Statinė - visiems norintiems pasireikšti kūrėjams

Feanáronduri: mūsų kūryba.
BUTTON_POST_REPLY
Žinutė
Autorius
Vartotojo avataras
Paparčių sodas
Girdėjo apie Žiedą
PranešimaiCOLON 27
UžsiregistravoCOLON 10 Geg 2006, 16:07
MiestasCOLON Už mėnulio, kalvų, ir jos slėnių tamsių, žemiau saulės šėlėlių...

#181 Standartinė Paparčių sodas » 11 Geg 2006, 19:32

Kažkada reikėjo mokykloje rašyti rašinėli... Pradžia buvo duota maždaug: "Gyveno berniukas ir vieną dieną jis pamatė sidabrinį daiktą (galėjai sugalvot kokį), palietė jį ir atsitiko kažkas netikėto. Aš buvau ką tik perskaičiusi ŽV ir visur mačiau elfus ir hobitus. :D

... Semas ėjo tarsi per baltą miglą. Nuo tada, kai palietė tą sidabrinį grybą, o tai atsitiko vos prieš kelias akimirkas, jis krito gilyn ir gilyn, bet ne į bedugnę, o, rodos, pats į save. Kai viskas atsitiko? Mama davė jam krepšį... kur jis dabar? Ir išsiuntė pririnkti grybų. Didelis, storas ąžuolas... pro lapus kažkas švyti... gal kas pametė laikrodį? Neee... tai grybas... sidabrinis... Staiga Semui susisuko galva ir nevikrios, storapadės kojos užkliuvo už ne vietoje pasipainiojusios šaknelės. Jis griuvo tarsi sulėtintame kine, kol pajuto gulįs savo šiltoje, minkštoje lovoje. „Ne! Tai buvo ne sapnas! Viskas buvo tikra!“ Semas šoko iš lovos ir nudundėjo į virtuvę kur mama gamino pusryčius.
- Mama! - puolė prie jos Semas, -ar vakar tu siuntei mane rinkti grybų?
- Rodos, ne, Semuk, - romiai atsakė mama, šiek tiek nusistebėjusi tokiu jaunėlio susijaudinimu.
Semas sudejavo ir puolė pro duris. Tekinas pasileido į tą vietą kur rado grybą. Noras vėl pamatyti tą akinantį spindesį tarp lapų nešė hobitą kaip ant sparnų. Staiga jis sustojo. Miglotai prisiminė, jog ąžuolas stovėjo kairėje nuo tako, toje vietoje kur šis suko į dešinę. Ąžuolo nebuvo, tačiau staiga pasigirdo tylus verksmas. Semas skverbėsi pro lapus, laužydamas šakas didesniems medžiams ir raudamas su šaknimis mažuosius medelius (tiesa, visai pamiršęs panelės Šaknytės paskaitą apie gamtos saugojimą) kol pagaliau! Semas net atsiduso iš palengvėjimo. Storas, senas ąžuolas, ir po lapais kažkas švyti... Bet tai ne grybas, tai auksiniai plaukai! Po medžiu susigūžusi sėdėjo maža mergaitė: graži, ilgais auksiniais plaukais ir smailiomis ausytėmis. Semas iškart suprato, kad ji - ne hobitukė. Mergaitė verkė pasikūkčiodama, o aplink tupėjo voveraitės, tarsi norėdamos jai padėti, tačiau nežinančios kaip. Staiga mergaitė pastebėjo Semą.
- Labas, - nusišypsojo jis. - aš Semas. O tu?
- Giljarelė, - prislopusiu balsu atsakė mergaitė ir netikėtai nusišypsojo. Ašaros dar nebuvo nudžiuvusios nuo jos skruostų ir šypsena jos veidą darė tik dar graudesnį.
- Nagi, Giljarele, kokios negandos užpuolė? - bandė šmaikštauti Semas supratęs, jog šitą mergaitę derėtų nors kiek pralinksminti.
- Nieko baisaus, tiesiog pa... - staiga ji suprato, jog šiuo mielu gaurakoju gali pasitikėti. - iš tikrųjų... aš na, esu elfė.
„Elfė!“ nustebo Semas. „Įdomu, kaip ji čia pateko...“
- Vakar vaikščiojau po savo gimtąjį mišką rinkdama gėles... - toliau pasakojo mažoji elfė nepastebėjusi Semo sutrikimo. - Ir pamačiau spindint sidabrinį grybą. Jis tiesiog...
- Traukte traukė, ir tu žvėriškai norėjai jį paliesti? - susijaudinęs šūktelėjo Semas.
- Iš kur tu žinai? - sukluso Giljarelė. - Ar tu jį ėmei?
- Taip, aš jį paliečiau ir atsidūriau tirštoje migloje... Kol staiga atsibudau savo lovoje. O kas atsitiko kai grybą palietei tu?
- Aš... aš irgi klaidžiojau po miglą, kol galiausiai pasijutau sėdinti štai čia. Labai išsigandau ir išėjau ieškoti namų palikusi grybą. Visą naktį pravaikščiojau po šį mišką ir auštant grįžau. Iš toli pamačiau juodą figūrą kuri išrovė grybą ir pabėgo. Supratau, jog tik suradusi grybą galėsiu grįžti namo ir... - Giljarelė neįstengė toliau pasakoti ir vėl pravirko.
- Nesijaudink mudu surasime grybo vagį ir galėsi grįžti namo. Nagi, žvaliau, eime! Į kurią pusę jis nubėgo? - Semas ištiesė ranką elfei ir ši atsistojo. Susikibę už rankų jie nėrė į miško gilumą.

