LARP žaidimas - "Po mūšio"

Ardassë: Tolkien Lietuvos renginių organizavimas ir aptarimas
Žinutė
Autorius
Vartotojo avataras
Aredhel
Dešimtmečio Boromiras
PranešimaiCOLON 2155
UžsiregistravoCOLON 28 Bal 2004, 19:10

Re: LARP žaidimas - "Po mūšio"

#30 Standartinė Aredhel » 29 Bir 2014, 12:13

Na ką, LARP'as įvyko. Asmeniškai apie jį galiu pasakyti - mač vau.

Susirinko mūsų nei daug nei mažai - 20 dalyvių neskaitant trijų meistrų. Didelis dėkui latviams, kurie, nors atvažiavę antrą valandą nakties, atsivežė puikią nuotaiką ir sugebėjo ryte atsikelti bei pasiruošti ir LARP'as prasidėjo laiku. Taip pat po LARP'o gavome pasiūlymą ne tik rengti kažką bendro kartu, bet surengti LARP'ą "Baltic". Labai tikiuosi, kad šios idėjos išsirutulios ir bus įgyvendintos.
Dėkui už puikius kostiumus. Dėkui pirmą kartą larp'e dalyvavusiems lietuviams, kurie nepatingėjo pasigaminti tikrai gražius kostiumus (nors ir paskutinę dieną, nors ir baigiamus ryte likus valandai iki LARP'o) - jūs esat awesome. :D
O dabar asmeninės padėkos.

Didelis dėkui meistrams: Laiquai, Ratliker'iui, Exon už tai, kad šis LARP'as apskritai įvyko. Ačiū už jūsų pastangas ir visą žaidimą.
Ežero miesto burmistrui - už buvimą in character visada, net ir tada, kai kitiems nepavykdavo išlaikyti "straight face". Už puikiai įkūnytą miesto šeimininką, o vėliau - bendražygį "tradicinio sukalimo" dvorfą iš Geležinių kalvų. Už pažnabždėjimą į ausį "imk šitą žiedą ir bėk į savo urvus" finalo metu. Dvorfų galios žiedas buvo grąžintas Ereboran, kur jam ir vieta. :D Jūs buvot nuostabus.
Bardui: vėlgi už puikiai įkūnytą veikėją, už Deilo miesto gynimą, už puikius "reidus". Tikiuosi dar bus proga ateityje žaisti su Jumis.
Drąsiajai deilo gynėjai, medžiotojo dukrai Glen: už drąsą ir įsijautimą.
Neįveikiamąjam paladinui: už tai, kad sėjo paniką savo priešininkų širdy. ;)
Visiems kitiems braliams latviams: už tai, kad nenuilsdami žaidėte, nors fizinis nuovargis buvo gana didelis dienos pabaigoje. Už tai, kad visada buvote geros nuotaikos ir dėjote pastangas, jog žaidimas visiems būtų įdomesnis.
Nepakartojamai rytiečių šamanei Almai: už mač vau kostiumą, už gerą veikėjos atžaidimą - tokio pamišusio žvilgsnio seniai nebuvau mačiusi. :D
Kolegei dvorfei Idril: už tai, kad išdrįsai atvažiuoti ir dalyvauti, buvo smagu. :)
Dviems orkams: už tai, kad nenuilsdami dirbo savo darbą, fainus kostiumus.
Legolasui, o finale, šamanės tėvui: Ačiū už puikų veikėjų įkūnijimą, gebėjimą akimirksniu "persijungti", neįtikėtini larperio gabumai. Taip pat už visų linksminimą prie laužo. :)
Tranduilui Dovilei: sori, kad tave "pamiršome" bėgant nuo orkų, mes netyčia. :oops:
Gedeonui: kad buvo ir žaidė. Kad didvyriškai iškentė visą dieną su žiedmarške.

Visiems kurių nepaminėjau, ačiū, kad buvote ir vienaip ar kitaip prisidėjote prie šio renginio.

