Mėgstamiausia rasė

[ernestasgr]

Rasom savo megstamiausia rase.mano tai Feanoro elfai

Pataisiau rašybą pavadinime. Ateityje siūlyčiau naudotis lietuviškomis raidėmis, jos ne dėl grožio abėcėlėje yra --Laiqua
Ir aš dar pataisiau...

[Laiqualasse]

Panašiose į šią temose paprastai siūloma ne tik parašyti, kas, bet ir paaiškinti, kodėl. Nes jei visi tik rašysim, kam kas labiausiai patinka, tai nei labai įdomu bus, nei naudinga kam nors. O štai jei pasakytum, kodėl patinka, būtų iškart žymiai įdomiau

A, tiesa, mes tuos įvairius padarus esame linkę vadinti ne "rasėmis", bet "padermėmis" - kartais skirtumas tarp šių sąvokų gali būti svarbus.

O atsakant į temos klausimą - neturiu mėgstamiausios rasės/padermės. Visose yra ir įdomių, ir nuobodžių atstovų, nepriklausomai nuo ausų smailumo ar pėdų gauruotumo.

[Bombadilas]

Aš manau, kad elfai lieka elfais. Hobitai, na juk jie hobitai. taigi variantų rinktis lieka 2: dwarfai arba žmonės. Vis gi manau žmonės. Nes turiu dwarfiško ūgio draugą ir jam labai nepavydžiu

[Laiqualasse]

Aš manau, kad elfai lieka elfais. Hobitai, na juk jie hobitai.

O kas jau tokio blogo tame elfų buvime elfais, o hobitų - hobitais?

[Bombadilas]

Na kaip čia išsireiškus. an visada elfai atrodė pasikėlę psipūtėliai. taip jie išmintingi ir galingi, bet tuo pačiu metu mėgsta tą galią demonstruoti. zodziu creepy bastards. o hobitai pastoviai apgirte linksmi biciukai kurie i viska, mano galva, ziuri per daug lengvabudiskai.

[Zlorf]

Būtų orkai, bet kad jie tik perdaryti elfai tai meh |: Va jei būtų originali rasė, jau darytusi įdomu, kodėl jie pasirinko morgotho garbinimą.

Teks būti už dwarfus - patinka jų būdas, labai gerai skamba kalba, be to jie sukurti ne visai legaliai Kol kas dar nespėjau pastebėt koks jų būdas tolkieno pasaulyje, bet kiek teko susidurti su jais kitur jie daugmaž panašūs - užsispyrę, daugiau ar mažiau užsidarę, o kai reikia pakovoti už savo tiesą jų niekas nesustabdys. Pažįstu vieną žmogų būdu labai primenantį dwarfą - pešdavomės daug, bet ištikimesnio ir labiau atsidavusio žmogaus dar neteko sutikti

Edit: nežiūrėjau į datą kai rašiau, bet tikiuosi pas jus atlaidžiai žiūrima į apysenių gijų prikėlimą

[Laiqualasse]

be to jie sukurti ne visai legaliai

Piratinės versijos

Į senų gijų prikėlimą kaip tik žiūrime labai teigiamai Jei rasi kažką, kur nebuvo naujų žinučių apie penketą ar daugiau metų - drąsiai rašyk

[Zlorf]

be to jie sukurti ne visai legaliai

Piratinės versijos

Mes kovosime pries dwarfu apmokestinima! Dwarfai priklauso visiems!

Į senų gijų prikėlimą kaip tik žiūrime labai teigiamai Jei rasi kažką, kur nebuvo naujų žinučių apie penketą ar daugiau metų - drąsiai rašyk

Puiku ^^

[le_golas]

Mano tai visada buvo ir bus viena rasė mėgstamiausia - baltieji.

[Folkas]

Mano tai visada buvo ir bus viena rasė mėgstamiausia - baltieji.

+1

O šiaip, tai matyt būtų hobitai, tačiau jų vaikiškas elgesys (berods nassa ar kažkas kitas buvo pateikus medicininį šio reiškinio terminą) esat brandžiam amžiui yra nelogiškas ir netgi erzinantis.

[Exo]

Mano tai visada buvo ir bus viena rasė mėgstamiausia - baltieji.

