Tolkinėjimai: Penktasis sezonas

[Laiqualasse]

Tolkinėjimai 5-VII: Tolkino mokytojai

Vis kalbama, kad nuo Tolkino prasidėjo fantastika, įvairūs rašytojai pavadinami Tolkino mokiniais ar bent jau sakoma, kad jie sėmėsi įkvėpimo iš Tolkino... Bet pats Tolkinas juk ne nuo nulio sukūrė visą Ardą. Jis irgi sėmėsi įkvėpimo – ir iš senovės legendų, ir iš anksčiau kūrusių rašytojų. Nuo Beovulfo iki Lordo Dunsany, nuo Poetinės Edos iki Džordžo Makdonaldo – daugybės kūrinių motyvus galime rasti atsikartojančius Viduržemės istorijose.

Liepos pradžioje su keletu šių kūrinių susipažinsime iš arčiau. Paskaitysime ištraukų iš legendų ir XIX a. nuotykių romanų, pasikalbėsime apie jų autorius, paieškosime panašumų su Viduržemės istorijų elementais. Renkamės liepos 2 dieną, trečiadienį, 19 val. vakaro prie Taikomosios dailės muziejaus, eisime į Kalnų parką. Jei oras bus labai blogas, eisime kur nors po stogu. Tolkinėjimus vesime Nilde ir aš. Apie dalyvavimą pranešti galite čia arba Facebook įvykyje.

[Nilde]

O jų ir realybėj būna??? Esu mačiusi žaidimuose tokių dalykų, bet realiai.. What mystery is this?!? Kodėl jie taip auga? :O (ok, dar nepagooglinau, apėmė akimirkos nuostaba)

Jei paspausite prie nuotraukos esančią nuorodą, rasite ir paaiškinimą - tokie grybukų rateliai atsiranda ten, kur stovėjo medis, apie simbiozę juk girdėjot, nors medžio nebėra, grybiena lieka.

[Laiqualasse]

Tolkinėjimai - jau po savaitės. Per juos skaitysime ištraukų iš įvairių aptariamų kūrinių. Jei turite jums patinkančių vietų senovės legendose ar XIX a. fantastiniuose kūriniuose, kuriomis norėtumėte pasidalinti, atsineškite! Pageidautina, kad tos ištraukos būtų "į temą", bet kadangi "temą" interpretuoti galima labai plačiai, tai konkrečių nurodymų nebus

[Laiqualasse]

Turint omeny, kad oras labai neprognozuojamas, persikeliam po stogu - eisime į Senatorių kolonas (Tilto g. 2). Tinkamės vis tiek prie TDM (kas nors gali nepamatyti šitos žinutės), į kavinę ateisim iki pusės aštuonių.

[Laiqualasse]

Niekas neparašo metraštininkiško atžymėjimo, tai parašysiu aš. Tolkinėjimuose buvo 12 dalyvių: Alma, Beornas, Cassiopeia, Dendriel, Eduardas, Idril, Indraja, Markopolis, Nilde, Povilas, aš ir trumpam užbėgęs Bombadilas. Mažiausi Tolkinėjimai šiemet Pora nuotraukų.

Apie rugpjūčio Tolkinėjimus kažkada netrukus paskelbti turėtų jų vedėjai - Bombadilas ir Beornas.

[Bombadilas]

Tolkinėjimai 5-VIII: "Senovės lietuvių šventės"

Neseniai praūžus jubiliejinei 90-tajai Dainų šventei, kviečiame Jus į kitokius, senove alsuojančius ir lietuviškomis dainomis skambančius Tolkinėjimus. Jų metu sužinosite, kokias šventes šventė senovės lietuviai, išgirsite šį tą apie jų papročius, apeigas, klausysitės šventinių dainų. Pagrindinė tema - vasaros ir rudens šventės. Kalbėsime apie Jonines (Rasas), Žolinę ir Vėlines.

Rinksimės rugpjūčio 4 dieną, pirmadienį, 19 val. prie Taikomosios dailės muziejau. Jei oras bus palankus, žygiuosime į Kalnų parką, o jei ne - slėpsimės kur nors bare.

Nepamirškite geros nuotaikos ir gero oro.