Neačiū - visiems kandantiems ir geliantiems gyviams.

Labai laukiame nuotraukų, taip pat manau bus ir video iš mūsų pusės. :)
Raganauju –
Saulėj garuoja džiūdamos
žolelės nuo nemigos, širdies dieglių –
žolelės, kad pavirstum vilkolakiu –
žolelės, kad prašvistų aptemę akys,
žolelės, kad aptemtų šviestos akys,
žolelės, žolelės...
ir driežai.

Vartotojo avataras
Alma
Lietė Žiedą
PranešimaiCOLON 127
UžsiregistravoCOLON 24 Bir 2011, 21:37
MiestasCOLON Vilnius

Re: LARP žaidimas - "Po mūšio"

#31 Standartinė Alma » 29 Bir 2014, 14:13

Pritariu, mač vau. :) Elves were dashing, orcs were smashing, paladins were invincible. :) Žodžiu, įspūdžiai patys geriausi.
Ačiū meistrams, ir visiems kartu siautėjusiems.
Šiaip būtų įdomu susisiekt su latviais ir asmeniškai jiems padėkot už gerą žaidimą, nes įtariu, kad mūsų forumo jie neskaito.

Fotkės. Nieko neatrinkinėjau (išskyrus kelias, kurios visai visai be fokuso buvo) atsirinksit patys: https://drive.google.com/file/d/0B0Cc46 ... sp=sharing

P.S. Mirtis dilgėlėse buvo epic, dar dabar rankas niežti. :D

Aethe, near my heart.
Without vanity, the ribbon.
Without duty, the wind.
Without blood, the victory.

Idril
Girdėjo apie Žiedą
PranešimaiCOLON 24
UžsiregistravoCOLON 15 Gru 2013, 12:05

Re: LARP žaidimas - "Po mūšio"