Aš žinau, kad tu norėjai pasakyt Arijai, bet nedrįsai

[Nifalath]

Hmmmmm, visos rases savotiskai patinka isskyrus orkus

[Vulpecula]

Forumo orkai kieti, nestumk Gaila tik kad nelabai gyvi

[Aredhel]

Kiečiausia rasė yr dalis Silmariliono elfų. Ta dalis, kuri ne pūkuota. Ir teneužmiršta to žemesniosios rasės!

[Nimrodel]

ai, ką galiu pasakyt - man tai žmonės neblogi

[Nilde]

Žmonių Viduržemėje būta šaunių, bet visa paderme nesižaviu: jiems duota laisva valia, leidžianti nupulti žemiau šlykščiausio orko ir pakilt aukščiau kilniausio elfo ir šiame spektre jie labai įvairiai ir pasiskirstė.
Mėgti Morgoto padarų man neišeina, jie įspūdingi, jie gerai aprašyti, bet nesugebu matyti grožio destruktyvume. Išskyrus drakonus. Drakonai visada yra gėris.
Dvarfai man labai patinka, bet apie juos per mažai parašyta, kad rimtai įsijausčiau ir įsigilinčiau. Nors filmų proga vis daugau apie juos skaitau ir renkasi po gabaliuką gan graži mozaika
Va tuo elfai pranašesni – po Silmariljono sakmių apie juos žinom tiek daug, kad jie tampa įdomiausi: ir savanaudžiai, ir arogantiški, ir pasiaukojantys. O kokie kariai! O kokios jų tvirtovės!
Bet hobitai man lieka padarme, pas kurią išsikraustyčiau gyventi. Jie įkūnija tai, dėl ko karalius taps bastūnu, jie per karus ir nelaimes išsaugo tą paprastą, dorą gyvenimą, į kurį gali grįžti herojus po žygių; nes kelionių svarbiausia dalis yra grįžimas, o žygdarbiai yra įmanomi dėl to, ką sieki apginti. Hobitais nėra dėl ko žavėtis, bet yra už ką juos mylėti.

[Lučiena]

Na,man mėgstamiausia padermė/rasė yra elfai...Tokie didingi,teisingi,išmintingi...
Bet aš iš elfų išskirčiau sindarus...

[Draconica]

