
woodberry kūrybos nuolaužos
-
- Žiedo nešėjas
- PranešimaiCOLON 581
- UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 21:23
- MiestasCOLON irštva
- CONTACTCOLON
Nutariau save išbandyti miniatiūros žanru (Rašyta autobuse ir aikštėj ant suoliuko)
Naujas žvilgsnis
Purvinas horizontas tarp purvino dangaus ir dar purvinesnės žemės. Taip, tai tavo rajonas. Sulaužytos surūdijusios sūpynės, stiklo šukių, kamštelių pilna smėlio dėžė. Ir švirkštų.
Stiklo ir betono narvuose rėkia televizoriai, pro dulkėtas orlaides sklinda riebaluoti kvapai. Kieme, kaip įprastai, murzini vaikai mėtosi petardomis.
Dėdė V. traukia kasdieniniu maršrutu kioskelio link, to teta T. išlindusi pro langą staugia kviesdama V. jaunesnįjį ir M. pietų.
Nieko naujo, tik oras kažkodėl rūgštesnis, vaizdai aštresni, smegenys lėtesnės, kūnas surambėjęs. Tu tai pastebėjai nuo trečiadienio. Trečiadienio, kurio išvis geriau nebūtų buvę. Nieko nepakeisi. Nebebus kaip anksčiau.
Tai ką, panke, plaukai nebestovi?
Naujas žvilgsnis
Purvinas horizontas tarp purvino dangaus ir dar purvinesnės žemės. Taip, tai tavo rajonas. Sulaužytos surūdijusios sūpynės, stiklo šukių, kamštelių pilna smėlio dėžė. Ir švirkštų.
Stiklo ir betono narvuose rėkia televizoriai, pro dulkėtas orlaides sklinda riebaluoti kvapai. Kieme, kaip įprastai, murzini vaikai mėtosi petardomis.
Dėdė V. traukia kasdieniniu maršrutu kioskelio link, to teta T. išlindusi pro langą staugia kviesdama V. jaunesnįjį ir M. pietų.
Nieko naujo, tik oras kažkodėl rūgštesnis, vaizdai aštresni, smegenys lėtesnės, kūnas surambėjęs. Tu tai pastebėjai nuo trečiadienio. Trečiadienio, kurio išvis geriau nebūtų buvę. Nieko nepakeisi. Nebebus kaip anksčiau.
Tai ką, panke, plaukai nebestovi?
-
- Žiedo nešėjas
- PranešimaiCOLON 581
- UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 21:23
- MiestasCOLON irštva
- CONTACTCOLON
Čia vietoj liaupsių ir padėkų "Žyg žyg per Lietuvą" gijoje. Galima buvo dar daug parašyti, bet kažko pristigau (laiko/įkvėpimo/vietos monitoriuje ar pan)
Apie žygius, žmogiškąjį altruizmą ir dar kai ką
Žygis. Šis žodis visiems ką nors sukelia. Vieniems šypseną, kitiems - prisiminimus, tretiems - begalę klausimų, ketvirtiems - nuovargį. Stiprų, sekinanktį ir sunkiai bepakeliamą nuovargį, kartais sukomponuotą su šypsena (dažniausiai kreiva), vienu kitu prisiminimu, galbūt mėlynių vaizdu ir skausmu ant blauzdos ar skoniu burnoje. Ir niežuliu.
Didelė žygio ypatybė yra ta, kad būtinai kažko turi per daug, ir kažko tau būtinai trūksta. Kuo toliau, tuo labiau kažko darosi per daug ir kažko vis labiau trūksta. Tik nesitikėkit per žygį nusipirkti to, ko trūksta. Jums gali pasisekti nusipirkti kažko panašaus į trūkstama, bet niekada, ko reikia.
Jei įsidėsite daug daiktų, jums garantuojama, kad bent pusės jų nepanaudosite, taip pat būsite panašus į kupranugarį (pradžioje, paskui - į mirštančios gulbės ir ant grandinės pririšto šuns mišinį). Jūs galite būti tikras, kad bent pusė kitų žygio dalyvių žaviai striksės su savo lengvutėmis kuprinytėmis rodydami kelią ir vis klausinėdami, ar ne per sunku. O jei įsidėsite mažai daiktų, tai galėsite žaviai strikinėti apie savo Sraigius kolegas savo lengvomis kiaurai permirkusiomis ir pamėlusiomis kojytėmis, klausydamiesi klausimų, ar ne per šalta.
