Tolkien Lietuva

www.tolkien.lt
Dabar yra 22 Sau 2018, 23:11

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 148 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 4, 5, 6, 7, 8  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 03 Lap 2006, 22:59 
Atsijungęs
Žiedų valdovas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 02 Kov 2004, 19:32
Pranešimai: 1883
Miestas: Vilnius
Kaip bebūtų apmaudu, bet “Nužudyk” man ypatingai nepatiko. Pernelyg tiesmukiškai, tip top kokios “blatnos” kalinių dainos: “tetį papjoviau, mamą nužudžiau…”
Sorry už mėgėjišką kritiką :(

_________________
Mergaitė Gyvatė

Of course it is happening inside your head, Harry, but why on earth should that mean that it is not real?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 04 Bal 2007, 20:57 
Atsijungęs
Melkoras Morgotas Metraštininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 18:22
Pranešimai: 8361
Miestas: negyvenu, tai žalingas įprotis
Tikiuosi, Starlin labai nesupyks, kad vieną seną jos kūrinį panaudojau kaip įkvėpimo šaltinį savo grafomanijos protrūkiui. Norėjau šitą įdėti sekmadienį, bet nespėjau užbaigti, taigi baisėkitės dabar.



Kvenjos fenomenas
Tautvydas Atantiras Rukšys, Rumšiškių kultūros bei antropologijos institutas, Vilniaus universitetas



Šiandien retas kuris nustemba, išgirdęs tokius tarptautinius žodžius, kaip palantyras(1), istjalasė(2) arba tinkoneris(3). Vis dėlto greičiausiai nedaugelis žino, kad šie žodžiai yra palyginus nauji, kaip ir kalba, iš kurios jie atėję. Ši kalba – ne kas kita, o kvenja. Apie jos kilmę ir paplitimo priežastis sklando įvairiausi gandai bei tolokai nuo realybės nutolstančios istorijos. Šia trumpa apžvalga siekiama pateikti tiksliausią ir labiausiai istoriškai pagrįstą versiją.

Įžanga: dirbtinės kalbos

XIXa. pab. – XXa. pr., kuriantis „tautinėms“ valstybėms bei didėjant politinei įtampai, atsirado poreikis tarptautinėse derybose bendrauti visoms pusėms vienodai priimtina kalba. Buvo mėginama bendrauti įvairių šalių valstybinėmis kalbomis, tačiau tai neretai sukeldavo tik daugiau nesklandumų. Pavyzdžiui, kurį laiką plačiai vartota prancūzų kalba buvo beveik pamiršta po Prūsijos – Prancūzijos karo 1870 m.
To meto istjatanai(4) netruko suprasti, jog buvo reikalinga kažkokia alternatyva. Pirmasis sukurti tarptautinę kalbą 1887m. bandė Liudvikas Lazaras Zamenhofas, dabartinės CER teritorijoje gyvenęs litvakas kalbininkas. Jo kūrinys – Esperanto – turėjo labai paprastas gramatikos taisykles, o žodynas buvo sudarytas iš anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, rusų bei lietuvių kalbų žodžių. Kurį laiką buvo intensyviai mėginama paversti esperanto pagrindine tarptautine kalba, ji buvo vis tobulinama, tačiau visos pastangos buvo bevaisės. Nėra žinoma, kad kuriuo nors metu šia kalba būtų galėję susikalbėti daugiau nei 20000 žmonių.
Iš esperanto išsivystė kelios šiek tiek skirtingos dirbtinės kalbos – žinomiausi pavyzdžiai yra ido bei interlingva, – bet jos gyvavo dar trumpiau ir buvo dar mažiau žinomos.
Prasidėjus intensyviai kompiuterizacijai, mėginta sukurti „loginę“ kalbą, kuria žmonės galėtų bendrauti su kompiuteriais be jokių kliūčių. Labiausiai išvystytas tokios kalbos pavyzdys – lodžbanas, keletą kartų mėgintas naudoti vietoje programavimo kalbų. Šie bandymai taip pat baigėsi nesėkme.