Gerai, kad mokytoja buvo skaičiusi ŽV :lol: Tiesa, gal pasakojimas kiek banalokas, bet reikės kada sukurt tęsinį :roll:
Arbata su citrina.

Elleth
Mūvėjo Žiedą
PranešimaiCOLON 311
UžsiregistravoCOLON 29 Bal 2006, 11:55

#182 Standartinė Elleth » 12 Geg 2006, 20:16

Gražu, Paprčių sodele! :plojam: Laukiam (arba bent jau aš laukiu :) ) tęsinio.
[size=75]"Toji akimirka, kai neteisingai pasielgi, gali būti gražiausia tavo gyvenime."[/size]

Vartotojo avataras
Coranar
Žiedų valdovas
PranešimaiCOLON 1138
UžsiregistravoCOLON 17 Bal 2004, 23:43
MiestasCOLON http://diary.ru/~ya-coranar/

#183 Standartinė Coranar » 13 Geg 2006, 00:07

Įdomus augalėlis... :lol: Sidabrinis grybas - taip dar sugalvoti reikia! :supz:
Po šiuo dangumi gimsta labai mažai būtybių, kurių norai turi kokią nors reikšmę.

Elleth
Mūvėjo Žiedą
PranešimaiCOLON 311
UžsiregistravoCOLON 29 Bal 2006, 11:55

#184 Standartinė Elleth » 13 Geg 2006, 10:02

Tikrai. Jeigu man būtų buvus tokia užduotis, tai aš būčiau rašius apie kokį žiedą, medalioną ar pan. Geriausiu atveju - apie kaukę. Dar kartą bravo! :supz:
[size=75]"Toji akimirka, kai neteisingai pasielgi, gali būti gražiausia tavo gyvenime."[/size]

Vartotojo avataras
Paparčių sodas
Girdėjo apie Žiedą
PranešimaiCOLON 27
UžsiregistravoCOLON 10 Geg 2006, 16:07
MiestasCOLON Už mėnulio, kalvų, ir jos slėnių tamsių, žemiau saulės šėlėlių...

#185 Standartinė Paparčių sodas » 17 Geg 2006, 20:59

Ačiū, ačiū :oops:

Žiedas? Medalionas? Kažkaip labai į ŽV neša... Nenorėjau kopijuotis. Kadangi aš už hobitus, o hobitai, kaip žinia mėgsta grybus, kas gi daugiau gali juos traukti? :wink:
Arbata su citrina.

Elleth
Mūvėjo Žiedą
PranešimaiCOLON 311
UžsiregistravoCOLON 29 Bal 2006, 11:55

#186 Standartinė Elleth » 17 Geg 2006, 21:20

O, tai tu už hobitus... O žiedo ar medaliono ir aš turbūt nebūčiau rinkusis, o paimčiau kokią kaukę. Kaip jau minėjau :wink:
[size=75]"Toji akimirka, kai neteisingai pasielgi, gali būti gražiausia tavo gyvenime."[/size]

Vartotojo avataras
ancalima
Lietė Žiedą
PranešimaiCOLON 117
UžsiregistravoCOLON 28 Bal 2006, 16:52
MiestasCOLON lietaus debesis

#187 Standartinė ancalima » 13 Bir 2006, 10:19

O tęsinys bus? Man labai patiko ,dabar maga iki pabaigos perskaityti :wink:
Paįvairinimui įdedu savo ketureilį, parašytą be įkvėpimo. Rimtai į j jį nežiūrėkit :wink: Labai vargau, kol parašiau. Ech , vaikystėj taip lengvai rimuodavau...

