Rūtos kūryba

[Hurinas]

Šiaip tai ir nuo ko nors copy-paste galima Tik akimis ir ranka žinoma

[Nimrodel]

Nu aš gi supratau šitą Tik sakau, kad iš galvos piešiau

[Hurinas]

Tikrai, ar tikrai?

[Nimrodel]

Jesss, o jesss.

[Nimrodel]

Vienas ponaitis man sakė, kad verta įmest čia šitą. Žiūrėsim ar tikrai

Per dangaus pievas, lankas
Debesys plaukia. Kol kas.
Ten varnas nuskrido tamsus,
Už pievų dangaus į namus.

Laukia uoloj milžinai,
Ten, kur žali slibinai
Vieni sau stato tiltus,
Laukia, kol medžiai nubus.

Kur saulė jau nebešvies,
Balti spinduliai nelies
Per dangaus pievas, lankas
Debesys plaukia. Kol kas.

[Nimrodel]

Žiemos sodas

Žiemos sode auga gėlės –
Vienos baltos, kitos juodos.
Sodininkais dirba vėlės,
Dirba, ir augina nuodus.

Mano vėlės gėles saugo
Ir neleidžia joms nuvysti.

Žiemą, kai iškrinta sniegas,
Kai Angelas leidžias žemėn,
Iš gėlių nelieka nieko,
Po žeme sušąla šaknys.

Bet dainuoja vėlės mano,
Ir žibuoklės vėl pražysta.

O vidury žiemos sodo
Augo dvi Raudonos rožės.
Vos prasikalė daigeliai,
Ėmė vėlės pilti nuodus.

Laikėsi mažytės gėlės
Kai jas bandė nuodyt vėlės.

Bet lašai rasa pavirto
Nuo liepsnos ugninių rožių.
Ir varvėjo lapais žemėn
Ir netrukdė meilės grožiui

Nes kankinos mano vėlės –
Degė nuo ugnelės akys.

Žiemos sode aukštos gėlės
Laikėsi prieš pyktį, baimę,
Kol kankino mano vėlės
Variu tviskančią nelaimę.

Vėjas lankstė, jos nelinko,
Nebijojo nieko rožės.

Sykį, kai jos nežiūrėjo,
Ir kai nuodyt bandė vėlės
Žemėn lašas nuriedėjo
Ugnies skysčio. Tada vėjas

Puolė lenkti rožės galvą
Žemėn, kur tamsu ir šalta.

Taip atskirtos buvo pusės,
Dvi – išskirtos pavydūnų.
Nuodytos, žemyn lankstytos
Mirė. Ir kartu su savo kūnu

Puvo. Džiaugės mano vėlės
Likimu raudonų rožių.

Žiemos sode liko gėlės –
Vienur baltos, kitur juodos.
Jas prižiūri šaltos vėlės,
Šaltos. Teka jomis nuodas.

[Hurinas]

Tai vat, apie paskutinį skypėj pakalbėjom. O pirmas, palyginus su šituo, gan vaikiškas.

[Nimrodel]

Kietas, kaip akmuo
Ir saldus kaip miegas.
Tyras, kaip vanduo
Ir ramus, kaip niekas.
Jaunas kaip ruduo,
Kaip gėlelės stiebas,
Baltas, kaip mėnuo –
Kaip žiedelis liepos.

Šiltas, kaip ugnis
Ir žavus kaip vėjas.
Aršus, kaip žvėris –
Gal tik tokiu dėjos.
Kaip juoda naktis,
Keistas pakeleivis,
Kaip tamsus karys,
Mylimas ateivis.

Čia tiesiog bele ką rimavau ir gavos kažkas (tradiciškas - apie meilę ).

[Nimrodel]

Tūkstantis žemynų

Tarp vandens, tarp koralų , tarp žuvų,
Tarp lobynų ir nuskendusių laivų
Plūduriuoja tūkstantis žemynų, begalė salų.

Kur kadaise šalo žemė – giluma.
Ošia jūros ten, kur buvo dykuma.
Nebėra valstybių, šalių nebėra.



Ech, per vasarą praradau rimavimo įgudžius, kiek jų ir bebuvo...