[Bombadilas]

Tolkinėjimų laikas šiek tiek keičias, vietoj anksčiau planuotos 19 valandos, renginys prasidės 18.30. Jei užpuls lietus slėpsimės Senatorių Kolonose. Atsiprašom už nepatogumus.

[Cassiopeia]

Ojojoi, buvau pamiršusi! Kažkaip netyčia pamačiau.. Jaučiuosi labai nepasiruošusi tokiems karščiams, kaip tik galvojom kino teatre pratupėti patį karštumą.. Na, bet kaip nors.. Jeigu kas nors galite atsinešti atsarginę vėduoklę, labai labai prašau paskolinti šiandien vakarui!

[Laiqualasse]

Karštį ištverti pasiryžo dvylika tolkinėtojų - trys vedėjai (Beornas, Bombadilas ir Vulpecula) ir devyni kiti (Alma, Cassiopeia, Dendriel, Eduardas, Idril, kiu, Laiqua, Povilas, Rita). Sužinojom apie įvairias Vėlines, apie rasas per Rasas, apie margučius ir dainas ir taip toliau. Buvo gerai Porą nuotraukų įdėsiu rytoj.

Rugsėjo tolkinėjimai įvyks rugsėjo 4 dieną, ketvirtadienį. Žiūrėsime filmą "Semme" ir bendrausime su jo kūrėjais. Vieta dar tikslinama, pradžios laikas - taip pat.

[Beornas]

Kelios telefoninės nuotraukos...

[Laiqualasse]

Tolkinėjimai 5-IX: Semme

Rugsėjį pakviesime visus pasižiūrėti filmą "Semme" apie senovės baltų religiją ir šiandieninius jos puoselėtojus. Po filmo galėsime pabendrauti su jo kūrėjais ir pakamantinėti juos apie visus rūpimus dalykus.

Veiksmas vyks VU MKIC (Saulėtekio al. 5), rugsėjo 4 dieną, ketvirtadienį. Pradžia - 19 val. Filmas trunka apie pusantros valandos, pokalbių trukmė neribojama.

Visais klausimais kreipkitės į Beorną

[Cassiopeia]

Kelios telefoninės nuotraukos...

Juodaragyje pasigavusi Beorną pasakiau jam gyvai, bet noriu ir kitiems praeitų Tolkinėjimų organizatoriaus/vedėjams pasakyti žiauriai didelį ačiū!! Net nesitikėjau, kad kelių dainų padainavimas vėliau gali duoti tiek naudos!! Nes per MJR atidarymą ir vėliau girdėtos dainos buvo daug daug savesnės, žinomos ir dainuojamos! Na, tikrai super jausmas buvo, kai ne šiaip klausiau, o ir pati tame dalyvavau, nes ŽINOJAU!
Nežinau, labai smagu kažkaip, todėl esu labai dėkinga Jums, kad pamokėt ir parodėt

[Beornas]

Kelios telefoninės nuotraukos...

Juodaragyje pasigavusi Beorną pasakiau jam gyvai, bet noriu ir kitiems praeitų Tolkinėjimų organizatoriaus/vedėjams pasakyti žiauriai didelį ačiū!! Net nesitikėjau, kad kelių dainų padainavimas vėliau gali duoti tiek naudos!! Nes per MJR atidarymą ir vėliau girdėtos dainos buvo daug daug savesnės, žinomos ir dainuojamos! Na, tikrai super jausmas buvo, kai ne šiaip klausiau, o ir pati tame dalyvavau, nes ŽINOJAU!
Nežinau, labai smagu kažkaip, todėl esu labai dėkinga Jums, kad pamokėt ir parodėt

Labai prašom, ir džiugu, kad tai ką papasakojome pravertė ir praturtino, pakeitė klausiusius.

Kaip jau rašyta pora postų aukščiau, kviečiame į dar vieną baltišką renginį. Žiūrėsime filmą "Semme", o po to galėsime pabendrauti su jo kūrybinės grupės nariais. Viskas taip kaip rašyta aukščiau (VU MKIC ketvirtadienį, rugsėjo 4 d., nuo 19 val.), + peržiūra vyks A119 auditorijoje.