#32 Standartinė Idril » 29 Bir 2014, 14:57

Na va, pabudau. Ir puolu rašyti savo įspūdžius :D . Nekritikuokit, jei manieji nelabai tiksliai ką nors apibūdins. Na, dar nesu tiek pasikausčiusi tolkienistiškuose terminuose ir apskritai neiškalbinga esu :) .
Mano atveju labai teisingai suveikė "paskutinės akimirkos" apsisprendimas. Tai puoliau gamintis kostiumą ir nuvažiavau be kažkokių pliusų ir minusų ieškojimo :lol: .
Buvau paskirta į dvorfų būrį. Praėję kostiumų, ginkluotės patikrinimus, įvertinimus balais ir pinigais, iškeliavome trise į savo stovyklą. Mūsiškė buvo tikrai rimtai apgalvota, sunkiai priešams įveikiama. Planavome, dėliojomės tikslus, prioritetus (na, juk legendose buvo minima apie dingusį nykštukų žiedą, išsibarsčiusias žemėlapio dalis bei galimybę susižvejoti ežere nuskendusio drakono dalis, o kur dar naujų prekybos ryšių su žmonėmis sudarymas ar seniai nutrūkusių atstatymas).
Aplinkui vis pasigirsdavo kovos mūšių šūksniai, mirties klyksmai, pergalingi džiūgavimai. O mūsų buvo tik trys. Na, galėjome guostis, kad elfai tik du. Bet koookie elfaiiiiiii-pasakiško didingumo ir grožio Tranduilas (lyrinis nukrypimas-gal nuorodą kur tokius plaukus gauti :oops: :lol: ), Legolasas-be žodžių :lol: :lol: :lol: -aktoriai turėtų mokytis iš jo :lol: , įsijautimas į rolę, iškalba, apskritai veidas tinkamas vaidybai :D .
Mums besvarstant veiklos planus, netoliese vis pasigirsdavo keistas baubimas. Pasiruošėme ginti savo tvirtovę, tikėdamiesi išvysti mus puolančius orkus. Bet netikėtai prie mūsų ėmė artėti nenuspėjamos rūšies baisus žvėris, ėmė veržtis į mūsų stovyklą. Dworfas Horas stojo į kovą. Įnirtingai dvikovai besitęsiant aš iš pašalių kirtau žvėriui per kojas ir jis susmuko (dabar įsivaizduokit išdidžiai iškeltą mano nosį :lol: :lol: :lol: ). Žvėris nušliaužė, o aš šiandien pabudus krimtausi kodėl mes jo neapieškojom. Na, dar buvo žaidimo pradžia, tai gal nebuvo tiek fantazija išbujojusi, kiek paskui jau buvo dalyvaujant nurenginėjant, apčiupinėjant nukautus orkus (patys kalti-galėjo rinktis viską atiduoti arba būti apieškoti :twisted: ).
Teisingai įvertinę situaciją mes nusprendėme ne veltis į nelygias kovas, su nenuspėjamus tikslus turinčiais žmonėmis iš Rytų (o jie gi dar turėjo savo tarpe absoliučiai ne teigiamus tikslus puoselėjančią šamanę (jos išvaizda apie tai tiesiog šaukte šaukė)), jokiu būdu nepakliūti į akis orkams, bet susirasti Ežero miesto gyventojus ir pabandyti su jais sudaryti sąjungą dėl apsaugos, prekybos, išsiklausinėti ką jie žino apie padėtį apylinkėse bei svarbiausius tikslus-žiedą, žemėlapį, drakono dalis). Jaz, nepamenu kokiu pagrindu mes gavome iš paslaptingos moteriškės žemėlapio gabaliuką, kurį nusprendėme paslėpti Horo bate (naivuoliai kokie tuo metu buvome :twisted: ) ir mes iškeliavome iš savo tokios saugios ir mielos širdžiai tvirtovės.