Kvenjos atsiradimas ir ankstyvoji istorija

Maždaug tuo pat metu, XXa. pirmoje pusėje, Oksforde, dabartinėje britų salų autonominėje teritorijoje, gyveno ir kūrė tolkinistikos mokslo pradininkas, kalbininkas bei rašytojas Džonas Ronaldas Ruelis Tolkinas. Didžiausias jo pomėgis buvo kurti kalbas, kurios „skambėtų natūraliai, tarsi būtų gyvos ir gyvų būtybių šnekėta jomis“ (Aisenas, 14p.). Per gyvenimą jis atkūrė* apie dvidešimt kalbų (tikslus skaičius priklauso nuo sąvokos „kalba“ apibrėžimo), tačiau labiausiai išvystytos buvo dvi – kvenja ir sindarin.
Išaugus susidomėjimui Dž. R. R. Tolkino kūriniais, atsirado mėginančių išmokti šią kalbą, taip pat ir ją toliau tyrinėjančių bei mėginančių susisteminti gramatiką, užpildyti Tolkino paliktas „baltas dėmes“. Iš jų reikia paminėti norvegą Helgę Fauskangerį, lenką Ričardą Derdžinskį bei amerikietį Deividą Salo. Jų, kaip ir daugelio neprofesionalių tyrinėtojų, dėka tiek kvenja, tiek sindarin po truputį tapo kalbomis, kuriomis tikrai įmanoma susikalbėti.
Nors po pirminio susidomėjimo šių kalbų, kaip ir visų Tolkino kūrinių, populiarumas kiek atslūgo, XXIa. pirmajame dešimtmetyje jis vėl išaugo. Tuo pat metu pradėjo ryškėti takoskyra tarp dviejų grupių: vadinamųjų „puristų“, teigiančių, jog šios kalbos gali būti nagrinėjamos tik kaip „Tolkino kūrybos“** dalis, bei „vinjarų“(5), tuo laiku dar vadintų „interprecionistais“, kurie manė, jog tos kalbos turi būti vystomos iki tokio lygio, jog jas galima būtų vartoti visose gyvenimo situacijose – nuo buitinių pokalbių iki akademinių diskusijų. Buvo pradėti rengti seminarai, skirti šių kalbų populiarinimui bei tyrinėjimui; kai kuriuose iš jų dalyvavo abiejų grupių atstovai, kiti buvo skirti išimtinai vienai iš dviejų konfliktuojančių pusių. Svarbus įvykis šioje kovoje buvo 2013m. išleistas pirmasis oficialus sindarin – anglų kalbų žodynas, patvirtintas „The Tolkien Estate“, tuo metu saugojusios Tolkino kūrinių autorines teises. Šiame žodyne buvo daugiau nei 10000 žodžių – menkas kiekis, lyginant su dabartiniais, tačiau to meto puristams tai atrodė neįsivaizduojama: paties Tolkino paliktuose raštuose buvo mažiau nei tūkstantis skirtingų žodžių, dar pora tūkstančių galėjo būti „priimtinai“ išvesta. Vis dėlto, nepaisant didelių puristų protestų, žodynas, kaip ir po jo sekusi Derdžinskio „Sindarin gramatika“, sulaukė didelio pasisekimo – kalba patiko daugeliui tolkinistų.
Neilgai trukus, pasirodė analogiški leidiniai apie kvenją. Žurnalas „Vinyar Tengwar“ taip pat įgijo populiarumo – tiesa, nemaža dalis „jaunosios kartos“ kvenjos bei sindarin propaguotojų nedaug žinojo apie Tolkiną bei jo kūrinius. Vis dėlto, nepaisant kalbų sudėtingumo, jos abi buvo vis dažniau naudojamos – tolkinistų sambūriuose, konventuose, susirašinėjimams ir taip toliau. Pirmasis mokslinis darbas, išverstas į kvenją, buvo Fermeno Kurosavos tolkinistikos koncepcija. Tas vertimas, žiūrint iš dabartinių pozicijų, buvo gana mėgėjiškas, tačiau jis parodė, kad kvenja jau galėjo būti naudojama moksliniams darbams rašyti.