Taip pat, naudodamasis proga noriu papasakoti ir apie dar vieną panašios tematikos renginį kada nors ateityje. Labai gėda kai lietuviai krepšinį vadina savo nacionaliniu sportu, išties tai mes turime išlikusią vieną tikrai lietuvišką sporto šaką, kuri žinoma ripkos arba ritinio vardu. Būtent šį žaidimą kai prasidės gražūs pavasariniai orai ir pakviesiu jus pažaisti kartu su Vilniaus ripkininkais.

[Cassiopeia]

Labai gėda kai lietuviai krepšinį vadina savo nacionaliniu sportu, išties tai mes turime išlikusią vieną tikrai lietuvišką sporto šaką, kuri žinoma ripkos arba ritinio vardu. Būtent šį žaidimą kai prasidės gražūs pavasariniai orai ir pakviesiu jus pažaisti kartu su Vilniaus ripkininkais.

Aha, pirmajame Juodaragyje, kuriame buvau, apie ritinį sužinojau. Buvau labai nustebusi, nes atrodo taip nelietuviškai, bet kad pasirodo čia labai senas žaidimas.. Ir grįžusi klausinėjau senelių, ir rimtai jie žinojo! Geras!

[Paulius]

Ne, krepšinį vadint nacionaliniu sportu nėra gėda. Nes taip ir yra, de facto. Čia kaip cepelinai - nesvarbu, kad kilę ne pas mus, bet jie neatskiriama mūsų virtuvės dalis, ir yra vienas iš pirmųjų patiekalų, kuriuos lietuviai asocijuoja su Lietuva. Bent jau dauguma.

Na o ritinį, žinoma, norėčiau pamatyt ir pažaist su malonumu

[Elentari]

Ne, krepšinį vadint nacionaliniu sportu nėra gėda. Nes taip ir yra, de facto. Čia kaip cepelinai - nesvarbu, kad kilę ne pas mus, bet jie neatskiriama mūsų virtuvės dalis, ir yra vienas iš pirmųjų patiekalų, kuriuos lietuviai asocijuoja su Lietuva. Bent jau dauguma.

Na, tai tavo asmeninė nuomonė . Man asmeniškai nei krepšinis, nei juo labiau cepelinai nėra aktualu ir su lietuviškumu, Lietuva jų nesieju, ir net būnant toli nuo Lietuvos, tikrai ne šie dalykai kėlė mintis apie savo šalį Bet kiekvienam turbūt savo
Vis tik, jei norėsite labiau plėtoti šią temą, tai reikėtų daryti ne šioje temoje, o kad ir pliurpaluose.

[Laiqualasse]

Taips... buvau parašęs visą ilgą ir gražų postą, bet mano naršyklė nusprendė, kad tiek rašyti nereikia, ir jį ištrynė. Tai ilgo komentaro nebus, bent jau dabar.

Tolkinėjimuose buvo labai daug žmonių, gal kokie 35. 16 tokių, kurie jau yra buvę mūsų renginiuose (Aredhel, Beornas, Bombadilas, Cassiopeia, Dendriel, Donatas, Eduardas, Elentari, Idril, kiu, Laiqua, Paulius, Nibenon, Strėlė, Victoria, Vulpecula), dar šeši, su kuriais spėjau susipažinti ar anksčiau pažinojau (Alina, Erminas, Evaldas, Rimantas, Rokas, Viktorija), trys filmo kūrėjai (Ernestas ir dvi merginos, kurių vardų neužfiksavau) bei dar apie dešimt žmonių, su kuriais susipažinti, deja, nespėjau. Tai va, gausiausi tolkinėjimai ever, ir taip smarkiai

Filmas tikrai patiko. Nesu apskritai matęs labai daug dokumentikos, o didžioji matytos dalis (ypač lietuviškos) dažniausiai atrodydavo pernelyg lėta ir statiška. Nors šiame filme irgi daug interviu ("kalbančių galvų"), o kitokie vaizdai irgi labai ramūs, bet laiku ir vietoje sudėtas humoras ir geras vaizdų bei kalbų montažas padarė savo - žiūrėjimas tikrai neprailgo, net nustebau, kad taip greitai baigėsi. Gal tik šiek tiek pasigedau pasakojimų būtent apie tą senąją baltų religiją, apeigas ir mitologiją. Bet suprantu, kad visko į filmą sudėti nebūtų įmanoma, net jei jis truktų penkias valandas.