Nemanykite, kad žygiuose nereikia galvoti. Dar ir kaip reikia. Imkime paprastą situaciją. Jūs norite gerti.
Yra karšta. Turite tokias galimybes:
1. Gerti ežero vandenį, o paskui mėgautis pasekmėmis.
2. Išsivirti arbatos ir nesimėgauti pasekmėmis. Bet arbata būtu už pusvalandžio.
3. Išsivirti arbatos ir laukti, kol ji atšals. Patys nujaučiate, kiek tai gali užtrukti.
Yra šalta, lyja. Turite tokias galimybes:
1. Gerti šaltą vandenį.
2. Laukti, kol bus užkurtas laužas iš šlapių malkų ir paskui - kol užvirs vanduo arbatai.
3. Išsigręžti plaukus/kojines/kelnes ir gerti lietaus vandenį.
4. Žiūrėti, kaip kolega šildosi vandenį primusu. Stebimas vanduo užverda daug lėčiau.
Matome, kad alternatyvų išties daug, o kad pasirinktum, turi pamąstyti.
Altruizmas žygiuose - neregėtas dalykas. Jeigu jums netyčia pasirodo, jog matote jo apraiškų, vadinasi, jūs kažko nepastebėjote, pavyzdžiui, kad ryžių košė yra pati skaniausia, sveikiausia ir skubiausiai suvartotina vien dėl to, kad ryžius neša jūsų žygio draugas, o jei jūsų pasitikti ateina visa banda, nebūkite tokie naivūs ir nepasiduokite minčiai, kad jie taip nuoširdžiai norėjo jus pamatyti. Atkreiptike dėmesį į tai, ką jūs darėte po to. Gali būti, kad jūsų sutikėjų auka nėra tokia jau nesavanaudiška.
Žaviausias žygių dalykas yra tas, kad juose visada, nors ir vieną trumpiausią akimirką (dažniausiai ji būna pradžioje. Tiesa, būna laimingųjų, kurie jų patiria ir daugiau, tačiau jų skaičius per dieną yra nykstanti progresija) tau viskas būna gerai.
Apie žygius, žmogiškąjį altruizmą ir dar kai ką
Žygis. Šis žodis visiems ką nors sukelia. Vieniems šypseną, kitiems - prisiminimus, tretiems - begalę klausimų, ketvirtiems - nuovargį. Stiprų, sekinanktį ir sunkiai bepakeliamą nuovargį, kartais sukomponuotą su šypsena (dažniausiai kreiva), vienu kitu prisiminimu, galbūt mėlynių vaizdu ir skausmu ant blauzdos ar skoniu burnoje. Ir niežuliu.
Didelė žygio ypatybė yra ta, kad būtinai kažko turi per daug, ir kažko tau būtinai trūksta. Kuo toliau, tuo labiau kažko darosi per daug ir kažko vis labiau trūksta. Tik nesitikėkit per žygį nusipirkti to, ko trūksta. Jums gali pasisekti nusipirkti kažko panašaus į trūkstama, bet niekada, ko reikia.
Jei įsidėsite daug daiktų, jums garantuojama, kad bent pusės jų nepanaudosite, taip pat būsite panašus į kupranugarį (pradžioje, paskui - į mirštančios gulbės ir ant grandinės pririšto šuns mišinį). Jūs galite būti tikras, kad bent pusė kitų žygio dalyvių žaviai striksės su savo lengvutėmis kuprinytėmis rodydami kelią ir vis klausinėdami, ar ne per sunku. O jei įsidėsite mažai daiktų, tai galėsite žaviai strikinėti apie savo Sraigius kolegas savo lengvomis kiaurai permirkusiomis ir pamėlusiomis kojytėmis, klausydamiesi klausimų, ar ne per šalta.