Pirmasis lūžis: Garis Korperonas

Po Korperono atradimo*** kilus ypatingam susidomėjimui sindarin kalba bei atsiradus neginčijamiems įrodymams, jog ji kažkada buvo naudota Žemėje, vėl atgijo apmiręs puristų judėjimas. Jie prieštaravo bet kokiam kalbos modernizavimui, sutiko tik su jos plėtimu, griežtai laikantis informacijos, gautos iš senųjų įrašų, rastų tiek Europoje (ES, Britanijoje ir CER), tiek Šiaurės Amerikoje (JAV bei Kanadoje). Akademinė bendruomenė pritarė tokiems norams, taigi sindarin vystymasis pasuko kita linkme – tai tapo istorine kalba, kuri imta vertinti panašiai kaip kitų kalbų prokalbės. Filologai ėmėsi ieškoti sąsajų tarp sindarin bei išlikusių archajiškų kalbų. Olegas Firkovskis bei Martenas Salo keliuose veikaluose pateikė iš esmės pertvarkytą kalbų istorijos ir vystymosi koncepciją, taip duodami pradžią lingvistinei tolkinistikai.
Tuo tarpu kvenja vystėsi taip pat, kaip ir anksčiau – vienas po kito atsirado specializuoti teminiai žodynai (pradedant agrokultūros ir miškininkystės, baigiant teologijos bei fizikos). Nors kalba vystėsi gana sparčiai, puristų priekaištai ir pastabos davė rezultatų – daugelis bandymų radikaliai supaprastinti bei sunorminti gramatiką buvo nesėkmingi. Kalba išliko „tokia pati sudėtinga, kaip ir pirmosios jos frazės, bei tokia pati gyva, kaip ir tos būtybės, kurios kažkada neabejotinai ja kalbėjo“ (Lafas, 44p.).

Antrasis lūžis: Pasaulinė lingvistikos konferencija

Nuo XXa. vidurio beveik šimtą metų visame pasaulyje beveik plačiausiai buvo naudojama anglų kalba. Po Antrojo pasaulinio karo išaugusi JAV įtaka Europoje bei likusiame pasaulyje, JAV kurtos naujausios technologijos leido šaliai „eksportuoti“ ir savo kultūrą bei kalbą. Visą laiką buvo tuo nepatenkintų, ypač jų padaugėjo praėjus maždaug trisdešimčiai metų po Ringohto(6) pabaigos. Sparčiai keičiantis jėgų balansui pasaulyje, anglų kalba po truputį ėmė užleisti pozicijas vokiečių (Europoje), prancūzų (Afrikoje) bei kinų (Azijoje). Daugelyje šalių taip pat sustiprėjo tautinės bei etnokultūros tradicijų tąsos idėjos, todėl nacionalinės kalbos ėmė stumti svetimąsias.
Situacija smarkiai paaštrėjo XXIa. viduryje, grėsė naujas Ringohtas. JTO, stengdamasi bet kokia kaina to išvengti, finansavo daugybę sociologinių tyrimų bei programų, turėjusių „suartinti žmoniją <...> ir panaikinti beiškylančias sienas“ (Heilis, 222-223p.). Tarp tų programų buvo ir Pasaulinė lingvistikos konferencija, kurios pagrindinė užduotis buvo išspręsti tarptautinės kalbos problemą.
Konferencija vyko 2054m. rugpjūtį. Buvo svarstomi įvairūs variantai, nagrinėjami istoriniai tarptautinių kalbų pavyzdžiai, analizuojama, kodėl jos nepasiteisino. Delegatai priėjo išvadą, kad tarptautine kalba negali tapti nei viena iš esamų tautinių pasaulio kalbų (tą rodė rusų, anglų bei prancūzų kalbų pavyzdžiai), taip pat tai negali būti tik vienam regionui būdinga kalba (pavyzdys – lotynų). Teliko atsigręžti į dirbtines kalbas. Keleto tyrimų metu nustatyta, jog esperanto bei jos vediniai, kaip ir lodžbanas, visuomenėje neprigijo dėl savo dirbtinumo. „Joms trūko gyvo skambesio, kuris dominuoja visose natūraliose kalbose“, rašė Džordžas Barstou, vadovavęs didžiausiai tyrimų grupei Lesteryje, Britų salose. Šios grupės išvados galutinai įtikino konferencijos dalyvius, kad kalba gali prigyti tik tuo atveju, jei jos garsų bei žodžių skambesys sudaro tam tikrą harmoningą spektrą.
Atrodė, jog konferencija atsidūrė aklavietėje – tinkama kalba privalėjo skambėti lyg natūrali, tačiau tai negalėjo būti nei viena žemės kalba. Taigi kai CER atstovas Iržis Hašekas pateikė kompromisinį pasiūlymą, jam buvo greitai pritarta. Šis pasiūlymas, kaip daugelis žino, buvo naudoti kvenją. Tai nebuvo dirbtinė kalba tikrąja šio žodžio prasme, nors, tiesa, ji buvo atkurta. Taip pat tai nebuvo nei vienos šalies oficiali kalba, be to, ja kalbantieji visame pasaulyje buvo pasiskirstę daugmaž tolygiai.
Pirmieji keli tarptautinio oficialaus kvenjos naudojimo metai buvo sudėtingi. Reikėjo smarkiai pildyti žodyną, atgijo pasiūlymai supaprastinti gramatiką bei išvis keisti kai kuriuos elementus. Kilo gausybė ginčų tarp vis dar įtaką turinčių puristų bei vinjarų vadovaujamos Pasaulinės Kvenjos Komisijos (Marda Angwaite Quenyo), buvo net siūloma atsisakyti naujosios idėjos. Vis dėlto taip neįvyko, ir po truputį kvenja buvo pildoma. Atsirado net papildomos kalbos atšakos – pavyzdžiui, 18 papildomų gramatinių laikų, skirtų naudoti teorinėse diskusijose apie laiko kelionių galimybes, tačiau visiškai nenaudojamų niekur kitur.

