|
Nelabai tikiu, kad yra teisinga išskirti kažkurią padermę kaip mėgstamą/iausią. Aš vaikystėj taippogi žavėjausi elfais, jų didybe, sumanumu, išmintimi, tačiau atidžiau susidūrusi su Tolkien'o darbais pakeičiau nuomonę kardinaliai. Kievieną padermę Tolkien'as sukūrė labai savotišką, su savo pliusais ir minusais. Pateiksiu šiek tiek nuomonės neskirstydama į "kaimus" ir atšakas:
Elfai - kaip ir minėjau, didingi, išmintingi, ilgaamžiai (nors visame Viduržemyje yra nemažai ilgaamžių rasių, tad toliau neminėsiu (ir jei kažkam klūva "Viduržemis", vietoj "Virduržemės" tai labai atsiprašau, bet man asmeniškai taip atrodo tesingiau.)). Taip pat (jei neklystu, mano žinios gerokai apdulkėjusios dėl laiko stokos) yra atidūs istorijai, bei jos faktams ir įvykiams. Pavadinčiau tai kone patikimiausiu informacijos šaltiniu (ką galima sužinoti iš to, kad dažnai į istorinius ir kitokius klausimus yra kreipiamasi į elfus). Tačiau jie sunkiai atleidžia, o taurumas ne visada išeina į gerą. Nesantaika su "dvorfais" (nors man vis dėl to mielesnis nykštukų terminas) puikiai paaiškina kokio tipo padermė yra elfai kai tai liečia akmenis užantyje. Paminėti galėčiau ir kiek perdėtą žavesį savo paderme, bei didelį elfiškąjį ego.
Dvorfai/nykštukai - Pastaroji padermė gali pasigirti darbštumu, krupštumu, užsispyrimu (nors tai ne visada išeina į gerą), atkaklumu, pagarba praeičiai. Jau nėra ko net daugiau kalbėti apie kalvystę, bei kitus panašius ir nelabai darbus (crafts). Be abejo, minėtasis užsispyrimas gali privesti prie ne visai gerų ar trokštamų rezultatų. Kovos įkarštis vėl gi labai dvipusis dalykas, bet atsidavimas kovoje yra pliusas šiai padermei. Taip pat pagarba tradicijoms man yra vienas svarbiausių šios rasės aspektų. Obettačiau didžiausias minusas yra aukso, bei brangiųjų akenų godulys privedantis iki tam tikro laipsnio pamišimo.
Burtininkai - Juos gaubia pradrėkstas paslapties šydas. Išmintimi gali varžytis su elfais, o gal ir vietomis juos pralenkti. Žinoma, išmintis šiai padermei ne visada atneša vien naudą ir pelnytą/nepelnytą šlovę. Sarumano pavizdys geriausiai įrodo, kad burtininkai gali susitepti rankas ir tą padaryti kaip reikiant. Žinoma, didžioji dalis burtininkų jaučia meilę ir/ar gailestį kitiems Viduržemio gyventojams, tačiau nė vieno nenuvertina. Gendalfo ir Radagasto ganėtinai išsamūs aprašymai Tolkien'o kūryboje man leidžia susidaryti tokį jų įvaizdį galvoje. Beje, jei neklystu (vėl mano dulkėtos žinios), jie vieninteliai buvo išskirti kaip aiškiausiai naudojantys magiją (arba bent tai ką galima pavadinti magija, nes Tolkien'o pasaulyje vieni žodžiai nereiškia to paties kaip kitur).
Žmonės - Apie žmones nėra ko daugiau ir rašyti. Jie tokie kaip ir mes. Su savo troškimais, siekiais, nuodėmėm, ego, nuoširdumu ir taip toliau. Pavadinčiau tai "spalvingiausia" paderme visame Viduržemyje.
Hobitai - Linksmi, tvarkingi, dori (dažniausiai), uolūs, nuoširdūs ir paprasti. Tačiau šios padermės sėslumas ne visada gali privesti prie gero. Didžiausias hobitų minusas man asmeniškai būtų tai, kad jiems nesvarbu kas vyksta už jų mažo pasaulėlio sienų. "Jei tu atsitvėrei nuo pasaulio, tai dar nereiškia, kad ir jis nuo tavęs atsitvėrė." (iš atminties, atsiprašau jei klaidingai). Tad toks nesirūpinimas visuotiniu gėriu ir "į save lenktais nagais" buvimas nėra gerai. Prisimenant Frodo viziją Galadrielės veidrodyje galiu daryti išvadą, kad jei ne kiti įvykiai Viduržemyje (kuriuos manau daugiausiai įtakojo Frodas, bei kiti trys hobitai) ta vizija būtų išsipildžiusi, nes patys hobitai ne tik, kad nesikiša į visuotines "politines" aferas, bet ir nesistengia kovoti net kai to reikia. Žinoma, jų gerumas taikos laikais yra didelis gėris.
Orkai/goblinai - Trubūt iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sunku įvertinti šią padermę iš gerosios pusės tačiau, galiu teigti, kad išlikimo instinktas šioje padermėje veikia labai stipriai. Žinoma, tai reiškia, kad draugystės nė būti negali, o pirmiausia yra gelbėjamas savo kailis, neretai - tik savo kailis neatsižvelgiant į nieką kitą. Tačiau ištikimybė (kad ir priverstinė), užduoių vykdymas (gal ir ne visai kaip nurodyta) yra geras ženklas. Pavadinčiau tai pigia darbo jėga, tad iš tokios "jėgos" kažko masyvaus ir negalima tikėtis nebent skaičiaus armijoje. Taip pat geri darbininkai, gal ir nekuriantys tobulybės, bet darantys pakankamai kokybiškus ir funkcionalius dalykus kaip kardai, šalmai, bei kita karo reikmėms skirta "amunicija". Pateisinti galėčiau net puldinėjimus ir žemės troškimą. Visiems reikia namų, o kalnai ir kitokie užkampiai nepatinka net orkams. Deja jų gobšumas nugali viską. Na, jau ir nemininto to, kad jie valgo žmogieną. Bet tarp-rasinis/tarp-paderminis kanibalizmas nėra naujiena.
Čia išvardijau tik keletą padermių su, mano nuomone, jų pliusais ir minusais. Tai mano argumentas, kad skirtyti Virduržemio padermės į "mėgstu - nemėgstu" yra ganėtinai neadekvatu, nes tereikia trupučio daugiau nei paviršutiniško įsiskaitymo į duotą medžiagą ir nuomonė pasikeis.
_________________
We swam among the northern lights, and hid beyond the edge of night.
|
Prisijungti
DUK
Ieškoti
Kol kas dar nespėjau pastebėt koks jų būdas tolkieno pasaulyje, bet kiek teko susidurti su jais kitur jie daugmaž panašūs - užsispyrę, daugiau ar mažiau užsidarę, o kai reikia pakovoti už savo tiesą jų niekas nesustabdys. Pažįstu vieną žmogų būdu labai primenantį dwarfą - pešdavomės daug, bet ištikimesnio ir labiau atsidavusio žmogaus dar neteko sutikti 