Bekeliaudami netikėtai susidūrėme su žmonių grupe, su kuriais bandėme pakalbėti, deje, bet bet jie buvo užpulti iš kitos pusės, liepė mums nesiartinti (na, suprantama, kad gal jiems ir pasirodė įtartinas toks vizitas iš dviejų pusių (mes tikrai nežinojome apie orkų planus :roll: )) ir mes protingai nusprendėme atsitraukti. Bekeliaudami išgirdome garsus ir taip suradome Ežero miesto stovyklą su burmistru (o yes-tikras tikriausias, natūraliausias :lol: ), kurio stovykloje jau buvo į derybas atvykęs Tranduilas bei kaip karo belaisvis Easterlingų ex vadas. Čia, pasitelkdami visą diplomatiškąją iškalba bandėme išsiklausinėt kas kur vyksta, kas ką žino (ooooo, kiek nuslėptų minčių slėpėsi po antakiais, o lūpos bylojo aptakias, atsargias teorijas). Staiga išgirdome traškesį, juodas šešėlis ėmė slinkti stovyklos pakraščiais, o kur ne kur vis pavykdavo įžiūrėti juodame veide žibančias žiaurias akis (bei pusę veido užimančią baltų dantų šypseną :lol: ). Taigi, žinojome, jog esame stebimi ir norint išvykti, reikėtų tai padaryti labai atsargiai ir išmintingai. Na, tokia proga mums pasitaikė, kai į stovyklą atvyko Legolasas su žmonėmis ir, O SIAUBE, šamane. Legolasas visus įtikinėjo, kad šamanė jam atidavė drakono dalį iš kurios mes galėtume turėti kažkokios (tuo metu mums dar nežinomos)naudos, o šamanė tuo dosnumu gautų mūsų apsaugą ir pasitikėjimą. Na, dvorfams toks elfų ir žmonių sutarimas su šamane ir jos įleidimas į stovyklą pasirodė ne tik įtartinas, bet ir pavojingas, tai mes pakilome iškeliauti. Su mumis už stovyklos ribų išėjome dauguma ten buvusiųjų. Tuo pasinaudojusi šamanė su polit.kaliniu iš Rytų užsidarė ir taip užėmė stovyklą. Drakono dalis pasirodė taip pat nieko verta, o tiesiog apgaulė.
Su žmonėmis nutarėme keliauti į sugriauto Deilo miestą ir ten sudaryti sąjungas, prekybinius sandorius, nes žmonėms reikėjo tvirtų akmenų, kuriuos mes galėjome jiems parūpinti.
Mums, dvorfams, pasirodė, kad tai būtų labai gera galimybė nueiti pažvejoti drakono dalių. Taigi aš paslapčia atsiskyriau nuo visų keliautojų ir nusliūkinau prie ežero kranto. Man bežvejojant, pasigirdo neaiškus traškesys, kuris vis artėjo. Traškesys sklido iš visų pusių ir nors bandžiau pasislėpti už medžių, buvau pastebėta. Tai buvo penkių orkų šutvė, kuri mane negarbingai puolė. Negarbingai, nes aš taaaaaaip įnirtingai su vienu koviaus, o kitas nudūrė mane iš šono :evil: :evil: :evil: , ir dar daug :evil: :evil: :evil: :evil: :evil: :evil: :evil: :evil: :evil: :evil: :evil: :evil: :evil: :evil: :evil: :evil: :evil: . Tiems niekšams to nebuvo gana ir aš buvau tiesiog sudraskyta, suryta tų šlykščių padarų.