[Nimrodel]

Dvigubas pavasaris


Jei būt du pavasariai ir daugiau dusyk žiedų,
Man smigtų peiliai į širdį du.

Gėlės geltonos, pienės, žydi žolėj.
Ir norisi skinti, įkvėpti pūkų...
Bet nepavyksta.
Kitas pavasaris jau kviečia mane.
Ir į jį aš skrendu, kaip paukštė ant sparnų.
Prisėdusi po liepa regiu toli obelaitę –
Nejau tai mano gegužė šaukia?...
Ir lekiu, nes ten raudona – gražu.
Bet tik prisilietus prie obels mane jau kviečia lakštingalos miško,
Pavasario antro.
Bėgu, bet sustoju.
Juk taip greit balandy sprogsta žiedai,
Kaip greitai ateina ruduo.
Neliko pavasario nė vieno.
O aš, dėl jų dviejų, nieko neregėjau.

[Enya]

Gražu. Svajinga... Man patiko

[Nimrodel]

Jei eit šilkais ir metalu, tai tik basai.
Labai ramiai, kad neskaudėtų kojų,
Tada lengvi ir netikri vargai,
Išlėks su vėju, kaip poryt rytojus.

Jei eiti metalu, tai pasirėdžius tik šilkais,
Kad šiltas gūsis rankeles kutentų,
Nors kojos, kaip lediniais vakarais
Drebėtų, ir pamažėle sušaltų.

O jei šilku – tik su pilkais šarvais,
Nukaltais tamsioj, poledinėj kalvėj.
Kaip rožiniais, saulėtais paryčiais,
Kai medžiai miega, dar visi nualpę.

[Nimrodel]

http://flashcards.territory.ru/vec/v.php?i=103577
http://flashcards.territory.ru/vec/v.php?i=103561
http://flashcards.territory.ru/vec/v.php?i=103559

Pamačiau kažkada Aiq pieštus piešinukus per tą saitą, užsinorėjau ir aš.

[Nimrodel]

http://img507.imageshack.us/img507/2153/amroth.jpg

Ne pats geriausias darbas, bet man patinka.

[Nimrodel]

Sunku mums šaukštais semti vandenyną:
Vis kanda ranką trys nuogi rykliai
Ir begalė senų žvejų nurimę,
Seniai nugrimzdę jų pliki laivai
Į juodą tamsią gelmę amžinai
IR šaukštų jai išsemti per mažai.

Sunku mums kirviais kasti rudą žemę,
Nes kurmiai nepakrikštyti, akli;
Juodi kopūstai sukelia mums baimę,
O užsimetę ratų jie žali
Ir žemė ta atrodo nerami –
Duobė mūs iškasta nebus gili.

Sunku skaičiuoti gelsvo smėlio smiltis,
Nuo prakaito sulipusias atskirt.
Iš pirštų melsvas kraujas liausis piltis,
Kai baigsi dirbt šaltom naktim.
Kol smėlio konsistencija biri,
Beždžionėn evoliucija sparti.

Bet kasam, semiam ir toliau skaičiuojam
Procesoriškom smegeninėm,
Nors Dievas nusivylęs graudžiai verkia
Ant Džomolungmos sau parimęs
Trimitai tyruos požeminiuos,
O mes vis semiam vandenynus.

[le_golas]

Super!

[Nimrodel]

Taigi tataigi, medžiai ant sienų - apsilaupę ir nusitrynę, prieš metus piešti, licėjuj randasi:
http://img580.imageshack.us/img580/1121/cimg0331l.jpg
http://img11.imageshack.us/img11/8274/cimg0333d.jpg
http://img18.imageshack.us/img18/5700/cimg0332c.jpg

Neseniai pagalvojau, kad bet Javanos šitas dalykėlis būtų atrodęs geriau.

[Laiqualasse]

Šiaip faina, tik galėjo daugiau vietos užimti

[Nimrodel]

Telperionas už mane gal 10-20 cm aukštesnis, taip kad

[Laiqualasse]

Turėjau omeny ne į aukštį, o į plotį. Tokiam kūriniui reikia visą sieną skirti, o ne durų apylinkes