Plitimas ir šiandiena

Po pripažinimo JTO darbine kalba bei oficialia tarptautine diplomatinių derybų kalba (2054m.), kvenja ėmė įgauti vis daugiau populiarumo. 2057m. Nobelio premijų įteikimo ceremonija vyko kvenjiškai, 2060m. Tripolio Olimpinių žaidynių oficiali kalba buvo kvenja, 2063m. atsidarė pirmasis kvenjos institutas (Quenyo Nolyamen / Institute of Quenya, Ilinojo valstijos universitetas). Lietuvoje kvenja pradėti dėstyti 2060m. VU filologijos fakultete, 2065m. įkurta kvenjos studijų katedra, 2072m. ji reorganizuota į institutą, o kalba pradėta dėstyti TSPMI ir RKAI.
2045m. kvenja laisvai kalbėjo 10 tūkst. žmonių, 2055m. – 15 tūkst., 2060m. – 200tūkst., 2065m. – 8 milijonai. Pagal 2080m. vykdytas visuomenės apklausas, didžiojoje pasaulio dalyje kvenja buvo plačiausiai naudojama kalba po gimtosios****.
Tokios tendencijos plito ir toliau – buvo aišku, jog eksperimentas pavyko. Kartu su tolkinistikos mokslu, kvenja tapo viena iš pasaulį vienijančių jėgų. Nepaisant pradinių nesėkmių bei trukdžių, drąsūs bei radikalūs sprendimai, priimti kvenjos vystymosi eigoje, leido šiai kalbai pasiekti tokią formą, kokią turime dabar.

x

Cituoti tekstai:
Isaac Isen (Izaokas Aisenas). „Džonas Ronaldas Ruelis Tolkinas: kūrėjas ar tyrinėtojas?“ Oxford University Press, 2040. Vertimas į lietuvių kalbą – leidykla „Alma Littera“, 2044.
John Lough (Džonas Lafas). „Bendrųjų prokalbių išnykimo bei atkūrimo peripetijos“ Harper-Collins, 2048. Vertimas į lietuvių kalbą – leidykla „Tyto Alba“, 2049.
Andrew McPherson-Hayley (Andrius MakFersonas-Heilis). „Jungtinių Tautų Organizacijos istorija XXIa.“, UN press, 2103. Vertimas į lietuvių kalbą – VU TSPMI leidykla, 2103.

x

* - ilgą laiką po Tolkino mirties buvo manoma, jog tas kalbas jis „sukūrė“, ir jos buvo gretinamos su kitomis dirbtinėmis kalbomis, kaip minėtieji esperanto bei interlingva ar fantastiniame seriale „Star Trek“ naudota klingon kalba.
** - „Tolkino kūryba“ yra dar vienas anuometinis terminas, vėliau pakeistas „Tolkino kūriniais“, kai paaiškėjo, jog tie kūriniai didžiąja dalimi nėra autoriaus vaizduotės vaisius.
*** - apie Korperono atradimą plačiau galite paskaityti čia arba paties Korperono knygoje „Mano magiškas gyvenimas“. Harvard University Press, 2026.
**** - informacija iš Bronislaw Derdzinsky studijos „Kvenjos, kaip tarptautinės kalbos, vartojimo apžvalga“, atliktos 2083m.