Nelabai tikiu, kad yra teisinga išskirti kažkurią padermę kaip mėgstamą/iausią. Aš vaikystėj taippogi žavėjausi elfais, jų didybe, sumanumu, išmintimi, tačiau atidžiau susidūrusi su Tolkien'o darbais pakeičiau nuomonę kardinaliai. Kievieną padermę Tolkien'as sukūrė labai savotišką, su savo pliusais ir minusais. Pateiksiu šiek tiek nuomonės neskirstydama į "kaimus" ir atšakas:
Elfai - kaip ir minėjau, didingi, išmintingi, ilgaamžiai (nors visame Viduržemyje yra nemažai ilgaamžių rasių, tad toliau neminėsiu (ir jei kažkam klūva "Viduržemis", vietoj "Virduržemės" tai labai atsiprašau, bet man asmeniškai taip atrodo tesingiau.)). Taip pat (jei neklystu, mano žinios gerokai apdulkėjusios dėl laiko stokos) yra atidūs istorijai, bei jos faktams ir įvykiams. Pavadinčiau tai kone patikimiausiu informacijos šaltiniu (ką galima sužinoti iš to, kad dažnai į istorinius ir kitokius klausimus yra kreipiamasi į elfus). Tačiau jie sunkiai atleidžia, o taurumas ne visada išeina į gerą. Nesantaika su "dvorfais" (nors man vis dėl to mielesnis nykštukų terminas) puikiai paaiškina kokio tipo padermė yra elfai kai tai liečia akmenis užantyje. Paminėti galėčiau ir kiek perdėtą žavesį savo paderme, bei didelį elfiškąjį ego.
Dvorfai/nykštukai - Pastaroji padermė gali pasigirti darbštumu, krupštumu, užsispyrimu (nors tai ne visada išeina į gerą), atkaklumu, pagarba praeičiai. Jau nėra ko net daugiau kalbėti apie kalvystę, bei kitus panašius ir nelabai darbus (crafts). Be abejo, minėtasis užsispyrimas gali privesti prie ne visai gerų ar trokštamų rezultatų. Kovos įkarštis vėl gi labai dvipusis dalykas, bet atsidavimas kovoje yra pliusas šiai padermei. Taip pat pagarba tradicijoms man yra vienas svarbiausių šios rasės aspektų. Obettačiau didžiausias minusas yra aukso, bei brangiųjų akenų godulys privedantis iki tam tikro laipsnio pamišimo.
Burtininkai - Juos gaubia pradrėkstas paslapties šydas. Išmintimi gali varžytis su elfais, o gal ir vietomis juos pralenkti. Žinoma, išmintis šiai padermei ne visada atneša vien naudą ir pelnytą/nepelnytą šlovę. Sarumano pavizdys geriausiai įrodo, kad burtininkai gali susitepti rankas ir tą padaryti kaip reikiant. Žinoma, didžioji dalis burtininkų jaučia meilę ir/ar gailestį kitiems Viduržemio gyventojams, tačiau nė vieno nenuvertina. Gendalfo ir Radagasto ganėtinai išsamūs aprašymai Tolkien'o kūryboje man leidžia susidaryti tokį jų įvaizdį galvoje. Beje, jei neklystu (vėl mano dulkėtos žinios), jie vieninteliai buvo išskirti kaip aiškiausiai naudojantys magiją (arba bent tai ką galima pavadinti magija, nes Tolkien'o pasaulyje vieni žodžiai nereiškia to paties kaip kitur).
Žmonės - Apie žmones nėra ko daugiau ir rašyti. Jie tokie kaip ir mes. Su savo troškimais, siekiais, nuodėmėm, ego, nuoširdumu ir taip toliau. Pavadinčiau tai "spalvingiausia" paderme visame Viduržemyje.
Hobitai - Linksmi, tvarkingi, dori (dažniausiai), uolūs, nuoširdūs ir paprasti. Tačiau šios padermės sėslumas ne visada gali privesti prie gero. Didžiausias hobitų minusas man asmeniškai būtų tai, kad jiems nesvarbu kas vyksta už jų mažo pasaulėlio sienų. "Jei tu atsitvėrei nuo pasaulio, tai dar nereiškia, kad ir jis nuo tavęs atsitvėrė." (iš atminties, atsiprašau jei klaidingai). Tad toks nesirūpinimas visuotiniu gėriu ir "į save lenktais nagais" buvimas nėra gerai. Prisimenant Frodo viziją Galadrielės veidrodyje galiu daryti išvadą, kad jei ne kiti įvykiai Viduržemyje (kuriuos manau daugiausiai įtakojo Frodas, bei kiti trys hobitai) ta vizija būtų išsipildžiusi, nes patys hobitai ne tik, kad nesikiša į visuotines "politines" aferas, bet ir nesistengia kovoti net kai to reikia. Žinoma, jų gerumas taikos laikais yra didelis gėris.
Orkai/goblinai - Trubūt iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sunku įvertinti šią padermę iš gerosios pusės tačiau, galiu teigti, kad išlikimo instinktas šioje padermėje veikia labai stipriai. Žinoma, tai reiškia, kad draugystės nė būti negali, o pirmiausia yra gelbėjamas savo kailis, neretai - tik savo kailis neatsižvelgiant į nieką kitą. Tačiau ištikimybė (kad ir priverstinė), užduoių vykdymas (gal ir ne visai kaip nurodyta) yra geras ženklas. Pavadinčiau tai pigia darbo jėga, tad iš tokios "jėgos" kažko masyvaus ir negalima tikėtis nebent skaičiaus armijoje. Taip pat geri darbininkai, gal ir nekuriantys tobulybės, bet darantys pakankamai kokybiškus ir funkcionalius dalykus kaip kardai, šalmai, bei kita karo reikmėms skirta "amunicija". Pateisinti galėčiau net puldinėjimus ir žemės troškimą. Visiems reikia namų, o kalnai ir kitokie užkampiai nepatinka net orkams. Deja jų gobšumas nugali viską. Na, jau ir nemininto to, kad jie valgo žmogieną. Bet tarp-rasinis/tarp-paderminis kanibalizmas nėra naujiena.