Patiko ir pokalbis po filmo. Anksčiau nėra tekę bendrauti su jokių filmų kūrėjais, tai čia buvo nauja patirtis - labai įdomu sužinoti, kaip filmas atsirado, nuo idėjos iki DVD paruošimo. Ir detalės (štai užstrigo DVD viršelių dizainas, ir nėra dar diskų prekyboje), ir bendras procesas (kaip nepažįstami žmonės susirinko į vieną komandą ir paruošė filmą). Ir pačių kūrėjų požiūris į pristatomus dalykus, tiksliau domėjimasis ir pažindinimasis su daugeliui visai nauju reikalu, padarė įspūdį - ne kiekvienas pasiryžtų prisidėti prie filmo apie kažką, ko visai nepažįsta.

Taigi tikrai ačiū filmo kūrėjams, kad sutiko su mumis pabendrauti, ačiū Beornui, kad viską organizavo, ačiū Donatui, kad parūpino vietą ir ačiū Gedeonui, kad iškėlė šią idėją.

Spalio tolkinėjimai įvyks greičiausiai 1 arba 2 mėnesio dieną, juos ves Eduardas, kuris papasakos apie karybą Viduržemėje ir senovės Europoje. Tikslesnė informacija - kitą savaitę.

[Elentari]

Geriau vėliau, negu niekada Tikrai labai ačiū Beornui (ir kas prisidėjo) už filmo peržiūros suorganizavimą, laukiau jo pasirodymo, tik dar nebuvo tekę pamatyti. Nors vienareikšmiškos nuomonės neturiu, nes ir pliusų, ir minusų tikrai yra, tačiau bet kokiu atveju buvo labai įdomu pasižiūrėti. Tikiuosi, kad bus tęsinys šia tema, ar šių, ar kitų kūrėjų, nes tema nebuvo atskleista, tinkamesnis žodis būtų, kaip pats režisierius vienoje TV laidoje ir sakė, paliesta. Gaila, kad toks trumpas, galėjo dar kokią valandą pridėti iš tų 24 prifilmuotų valandų, labai įdomu visa ta medžiaga

[Laiqualasse]

Tolkinėjimai 5-X. Valstybė ir kariuomenė: Tamsiųjų amžių Europa ir Viduržemė

Karas – tai bene labiausiai maginę fantastiką ir tikrovę vienijantis reiškinys. Tačiau karas – tai ne tik mūšiai ir priešai, kartu tai ir pagrindas atsirasti valstybėms. Daugelis mūsų pasaulio valstybių ankstyvaisiais viduramžiais kūrėsi būtent kariuomenių pagrindu, šalies valdovo ir pagrindinio karo vado pareigybės visiškai nesiskyrė. O kaip gi buvo Viduržemėje? Ar jos šalių – Gondoro, Rohano, Arnoro, Nūmenoro – istorijose galime rasti panašumų su Tamsiųjų amžių Europa? Kuo Gondoras primena Bizantiją, o Arnoras – Kijevo Rusią? Kuriai iš senovės imperijų artimiausias Nūmenoras? Ar rohirimų atitikmuo yra mongolai, ar anglosaksai, o gal apskritai lietuviai? Į hobitų pasakojimus, užrašytus Raudonojoje Vestmarko knygoje, istoriko akimis pažvelgsime spalio 2 dieną, ketvirtadienį, 19 val. vakaro „Senatorių kolonose“. Tolkinėjimus ves Eduardas, neseniai baigęs istorijos magistrantūros studijas VU, kuriose nagrinėjo karinę-socialinę LDK istoriją.

[Laiqualasse]

SVARBU! "Senatorių kolonose" vietos penkiolikai žmonių (o mūsų tiek nusimato) nėra (tie stalai, kuriuos taip galima sustumti, yra jau rezervuoti), taigi Tolkinėjimų vieta keičiama į "Forto dvarą" Pilies gatvėje. Ten užsakiau stalą 19 val. Kastyčio vardu, 15 žmonių žada sutalpinti. Atsiprašome už nesklandumus.