x

1 – holovizorius
2 – infobukletas
3 – robotas
4 – intelektualai
5 – „naujųjų“
6 – Šaltojo karo

_________________
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...


Paskutinį kartą redagavo Laiqualasse 05 Bal 2007, 11:04. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 05 Bal 2007, 08:03 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Laiqua :D Atidarom tinklalapį alternatyviai tolkinistinei pasaulio istorijai :weedman:

CER - Centrinė Europos Respublika?
Wtf is RKAI?
O aš visą laiką Lojbaną tariau "lietuviškai"... :P

Vienas sakinys, kurį reikia taisyt nepasigailėti: "Kilo didelis ažiotažas, tačiau jis susilaukė nedaug reakcijos." Kalnai kalneliai, o ant jų dar kalniukai... :roll:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 05 Bal 2007, 09:27 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:16
Pranešimai: 5119
Miestas: Reality: Extended Edition
Jėėė :)
Cituoti:
18 papildomų gramatinių laikų, skirtų naudoti teorinėse diskusijose apie laiko kelionių galimybes, tačiau visiškai nenaudojamų niekur kitur.
:plojam:

Beje, mintis tolesnėms kronikoms - apie neišvengiamą tarmių atsiradimą...
JRRT, Philology 1926 rašė:
The curse of Babel is no less fundamental than that of Eden. Man's brow must sweat over the everlasting spade, and over the everlasting grammar too.

_________________
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 05 Bal 2007, 10:03 
Atsijungęs
Melkoras Morgotas Metraštininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 18:22
Pranešimai: 8361
Miestas: negyvenu, tai žalingas įprotis
Starlin rašė:
Laiqua :D Atidarom tinklalapį alternatyviai tolkinistinei pasaulio istorijai :weedman:


Aha :supz: Technically, tai yra ateities istorija, o ne alternatyvioji, nors galima galvoti visaip :D

Cituoti:
CER - Centrinė Europos Respublika?


Taip. Jei jau parašei apie "autonominę britų salų teritoriją", tai negalėjau nepratęsti ;)

Cituoti:
Wtf is RKAI?


O kur parašytas straipsnis?

Cituoti:
O aš visą laiką Lojbaną tariau "lietuviškai"... :P


Neįsivaizduoju, kaip iš tiesų jį reikia tarti. Beje, ta kalba išvis ne šnekėjimui, o bendravimui su kompais skirta.

Cituoti:
Vienas sakinys, kurį reikia taisyt nepasigailėti: "Kilo didelis ažiotažas, tačiau jis susilaukė nedaug reakcijos." Kalnai kalneliai, o ant jų dar kalniukai... :roll:


Pataisiau.

Indraja rašė:
Beje, mintis tolesnėms kronikoms - apie neišvengiamą tarmių atsiradimą...


Reiks pagalvoti :)

_________________
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 05 Bal 2007, 12:42 
Atsijungęs
Lietė Žiedą
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 31 Gru 2006, 17:25
Pranešimai: 130
Miestas: Dorwinion
Kažkodėl ant paskutinių eilučių iškilo vaizdas, kur jūs stovite prieš minią ir garsiai sakote tekstą, panašiai, kaip būna kai per filmus karius drąsina eiti į mūšį :) Oi tie mano gliukai.

Apibendrinant :plojam: .


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 05 Bal 2007, 13:59 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Tiesa... mano galva, pirmasis kvenjos institutas daug anksčiau atsirado, turint omeny tokį susidomėjimą... bet čia galima ginčytis 8)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 05 Bal 2007, 18:50 
Atsijungęs
Melkoras Morgotas Metraštininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 18:22
Pranešimai: 8361
Miestas: negyvenu, tai žalingas įprotis
Organizacijų, save vadinančių (arba kurias galima vadinti) "kvenjos institutais", kaip tyrimų grupėmis, buvo daug seniau - pirmieji panašūs reiškiniai siekia pirmąjį XXIa. dešimtmetį bei daugiau virtualias organizacijas "Gwaith-i-Phethdain" ir panašias. Vėliau, išaugus susidomėjimui, kūrėsi ir oficialios organizacijos, tyrinėjančios bei tobulinančios kvenją. Tačiau universitetai bei kitos mokslo institucijos nenorėjo pripažinti kvenjos, kaip lygiateisės kalbos, ir imtis ją dėstyti. Vis dėlto jau 2018m. Lenkijoje, o po kelių metų Anglijoje buvo pradėti rengti sindarin kursai. Kvenja tokio pripažinimo susilaukė gerokai vėliau - tik 2040m. Tačiau tuo metu susidomėjimas ja buvo grynai akademinis, kaip ir sindarin, taigi ir besimokančiųjų ratas liko gana siauras. Po Pasaulinės lingvistikos konferencijos kvenja buvo pradėta dėstyti daugelyje pasaulio universitetų, įkurtos katedros, tačiau iki instituto lygio prieita tikrai vėlokai - tik po devynerių metų.
8)

