Sunku žodžiais nusakyti, kaip gerai jaučiuosi po šio renginio

Jei reikėtų viską pakartoti, dabar išvykti devynioms dienoms į miškus - nedvejodamas eičiau ir vėl. Viduržemė, kurią radome Aukštaitijos miškuose, bei, svarbiausia, savyje yra kažkas tokio, ko nepamiršiu labai ilgai (tikiuosi, kad visą gyvenimą).
Manau, kad parašysiu kažkokį ilgą rašinį apie įspūdžius, bet dar ne dabar. Dabar apsiribosiu daugmaž tradicinėmis padėkomis. Tik sunku išsirinkti, nuo kur jas pradėti, nes galima būtų netgi nuo Starlin, kuri įkūrė mūsų forumą ir užkūrė visą šitą jau dešimtmetį trunkantį bendrabepročių bendrabeprotėjimą. Bet geriau pradėsiu nuo šiek tiek vėliau. Taigi, žemai lenkiuosi ir nuoširdžiai dėkoju:
Mortai, kuri pirmoji pasiūlė konkretesnę idėją, kad per "Veiklaus jaunimo" programą galima gauti finansavimo ir papasakojo apie kitus fantastus, kurie sėkmingai tokį projektą surengė.
Mortai,
le_golui,
Nimrodel,
Aldarion ir kitiems, su kuriais aptarinėjome idėjų užuomazgas ir jas auginome bei šlifavome, kol tapo kažkuo artimu realybei.
Aldarion,
Nildei ir kitiems, su kuriais rašėme paraišką šių metų pradžioje.
"Veiklaus jaunimo" ekspertams už teigiamą mūsų paraiškos įvertinimą.
Vėlgi
Mortai už nuostabų plakatą.
le_golui už nuolatinius patarimus ir pagalbą organizuojant renginį, nors pats jis jame ir negalėjo dalyvauti.
Žinoma,
Nildei,
Gedeonui ir
Aredhel už bendraorganizavimą, nemiegojimą naktimis, milijono visokių reikalų tvarkymus, iškilusių problemų sprendimus ir taip toliau.
Aredhel - už nuolatinį priminimą man (kaip paaiškėjo, teisingą), kad viskas bus gerai ir nereikia nervintis.
Ir tik dabar prieiname prie praeito penktadienio, kai po darbo dienos siaubingai skubėdami susimetę daiktus patraukėme į Salaką ir įžengėme į Gūdžiagirę. Tad čia seka padėkos už paskutines devynias dienas (daugmaž chronologine, bet tikrai ne svarbumo tvarka):
Aredhel ir
Kostui - už daiktų krovimą/iškrovimą, Utenos Maximos siaubimą ir lėkimą į Salaką.
visiems dalyviams - kad labai nepyko už nuolatinius vėlavimus.
Darkart
Aredhel ir
Gedeonui - už transportą, važinėjimą negailint nei savęs, nei mašinų, kad tik viskas vyktų kuo sklandžiau, netrūktų maisto ir vandens.
Kostui - už savanoriškai apsiimtą ūkinių dalykų priežiūrą, malkų brutalaizinimą, Vytauto poveikio organizmui demonstravimą, laužo gaminimą ir taip toliau.
Košmaraitei ir
Kostui - už dalyvių sveikatos taisymą žolių arbatomis.
Deividui,
Tomui ir
Evelinai - už šokius ir muziką, liaudies (ir ne tik) dainas per dienas ir naktis ir šiaip puikią nuotaiką bei entuziazmą.
Trims aukščiau paminėtiems bei
Greitminčiui,
Pauliui,
Tautvydui ir vėlgi
Kostui - už nuolatinį chorą, Žalio vario bei Dol Guldūro propagavimą.
Povilui - už tai, kad kone paskutiniu momentu paprašytas atvyko ir padėjo su viskuo, ko tik prašėme, nuo voratinklių iki stovyklavietės priežiūros.
Tomui ir
Košmaraitei - už pasisūlymą ateityje pravesti Tolkinėjimus.
Hurinui - už žalią šlopę bei mitrą liruvoro.
Kostui ir
Tomui - už ekskursiją ant Ladakalnio ir pasakojimą apie pagonis.
Lukrecijai - už nuolatinį tylų fotografavimą (lauksim nuotraukų!) ir TL personifikacijos piešinį.
Kęstučiui,
Viktorijai ir
Ievai - kad nepabijojo atvykti į šitą sektantų susibūrimą.
Ir last but not least,
Nildei - už viską: programos vedimą, stovyklų priežiūrą, žygiavimą, padrąsinantį ir paguodžiantį žodį laiku ir vietoje, tolkinistinės propagandos skleidimą ir šiaip puikią nuotaiką. Kaip pasakė ne vienas vengras, tavo rūpestis išlaikė ir renginį, ir palaiko mūsų bendruomenę gyvą.
***
Now that I have done the Lithuanian part, there is still a lot of thanks to give to our Hungarian guests. You were all wonderful and I am extremely grateful to have met you all and made many new friendships. Some more personal thanks go from me to:
Meta and
Pillangó - for communicating and organizing the event from the Hungarian side, for suffering through all my incoherent emails and helping with everything you did during the event.
Felagund - for teaching us all tengwar and sword-making, and in general for being a font of all Tolkien knowledge.
Felagund and
Tibor - for the food. The gulyás was amazing, and so were the many other dishes you made.
Andariel and
Artemisz - for teaching us the beautiful Hungarian dances.
Everyone who were singing (I think that's almost every Hungarian) - for your songs, which made each camp far warmer and more pleasant than and bonfire could.
Adanedhel - for being Gollum and helping out with all the numerous tasks you did.
Éogil - for the half of castle lecture and for not publicly telling me off for the numerous mistakes I most certainly made in my half of the presentation.
And everyone else - for journeying through Mirkwood, for your smiles and laughter, for your work and interest, for everything that made this experience a truly remarkable one.
***
And finally, a photo. That's not all of us - Aredhel, Hurinas and Povilas had already left by the time it was taken - but it's something.
***
Neabejoju, kad pamiršau daug ką, ką turėčiau pasakyti. Bet pridėsiu tai per keletą artimiausių dienų (tikiuosi).