Čia išvardijau tik keletą padermių su, mano nuomone, jų pliusais ir minusais. Tai mano argumentas, kad skirtyti Virduržemio padermės į "mėgstu - nemėgstu" yra ganėtinai neadekvatu, nes tereikia trupučio daugiau nei paviršutiniško įsiskaitymo į duotą medžiagą ir nuomonė pasikeis.

[sheila]

Draconica, puikiai viską surašei, kad net nelabai ką ir galėčiau pridurti iš savo pusės
Pačiai labiausiai patinka burtininkai. Jie išmintingi, bet savo išmintimi nesistengia kitų paversti kvailiais (nebent tik kraštutiniais atvejais, kai to verkiant reikia). Jie domisi kitais (Gendalfas - hobitais, Radagastas - miško gyvybe, Sarumanas - orkais), tik, deja, skirtingais tikslais. Jie daug ką žino, tačiau ir nežinodami tą pripažįsta (kai Gendalfas pamiršo kelią kasyklose ar kai bandė atidaryti elfų vartus į jas). Jie išmintingi, bet tuo pačiu ir žemiški, ne taip kaip elfai - taip, jie labai daug ką žino ir turi įvairių galių, bet kaip ir minėta anksčiau - "pasikėlę"... Na, tiesiog matosi, kaip jie mato save daug aukščiau už kitus. O tai labai netinka tokioms būtybėms, kurios lyg ir turėtų nešti santaiką ir gėrį. Nykštukai turi savo didelį minusą - godumą, nors Gimlio pasikeitimas po to, kai pamatė Galadrielę, parodė, jog net ir tarp nykštukų gali pasitaikyti išimčių. Tad kas čia žino, kaip galėtų Viduržemio istorija rutuliotis toliau ir kaip tai įtakotų įvairių padermių bruožus.. Dėl hobitų taip pat sutinku, jog jie yra per daug lengvabūdiški ir atsiskyrę nuo likusio pasaulio, bet vistik būtent hobitų gyvenimuose tikriausiai sutiksime daugiausio džiaugsmo, nuspalvinantį Viduržemį šviesesnėmis spalvomis (juk išskyrus Sakvilius-Brendibakus, hobitai draugiškai gyvena ir nekariauja tarpusavyje - taip, jie smalsūs, bet kažin ar išdrįstu kuris žudyti dėl aukso, ar Begendo...). Na, o žmonės, kap ir rašyta aukščiau - jų yra visokių ir jie labai skirtingi.
Taigi vistik pasiliksiu prie burtininkų. Nors nedaug jų buvo aprašyta, ir vienas tapo bloguoju, man jie patinka labiausiai. Sarumanas tiesiog norėjo galios, ir labai nelaiku pasimaišė Sauronas ir žiedas. Jeigu nebūtų šių dviejų, kažin ar Sarumanas būtų taip nuo kelio nukrypęs. Manau giliai širdyje Sarumanas irgi norėjo tiesiog "geresnio pasaulio", bet įklimpęs į tą Saurono liūną, jis beužmiršo, ko tiksliai norėjo... Žinia, jog žiedo troškimas yra proporcingas galiai (o, kaip jo troško tiek Galadrielė, tiek Gendalfas!), tad ir Sarumano troškimas turėti žiedą yra suprantamas. Būtų įdomu sužinoti, kokia gi buvo Sarumano istorija prieš išlendant žiedui iš kalnų gilumos ir kaip susitiko jo ir Saurono keliai (na taip, aišku, kad palantirų pagalba, bet vistik kaip atrodė pirmasis sykis, kai jų "akys" susitiko? Apie ką ir kokiu tonu vienas su kitu kalbėjo?). Manyčiau, Sarumano istorija būtų labai įdomi, jei būtų papasakota smulkiau. O jo žinios apie orkus galbūt net galėtų padėti Viduržemiui apsivalyti nuo jų. Jeigu jau jis galėjo išrasti naują, baisesnė orkų rūšį, galėtų ir išrasti ne tokią baugią žodžiu, Sarumanas man - lyg didelė protinga galva, kuriai reikia kaklo, kad pasukti į reikiamą pusę.

[kanbera]

Man turbūt labiausiai patinka elfai. Jie, na, tokie faini.

Šiaip hobitai, atrodytų, turėtų būt įdomūs vien dėl to, kad tai yra originali padermė, bet jie manęs kažkaip neužkabino. Nors jų namukai tai faini!