_________________
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 25 Bir 2007, 04:52 
Atsijungęs
Melkoras Morgotas Metraštininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 18:22
Pranešimai: 8361
Miestas: negyvenu, tai žalingas įprotis
Du grafomaniški filksingo šmotai, sukurti per bemieges naktis bei nuobodžias keliones autobusais ir traukiniais. Dainų originalai prieinami www.dropboks.com, email laurie.lassi eta gmail.com, slaptažodis žinomas.

***

Smogo dainelė

(Orig. Ayreon – Loser)


Kalne šiam, Vienišam, - gigantiški urvai
Ir buvo čia ne taip seniai karaliaus Torino namai
Deimantai žibėjo lobyne didžiam
Bet dabar priklauso drakonui jie piktam
Smogui!

Šis atskirdo išdidus ir prašieptais nasrais
Užliejo dvorfus ugnimi, išvaikė juos sparnais
Pabėgėliai pražuvo, ak! Girioje Gūdžioj
Kalnas pasiliko kirmino valdžioj
Smogo!

Po daugel metų pagaliau atėjo ta diena
Kai vėl namo sugrįžo Torinas su svita.
Supykęs išskrido sudeginti ko nors
Bet krito nuo Bardo strėlelės vienišos
Smogas!

Krito! Krito! Krito! Krito! Krito! Krito! Krito! Krito!
Drakono nebėra, ir vėl graži diena
Drakono nebėra jau amžiams!

***

Kur niekad neėjai

(Orig. Mostly Autumn – The Spirit of Autumn Past)


Ar nebuvo niekad taip
Kad staiga savęs paklausei:
„O kas tenai toli yra?“
Gal norėjai nukeliaut,
Kur joks hobitas nebuvo;
Pamatyt kitus kraštus?
Gal užlipt į aukštą kalną,
Pažvelgt aplinkui troškai;
Žemyn, plačiai?

[pried.:]
Gal sėdi kambary
O už lango siaučia vėtra
Ir tau rūpi vien tik šiltas židinys...
Bet senų laikų dvasia
Dar tūno netoliese
Ji pašauks tave išeit, ir eisi tu,
Kur niekad neėjai.

Tau proga keliauti pasitaikė
Kelionė šioji bus nelengva
Pasilikt tu gali,
Bet ar tikrai to nori?
Daugiau taip galbūt nebus?

[pried.]

Išeik, žygiuok pirmyn
Su naujais draugais
Iškeliauk į tolius
Su jais kartu, na... eik!

[pried.]

Gal sėdi kambary
O už lango siaučia vėtra
Ir tau rūpi vien tik šiltas židinys...
Bet senų laikų dvasia
Nepaliks tavęs ramybėj
Ir namus jaukius palikęs išeisi tu,
Kur niekad neėjai.

_________________
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 25 Bir 2007, 04:54 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 26 Bir 2005, 04:19
Pranešimai: 1567
Gal prie Filksingo dėk?

_________________
---


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 25 Bir 2007, 11:42 
Atsijungęs
Melkoras Morgotas Metraštininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 18:22
Pranešimai: 8361
Miestas: negyvenu, tai žalingas įprotis
Tai kad čia grafomanija :p Bet įdėsiu nuorodą

_________________
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 27 Bir 2007, 13:20 
Atsijungęs
Žiedų valdovas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 02 Kov 2004, 19:32
Pranešimai: 1883
Miestas: Vilnius
Pirma dainelė akivaizdžiai dvorfiška (Smogas Smogu, o pražuvo tai Girioje Gūdžioj ;)), o antra tai neramiai-hobitiška. Smagu!
Žiu, greit galėsime filksingo dainų dešimtuką, o geriau tryliktuką surengti \:D/ .

