kad amžinasis gyvenimas priklausys valdančiam Nemirtingąsias Žemes, o Draudimas uždėtas tik tam, kad žmonių karaliai nepranoktų valarų.
Pagaliau Ar Farazonas paklausė patarimo, nes jautė, kaip nyksta jo dienos, ir buvo apimtas mirties baimės. Jis surinko didžiausią laivyną, kokį tik matė pasaulis, pasiruošė ir su trimitais išplaukė, sulaužydamas Valarų Draudimą - jėga bandydamas išplėšti amžinąjį gyvenimą iš Vakarų Valdovų. Tačiau Ar Farazonui įkėlus koją ant Palaimintojo Amano krantų, valarai atsisakė Sargybinių vaidmens, kreipėsi į Vienintelį, ir pasaulis pasikeitė. Numenoras buvo nublokštas, prarytas Jūros, o Nemirtingosios Žemės amžinai pasitraukė už pasaulio ribų. Taip baigėsi Numenoro šlovė.