Nemanykite, kad žygiuose nereikia galvoti. Dar ir kaip reikia. Imkime paprastą situaciją. Jūs norite gerti.
Yra karšta. Turite tokias galimybes:
1. Gerti ežero vandenį, o paskui mėgautis pasekmėmis.
2. Išsivirti arbatos ir nesimėgauti pasekmėmis. Bet arbata būtu už pusvalandžio.
3. Išsivirti arbatos ir laukti, kol ji atšals. Patys nujaučiate, kiek tai gali užtrukti.
Yra šalta, lyja. Turite tokias galimybes:
1. Gerti šaltą vandenį.
2. Laukti, kol bus užkurtas laužas iš šlapių malkų ir paskui - kol užvirs vanduo arbatai.
3. Išsigręžti plaukus/kojines/kelnes ir gerti lietaus vandenį.
4. Žiūrėti, kaip kolega šildosi vandenį primusu. Stebimas vanduo užverda daug lėčiau.
Matome, kad alternatyvų išties daug, o kad pasirinktum, turi pamąstyti.
Altruizmas žygiuose - neregėtas dalykas. Jeigu jums netyčia pasirodo, jog matote jo apraiškų, vadinasi, jūs kažko nepastebėjote, pavyzdžiui, kad ryžių košė yra pati skaniausia, sveikiausia ir skubiausiai suvartotina vien dėl to, kad ryžius neša jūsų žygio draugas, o jei jūsų pasitikti ateina visa banda, nebūkite tokie naivūs ir nepasiduokite minčiai, kad jie taip nuoširdžiai norėjo jus pamatyti. Atkreiptike dėmesį į tai, ką jūs darėte po to. Gali būti, kad jūsų sutikėjų auka nėra tokia jau nesavanaudiška.
Žaviausias žygių dalykas yra tas, kad juose visada, nors ir vieną trumpiausią akimirką (dažniausiai ji būna pradžioje. Tiesa, būna laimingųjų, kurie jų patiria ir daugiau, tačiau jų skaičius per dieną yra nykstanti progresija) tau viskas būna gerai.
Pamiršai: paprašyti šalia kelio gyvenančio dėdulės šulinio vandensYra karšta. Turite tokias galimybes:
1. Gerti ežero vandenį, o paskui mėgautis pasekmėmis.
2. Išsivirti arbatos ir nesimėgauti pasekmėmis. Bet arbata būtu už pusvalandžio.
3. Išsivirti arbatos ir laukti, kol ji atšals. Patys nujaučiate, kiek tai gali užtrukti.
Negi rimtai taip negatyviai galvoji?.... na matyt mano kuprinė buvo lengvesnė, o "prisegtus makaronus" ir tušonkę greit suvalgė

Raganauju –
Saulėj garuoja džiūdamos
žolelės nuo nemigos, širdies dieglių –
žolelės, kad pavirstum vilkolakiu –
žolelės, kad prašvistų aptemę akys,
žolelės, kad aptemtų šviestos akys,
žolelės, žolelės...
ir driežai.
Saulėj garuoja džiūdamos
žolelės nuo nemigos, širdies dieglių –
žolelės, kad pavirstum vilkolakiu –
žolelės, kad prašvistų aptemę akys,
žolelės, kad aptemtų šviestos akys,
žolelės, žolelės...
ir driežai.
-
- Žiedo nešėjas
- PranešimaiCOLON 581
- UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 21:23
- MiestasCOLON irštva
- CONTACTCOLON
Tokia situacija buvo per bbri, kai šalia gyvenantis dėdulė buvo ne taip jau ir šalia.
Keista, kad jūs tą tekstuką priėmėt tiesiogine prasme. Tiesiog pamėginau užsidėti bambeklio kaukę, pro kuria vis tiek matosi, kad žygiams nėra lygių. Galų gale, nutrintose kojose, troškulyje ir uoduose irgi yra smagumų (Niekad negalvojau, kad teks taip rašyti)
Panegirikas rašyti yra žymiai sunkiau, ypač nebanalias.