_________________
Mergaitė Gyvatė

Of course it is happening inside your head, Harry, but why on earth should that mean that it is not real?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 03 Rgs 2007, 21:51 
Atsijungęs
Mūvėjo Žiedą
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 20 Rgp 2007, 15:05
Pranešimai: 471
Perkelta; 3D.
Laiqualasse rašė:
Beloved autumn

Finally, it’s autumn again
Leaves are gently falling down to ground
They take away all pain
From me and hide it without any sound

Trees change clothing
Green to yellow, then to red
And then – nothing
But they stand in red and yellow beds

Birds are leaving our lands
In search for better, nicer places
Than those that we created with our hands
Those now covered in hazes

Birds fly away, but I must stay
In this same land, though this is not the reason
Why I have to say
That autumn is my most beloved season


eina sau kaip laukiu nesulaukiu rudens. :taip:
o jis tuoj tuoj bus.
kad ir senos eilės, bet patiko ;)

<hr>

Laiqualasse rašė:
***

Tamsoje ūžia mašinos, jų žibintai drasko nakties uždangą, skaldo miegančią tylą, dusina žvaigždžių ir Mėnulio šviesą, neleidžia, neįleidžia ramybės į miestą; bet tamsa nugali, langai užsimerkia, mašinos užmiega ir ateina naktis.
O viduje – šviesu.
Niūrūs debesys smaugia horizontą, stumia lauk Saulę, pila kibirus vandens and praeivių, temdo šviesą, priešinasi dienos valdžiai, jos galybei; bet vėjas išvaiko debesis, nušvinta saulė, pražysta gėlės, ateina gyvenimas.
O viduje – tamsu.
*
Kurtus spengimas ausyse byloja apie visišką garsų nebuvimą niekur – nei kambary, nei už sienos, nei gatvėje; pasaulis miega ir sulaikęs kvapą laukia aušros ir naujo gyvybės pliūpsnio.
O vidus rėkia.
Milijardais melodijų, prasidėjus naujai dienai, pasaulis kviečia į puotą – čiulba paukščiai, dūzgia vabzdžiai, loja šunys, trepsi žmonės, riaumoja mašinos ir ne tik; gyvybė švenčia.
O vidus tyli.

čia man nerealu..tikrai labai gražu.
"Niūrūs debesys smaugia horizontą" tikrai nerealu.iškart įsijungia vaizduotė. :thumbup:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 15 Rgs 2008, 23:54 
Atsijungęs
Melkoras Morgotas Metraštininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 18:22
Pranešimai: 8361
Miestas: negyvenu, tai žalingas įprotis
Gija vadinasi "...eilės...", bet kadangi jau kurį laiką jokių eiliuotų įkvėpimų neužeina, tai pasidalinsiu kitu. Pagalvojau, kad gal bus įdomu sužinoti, kur iššvaistau labai didelę laisvo laiko dalį - ogi paišydamas žemėlapius.

_________________
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 28 Sau 2009, 03:24 
Atsijungęs
Melkoras Morgotas Metraštininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 18:22
Pranešimai: 8361
Miestas: negyvenu, tai žalingas įprotis
Retai čia ką nors parašau... Bet va dabar turiu ką parodyti, nors į meną ir nepretenduoju. Pažaidžiau su Viduržemės žemėlapiu, neseniai susidomėjau Šventosios Romos Imperijos valdžios struktūromis ir šiaip truputį pafantazavau, ir štai kas gavosi:

Paveikslėlis

_________________
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 07 Lie 2009, 14:07 
Atsijungęs
Melkoras Morgotas Metraštininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 18:22
Pranešimai: 8361
Miestas: negyvenu, tai žalingas įprotis
Po bastūniško žygiuko vėl "pramušė" filksingo gyslelė, taigi suteikiu galimybę pasibaisėti dar vienu kūrinuku. Šįkart netgi melodija turėtų būti daugeliui žinoma:

Eovynos pyktis

Šioj didžiausioj aukso menėj
Negirdėt tarnų nei dainių
Ir niekam savo dvejonių
Išsakyti negaliu

Vieniša auksinėj menėj
Lyg spalvoto sapno laukiu
Kovoti iš tiesų

Gal pakilęs šiaurės vėjas
Iki pat karaliaus sosto
Atneš jam gaivų gūsį
Gyvybės ir ugnies