Sklandymas Mandoso menėse praėjo lėtai ir nuobodžiai. Menės vis pilnėjo žuvusiais žmonėmis, Rytiečiais, orkais,...... Ir atėjo man laikas atgimti. Nuvykusi į atstatomą Deilo miestą ten radau Bardą vadovaujantį ( gimęs būti vadu 8) ). Buvau iš pradžių su įtarinėjimais priimta, bet, patikimai pasirodžiusi vis vykstančiuose žygiuose einant žvejoti (vieną iš kartų beplaukiodama ir nardydama ištraukiau drakono dantį), kaunantis su puolančiais orkais, patapau tvirta ir patikima sąjungininke.
Tuo metu, jau buvo su sąjungininkais surinktos trys žemėlapio dalys, keturios drakono dalys :
-drakono nuodai,kurių poveikį ant savęs išbandyti sutiko dvorfas Horas (mano nepritarimas prieš jo pasiaukojimą dėl visų (o dauguma juk buvo žmonės :roll: ) buvo bejėgis) ir ilgam tapo lyg ne savas-staiga užplūdusi meilumo banga ilgainiui persimainė į nesibaigiantį liūdesį :? ,
-dantis (aššššššššš sužvejojau :lol: )
-nagas
-kepenys.
Apie kepenų gavimą man nėra viskas aišku. Mums eilinį kartą einant žvejoti (kad nekiltų neaiškumų noriu paaiškinti, kad ne visi keliavimai žvejoti baigdavosi su laimikiu, nes dažnai net neprasidėjusi žvejyba būdavo nutraukiama orkų puolimo ar tikslas keisdavosi, kai išgirdę neaiškius garsus puldavome išsibarsčiusius orkų būrelius, sudeginome priešų užimtą Ežero miestą (nes Deilas jau buvo atstatomas ir virtęs patikima tvirtove)). Tai štai. Mums eilinį kartą einant žvejoti, ten žvejojančius radome orkus su šamane. Puolėme juos iš pasalų ir be gailesčio nužudėme (tas apieškojimas man labai linksmai įsiminė 8) :lol: ). Deje, bet šamanė vėl paspruko, sviedusi į vieną iš mūsų karių paslaptingą maišelį. Su dideliu įtarimu ir prisibijodami neaiškios kilmės magijos, mes jame radome drakono kepenis (kaip supratau, tai buvo jų sužvejota drakono dalis), kurių veikimą ant savęs išbandyti šį kartą sutiko drąsus (atgimęs iš nežinau kurios nužudytos rasės :oops: ) nykštukas. Deje, bet ir ši drakono dalis davė savo poveikį-išdidus, tvirtas nykštukas tapo bešokančiu, viskuo besidžiaugiančiu linksmuoliu :? .
Rezgėme planus kaip surasti lobį, kurio vietą jau galėjome nuspėti iš dar vienos atimtos iš nužudyto orko žemėlapio detalės. Su krūva (atgimusių) nykštukų atkeliavęs nykštukas auksakalis, brangenybių kalėjas sumanė nukalti galios žiedą (kuris jam nuostabiai gražus ir įspūdingas pavyko) ir turėjome sumanymą suteikti šiam žiedui galių. Kadangi gyvų elfų nebebuvo, tai mūsų tikslas sunaikinti šamanę (o tai buvo amžinas ir vis eskaluojamas tikslas) šiek tiek pasikeitė, turint tikslą ją sugavus, kažkokiu būdu jos, mums nežinomas,bet įtariama dideles galias perteikti šiam žiedui.
Deje, nežinia kokių aplinkybių paveikta šamanė sumanė užpulti Deilą. Ji buvo penkių vyrų nukauta po ilgos ir įnirtingos kovos (beveik kaklą siekiančiose dilgėse parversta).
Ir taip žlugo mūsų tikslas kaip nors žiedui suteikti galių :( .
Na, ir sumenko mūsų užsidegimas, nes šamanės paieškos ir jos paslaptingumas (kurį Alma tiesiog nuostabiai įkūnijo) nežinomybė jos sugebėjimų, mus užvesdavo žygiams ir kovoms.
Sužvejoję paskutinę drakono dalį (inkstų akmenis :lol: ), iš jų sumaišę paslaptingą mišinį, suteikusį jo išgėrusiems vizijas, kur rasti paskutinę žemėlapio dalį su tiksliu lobio radimo vietos aprašymu, iškeliavome jo ieškoti. Priėję paslaptingą labai siaurą tunelį, ir jau pasiruošę juo keliauti, vėl išgirdome traškesį ir iš tolo išvydome tiek kartų matytas ir siaubą mums kėlusias juodas plunksnas. Mūsų tarpe nuvilnijo siaubo pilni šnabždesiai, kad šamanė atgijo :o . Bet tai buvo jos tėvas, kuris atėjo atkeršyti už dukterį (atgimęs buvęs Legolasas, tai patikėkite, jis buvo nuostabus :lol: , nes mūsų nustebimas, kai pasigirdo ne Almos, o vyriškas balsas, buvo tikrai nuoširdus :lol: :lol: :lol: ). Netikėtai už jų pasirodė atgimusi elfė, kuri po neaiškių diskusijų su šamenės tėvu, buvo jo nudurta. Kaip šamanės tėvas paaiškino, tai jis įspėjo ją nesiartinti iš nugaros arti, bet ji nepakluso ir buvo nužudyta (Alma, daryk išvadas dėl polinkio atsiduoti nužudomai :twisted: ) .
Vienas iš mūsų karių stojo į kovą su šamanės tėvu , bet kova nutrūko sutarus, kad jis padės mums keliauti paslaptingu tuneliu ieškant lobio. Tunelio gale mūsų laukė paslaptingas sutvėrimas-visas juodas, šnabždantis apie mirtį, apie atgimsiantį valdovą). Šamanas su vienu narsiu kariu stojo su juo į kovą (na, kitiems stoti į kovą tiesiog nebuvo vietos siaurame tunelyje). Po labai ilgos ir įnirtingos kovos juodasis sutvėrimas buvo nukautas, o mes gavome skrynią pilną aukso, kurią garbingai išsidalinome . Žiedo istorijos pabaigos normaliai nesupratau :oops:

Tai tiek trumpai apie vakarykštį LARPą. :D
Jaz kaip visur skauda nuo pirštų galų iki pakaušio. Ir kaip gera :D
Nuoširdžiausias ačiū organizatoriams ir dalyviams :D
Paskutinį kartą redagavo 1 Idril. Iš viso redaguota 29 kartus.

Indraja
Nazgūlė
PranešimaiCOLON 5119
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 17:16
MiestasCOLON Reality: Extended Edition
CONTACTCOLON

Re: LARP žaidimas - "Po mūšio"

#33 Standartinė Indraja » 29 Bir 2014, 17:29

Smagiai atrodo - šaunuoliai, sveikinu!
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG

jokdaris
Girdėjo apie Žiedą
PranešimaiCOLON 1
UžsiregistravoCOLON 29 Bir 2014, 17:32

Re: LARP žaidimas - "Po mūšio"

#34 Standartinė jokdaris » 29 Bir 2014, 17:38

Hey,

thank you all form Latvians for great larp. Surprisingly great larp for one day.

Anyway, on our way home we were talking and guys from "east warlord company" were very glad that last "east company" girl avenged everyone and killed Bard in the end :D Of course I, Bard was a little bit sad, because I could not finish game and in the end only 2 Latvians finished game with their original characters.

Also I will take some notes from your larp and don't be surprised, that if you come to Latvian larp you will recognize some rules etc :)

Vartotojo avataras
Alma
Lietė Žiedą
PranešimaiCOLON 127
UžsiregistravoCOLON 24 Bir 2011, 21:37
MiestasCOLON Vilnius

Re: LARP žaidimas - "Po mūšio"

#35 Standartinė Alma » 29 Bir 2014, 17:52

Jokdaris, it was awesome playing with you guys. :) I hope to see you again.
Here is a photo gallery for online viewing: http://imgur.com/a/2qwun#0

Aethe, near my heart.
Without vanity, the ribbon.
Without duty, the wind.
Without blood, the victory.

Vartotojo avataras
Laiqualasse
Melkoras Morgotas Metraštininkas
PranešimaiCOLON 8362
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 18:22
MiestasCOLON negyvenu, tai žalingas įprotis
CONTACTCOLON

Re: LARP žaidimas - "Po mūšio"

#36 Standartinė Laiqualasse » 29 Bir 2014, 20:50

I will make my comments in English, for the benefit of the Latvians, whom I told to use this thread for comments, etc.

Jokdaris, it's awesome to see you here! And I'm really glad that you enjoyed the game and even took some inspiration from it. In fact, this game wouldn't have happened without your participation, since two weeks before the game, we only knew of some 3-4 Lithuanians who said they would definitely participate. Eventually though, everything turned out well. And the game was great, I'm now actually a bit sad that I was the GM and couldn't play :)

I won't write a long post detailing everything that happened - the last minute preparations, coming to the LARPing ground three hours later than planned, waiting (and almost despairing) for the Latvians, getting up early to make the preparations at the grounds, trying to avoid leaving obvious trails when planting map parts and treasure message, returning to the camp to see everyone in costume, and so on and so forth... Simply walking around and seeing the situation developing in so many unexpected ways, people finding many interesting avenues for action which had little to do with the main plot - all of that was great. Trying to play the role of the GM while also filming and photographing the action was a bit much at times, but that's a minor drawback to the whole experience. After the day, I couldn't believe that the game lasted for only eight hours; the memories keep insisting that it should have been more like three days.

I would like to thank everyone who participated and made this a reality. In particular, many thanks to the other two GMs - Exon and Ratliker! Also thanks to Aredhel for helping with the preparations and ideas and for making me keep up hope when I started despairing about not getting ready in time. Thank you, all Latvians, for coming all this way for only a single-day LARP, I'm so happy that you enjoyed it! Thank you to Raivis (the Master / the Jeweller), Alma (the Shaman / the Mirkwood emissary), sufuan (Legolas / Shaman's father) and Endija (Glen the healer) for excellent roleplaying; I'm sure I forgot many other, so just thank you all once again for a great day.

Here's to many happy future meetings! :)
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

BUTTON_POST_REPLY