Keista, kad jūs tą tekstuką priėmėt tiesiogine prasme. Tiesiog pamėginau užsidėti bambeklio kaukę, pro kuria vis tiek matosi, kad žygiams nėra lygių. Galų gale, nutrintose kojose, troškulyje ir uoduose irgi yra smagumų (Niekad negalvojau, kad teks taip rašyti)
Panegirikas rašyti yra žymiai sunkiau, ypač nebanalias.
-
- Žiedo nešėjas
- PranešimaiCOLON 581
- UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 21:23
- MiestasCOLON irštva
- CONTACTCOLON
Pirštai neklusnieji
Užrakinta.
Atrakinta.
Užrakinta.
Atrakinta.
.
.
.
Meniu. Pranešimai. Gautieji.
Rinkis. Trinti? Atsakyti?
Atgal.
.
.
Atsakyti.
.
.
Trinti. Trinti. Trinti.
.
.
.
Užrakinta.
Atrakinta.
Rinkti numeriai. Uždaryti.
Užrakinta.
.
.
.
Atrakinta.
Meniu. Pranešimai. Kurti pranešimą.
.
Siųsti. Ieškoti. Rinktis.
Pranešimas siunčiamas.
Atgal. Atgal! Atgal!!!
Pranešimas išsiųstas.
.
.
.
Užrakinta.
.
.
.
Atsiliepti?
Užrakinta.
Atrakinta.
Užrakinta.
Atrakinta.
.
.
.
Meniu. Pranešimai. Gautieji.
Rinkis. Trinti? Atsakyti?
Atgal.
.
.
Atsakyti.
.
.
Trinti. Trinti. Trinti.
.
.
.
Užrakinta.
Atrakinta.
Rinkti numeriai. Uždaryti.
Užrakinta.
.
.
.
Atrakinta.
Meniu. Pranešimai. Kurti pranešimą.
.
Siųsti. Ieškoti. Rinktis.
Pranešimas siunčiamas.
Atgal. Atgal! Atgal!!!
Pranešimas išsiųstas.
.
.
.
Užrakinta.
.
.
.
Atsiliepti?
-
- Žiedo nešėjas
- PranešimaiCOLON 581
- UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 21:23
- MiestasCOLON irštva
- CONTACTCOLON
Maišatis
Tik kelios raidės
Sukramto visas kryptis
Paskui nulipdo vieną
Didelę rodyklę
Kuria seki
Vingiuoji ir pasineri
O akyse vis bėga
Iškaltos eilutės
Kėliniai ir deriniai
Kurie vis mirga, raibuliuoja
Galiausiai įmeta
Į pašėlusį sūkurį
Blykst
Ne. Ma. Ba. Va...
Blykst
Nusupranti
Grimzti
Grimzti
...
Tik kelios raidės
Sukramto visas kryptis
Paskui nulipdo vieną
Didelę rodyklę
Kuria seki
Vingiuoji ir pasineri
O akyse vis bėga
Iškaltos eilutės
Kėliniai ir deriniai
Kurie vis mirga, raibuliuoja
Galiausiai įmeta
Į pašėlusį sūkurį
Blykst
Ne. Ma. Ba. Va...
Blykst
Nusupranti
Grimzti
Grimzti
...
-
- Žiedo nešėjas
- PranešimaiCOLON 581
- UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 21:23
- MiestasCOLON irštva
- CONTACTCOLON
Po ilgos pertraukos dar vienas (Įkvėptas paskutinės dienos stovykloje)
Paskutiniai pietūs
Šaukštų taukšėjimas, permirkęs gležna valgyklinių šaltibarščių spalva
Dešimtys drėgnų rūgštelę siurbiančių lūpų ir bukas žvilgsnis, apgaubiantis
daugybę svetimų veidų, pažįstamų kaip laikrodžio rodyklės
Tuščias balsas
Mažytė tamsa delne
Man metas
Paskutiniai pietūs
Šaukštų taukšėjimas, permirkęs gležna valgyklinių šaltibarščių spalva
Dešimtys drėgnų rūgštelę siurbiančių lūpų ir bukas žvilgsnis, apgaubiantis
daugybę svetimų veidų, pažįstamų kaip laikrodžio rodyklės
Tuščias balsas
Mažytė tamsa delne
Man metas