Ir pakils į mūšį narsiai
Didi Rohano kariauna
Daug vyrų ir žirgų

Man nusibodo nusibodo nusibodo
Po pilkus rūmus vaikštinėti liūdnai
Man nusibodo nusibodo nusibodo
Tos pilkos gatvės ir paniurę veidai

Man nusibodo nusibodo nusibodo
[Bet karalius taip įsakė
Nereik karo mūsų šaliai
Tad geriau narsuole patylėk]

Man nusibodo nusibodo nusibodo
[Paklausytum Grimos žodžių
Jis pavojų net užuodžia
Ir patars kaip mums visiems geriau]

Man nusibodo aukso menės
Ir balnai žirgų dulkėti
Veidai liūdni nuobodūs
Į karą jie nekils

Nors ateina juodos dienos
Ir ginklus derėtų žvangint
O ne namie sėdėt ramiai

Man nusibodo nusibodo nusibodo
[Ką daryt su ta narsuole
Ji kariauti užsimojo
Ir tuojau sukels dar daug karių

Galbūt ją liga užpuolė
Ir numirti ji tik nori
Rektų gal ją išvaryt iš čia

Jei kariauti ji taip nori
Ir jai kitkas atsibodooo...]

_________________
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Lap 2009, 19:58 
Atsijungęs
Dešimtmečio Pipinas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 27 Spa 2005, 23:06
Pranešimai: 1349
Man nepatinka.

_________________
What have I got in my pocket?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 26 Kov 2011, 20:51 
Atsijungęs
Melkoras Morgotas Metraštininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 18:22
Pranešimai: 8361
Miestas: negyvenu, tai žalingas įprotis
Čia dar vienas filksingas kažkaip galvoje pradėjo formuotis, tai nusprendžiau užrašyti. Spėju, kad originalą atpažinti nesunku.

***

Kur rūstūs kalnai ir gilūs urvai,
Ten dvorfai barzdočiai dūmoja.
Galanda kirvius, kalavijus aštrius
Ir orkams galvas kapoja.

Nuo blogio šalies lyg sparnai debesies
Padangėmis raitosi dūmai:
Tai kalnas Lemties, jis liežuvius ugnies
Spjaudo ir paskleidžia rūką.

Tarp tyrų plačių – ne staugimas žvėrių;
O ne! Tatai moterys verkia.
Jos rauda sūnaus ar bernužio brangaus,
Kurs kare akis jau užmerkė

Saurono seniai suvadinti svečiai
Į vaišes Viduržemėn traukia.
Ištroškę garbės, kai aušra patekės
Išvys, ko visai nebelaukia.

Šiaurėj gūdu, pilnos girios vorų
Ir kitų Nekromanto pabaisų.
Tik dvorfai vieni, ir draugai artimi
Per dienas karui ruošiasi drąsiai.

Pakilo gaisrai, liepsnoja miškai
Ir miestai žmonių beigi sodai;
Užtemęs dangus mėto tankius žaibus
Jau mūšio laukt nusibodo.

Tik tranko griausmai, tarsi Manvė aukštai
Ir Durinas į vaikus žiūri.
Kautynė baisi, prasideda ji
Daugybę ten ietys nudūrė!

Oi, buvo kova! Apniukus diena:
Net Saulė pažvelgti bodėjos.
Tik kūnų šimtai suvartyti keistai
Ilgai, dar ilgai ten ilsėjos.

Nuvargo labai ir žuvo šimtai:
Ir dvorfai, ir elfai, ir žmonės,
Bet orkų būrys jau šviesos nematys:
Nesulaukė kovoj jie malonės.

_________________
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 26 Kov 2011, 21:25 
Atsijungęs
Dešimtmečio Gimlis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 15 Gru 2008, 00:24
Pranešimai: 518
Miestas: Kažkur anapus!
Geras! :)

_________________
---
www.rastai.info - teisingas puslapis :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 01 Geg 2011, 18:32 
Atsijungęs
Melkoras Morgotas Metraštininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 18:22
Pranešimai: 8361
Miestas: negyvenu, tai žalingas įprotis
Sugalvojau optimistiškai pažiūrėti į Tolkien Lietuvos ateities perspektyvas ;)

Paveikslėlis

_________________
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 148 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1 ... 4, 5, 6, 7, 8  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007