Palikęs didžiąją dalį nakvotojų Rumšiškėse, parsiradau namo ir netgi prisėdau prie forumo

Pirmiausia - ačiū visiems kartu ir kiekvienam asmeniškai. Kam už susipažinimą, kam už susitikimą po ilgo laiko, kam tiesiog už galimybę pabūti kartu vienoje kompanijoje.
Dabar apie rimtesnius dalykus. Perskaičiau Starlin komentarą ir supratau, kad tiksliau savo požiūrį sunkiai išdėstyčiau (ne dėl to, kad jis būtų visiškai toks pat - dėl to, kad nemoku taip aiškiai ir koncentruotai dėstyti). Taigi, mano atsakymas (arba narstymas po gabaliuką):
Žodžiu taip, esu baisi egoistė ir labai plepi - ergo, daug šneku apie save, me me me
Taip, žinoma, esi baisi egoistė ir savimyla ir mums visiems įgrįsai iki gyvo balrogo šlaunikaulio.
(Čia buvo juokais, jei nesupratot)
Visų pirma po gimtadienio save kaltinu dėl kelių dalykų.
Visada galima save dėl visko kaltinti - tobulų juk nėra. Bet persistengti tikrai nereikia.
Kuo labiau susibendraujame, tuo sunkiau darosi kažką sumąstyti, taip sakant, "rimtai". <...> forumas ima rodytis kaip viena linksma šeimyna
Visiška tiesa. Pritariu dėl visko, ką išsakei. Bet. BET. Būtent esam linksma draugų kompanija, šeimyna ar panašiai. Masiškai susitinkame kokius 3-4 kartus per metus (Gimtadienis, naujametis, Žygis... na, dar Rasos, stovykla, kažkas tokio). Natūralu, kad jaunų žmonių kompanija pirmiausia norės pajuokauti ir pasilinksminti, o ne padiskutuoti apie balrogų sparnus ar Ardos bei Pažadėtosios žemės tarpusavio ryšį. Jeigu susitikimas truktų ne pusdienį ar dieną, o kokias tris dienas, visą laiką tikrai nejuokautume. Kitas dalykas - skirtingi interesai tame pačiame tolkinizme ir jo supratime. Man, pavyzdžiui, įdomios kalbos ir raštai bei tolkinistinis metalas, kam nors kitam - hobitų virtuvės paslaptys, trečiam - būtent tie ryšiai su krikščionybe ir kitos "aukštosios materijos" (Eru apsaugok, tikrai nenoriu sumenkinti tokio pomėgio). Sunku suorganizuoti kažką, kas būtų tikrai rimta ir įdomu bent didesnei pusei susirinkusiųjų. Linksmi dalykai įdomesni didesnei daliai, nes jie yra pramoga, kurią gali žiūrėti/patirti/joje dalyvauti be išankstinio pasiruošimo, ypatingų pastangų ir pan. Rimtiems dalykams reikia ruoštis. Ne visi to nori. Nesakau, kad nereikia ruoštis, pvz, orientaciniam ar lėlių spektakliui, bet tokiems dalykams ruošiasi organizatoriai, o ne visi dalyviai.
Tik prašau, nepamanykit, kad kalbu apie žygį, kai visi tvarkingai prieš miegą sugieda forumo himną, prie laužo jokio alaus, o anekdotai, net ir tolkinistiniai uždrausti.
Heil Tolkien!

Jooo... toks žygis tai jau tikrai kraupus būtų
Aš labai noriu jį surasti, ar būtų su kuo pasidalinti atradus?
Būtų. Ir kartu ieškančių būtų, jei tik žinočiau, už ko užsikabinti. Vis dėlto mūsų bendrumo šaltinis - literatūros kūrinys, o filologas iš manęs menkas, todėl kažkokio "bendro vardiklio" paieškos man būtų labai sudėtingos, jei ne neįmanomos. Bet jaučiu pareigą tolkinizmui ir, jei nebūčiau toks beviltiškas tinginys, tikrai stengčiausi kažką padaryti. Ir tą tinginystę nugalėti būtų daug lengviau, jei žinočiau, kad tai bus įdomu ne vienam ir ne dviem bendrabepročiams. Aišku, galėčiau į tolkinizmą gilintis ir vienas ar su, tarkim, Starlin, bet tai greitai nusibostų. O va kokių 10 žmonių kompanijoje tai jau būtų kur kas įdomiau.
Tiesa, susidariau įspūdį, jog būtent Rusijoje tolkinizme tokios tendencijos yra labai gyvos. Galbūt susipažinusieji giliau galėtų pasiūlyti kažkokių idėjų, kurias galėtume pritaikyti ir sau?
kartais pagalvoju, kad Tolkinas man yra kaip nelaimė
Įdomiai tu čia...

Na, bet kiekvieno požiūris unikalus. Tolkino niekad nelaikiau ir nelaikysiu nelaime, vien dėl to, kad būtent per tolkinizmą susipažinau su tiek daug nuostabių žmonių (ir tobulesnių gyvybės formų

), pažinau ne tik pačią JRRT kūrybą, bet ir Lietuvą ir šiaip kitokį požiūrį į daugelį dalykų. O net ir to nepaisant, man, kaip eskapistui, labai svarbu turėti kažkokį pasaulį, kuriame galėčiau pasislėpti. Arda tam puikiai tinka. Bet čia jau asmeniniai dalykai, į kuriuos per daug gilintis nereikia.
Manau, yra, ar gali kas nors man tą patvirtinti - bet ne žodžiais, o bendrais darbais?
Ar galėsiu patvirtinti - nežinau. Bet pasistengti tikrai galiu. Ir ne tau vienai, bet ir sau ir visiems.
Jei kas nors visa šita perskaitė, pagarba. Jei dar kažką ir suprato - dar didesnė pagarba. O jei ir pritaria (bent iš dalies) - žemai lenkiuosi.
Taisa: dalinės urmyzgos su Toma.