Bandžiau sukurt eilėraštuką,
Idėjų smegenys nerado.
Maigiau rankoj tušinuką-
Man reiktų krimstelt šokolado...

:D

Vartotojo avataras
Senasis Gollumas
Žiedų valdovas
PranešimaiCOLON 1618
UžsiregistravoCOLON 15 Bal 2004, 20:15
MiestasCOLON vis ten pat
CONTACTCOLON

#188 Standartinė Senasis Gollumas » 13 Bir 2006, 22:15

Antra eilutė - vež :twisted:
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.

shlykshtukas
Žiedo nešėjas
PranešimaiCOLON 846
UžsiregistravoCOLON 04 Spa 2004, 11:19

#189 Standartinė shlykshtukas » 14 Bir 2006, 10:51

Nu jei žmonės rašinėlius publikuoja, tai aš LJ commentą irgi galiu. 8)

Taigi, literatūrinės pratybos vienam community. Užduotis parašyti tęsinį štai šitam genialiam sakiniui:

Atsigavęs jis ne iš karto suvokė, jog buvo pririštas prie geležinės lovos. Nuogą kūną dengė tik jo ilgi, auksiniai plaukai. Dangiško žydrumo elfo akys prisipildė siaubo, kuomet išvydo lėtai atsiveriančias celės duris, o tarpdury pasirodė galingas orko sargybinio kūnas.

...tęsinys:

Sargybiniui prisiartinus, pasirodė, kad tai buvo orkė.

Dangiško žydrumo elfo akys iš siaubo įsispraudė užpakaliu į akiduobes.

- Na? Išsipagiriojai? Galima jau atrišti? – burbtelėjo orkė, rūsčiai nužiūrinėdama ilgų auksinių plaukų dengiamą kūną iš viršaus.

- E...ką? Kur aš? – pralemeno elfas ir klaptelėjo suodžių juodumo ir muflono ragų riestumo blakstienomis.

- Kur, kur. Kur ir vakar, - rėžė orkė, sunkiu, švininiu žvilgsniu spausdama ilgų auksinių plaukų dengiamą kūną prie lovos taip, kad elfui atrodė, jog spyruoklių raštas įsiamžino ant jo užpakalio visam gyvenimui. - "Languotų pantalonų" smuklėj. Specialiam kambary svečiams su problemomis, jei tiksliau.

- Kokiomis problemomis? - šįkart elfas ne tik klaptelėjo suodžių juodumo ir muflono ragų riestumo blakstienomis, bet ir krestelėjo ilgais, auksiniais plaukais - ir tuoj pat pasigailėjo tai padaręs.

- Finansinėmis, tavo atveju. O jei tų tipų med. draudimas lieps tau padengti gydymo išlaidas, tai didelėmis finansinėmis, - pasakė orkė. Jos žvilgsnis slystelėjo link vietos, kurią visai neseniai dengė ilgi auksiniai plaukai.

- Cha! Taip ir maniau, kad tu dažytas! - patenkinta išsišiepė.

- O va čia jau ne jūsų reikalas, - murmtelėjo elfas, nuraudęs kaip šalnos pakąsta nosis. - Šiaip ar taip, aš neturiu daug pinigų...

- Žinom, - nutraukė jį orkė. - Net ir pardavus visus tavo dzinguliukus ir drapanėles nesusidarys net pusė, ir čia neįskaitant sulaužytų baldų. Todėl aš čia ir esu - pasiūlyt, taip sakant, alternatyvą. Sakyk, ištvermės daug turi? Vikrumo?

Kol orkė vertinančiu žvilgsniu nužiūrinėjo ilgais, auksiniais plaukais padengtą kūną, elfas desperatiškai bandė sugalvot, kaip čia pasakyti ką nors išdidaus iš tokios absoliučiai neišdidžios pozicijos, kurioj jis duotu momentu buvo. Galiausiai apsisprendė taikyti klasiką.

- Prisiekiu Saule ir Mėnuliu, niekada savo valia su tuo nesutiksiu! O mano kūną jūs galėsit patur...turėti, bet mano sielos vis tiek niekada!

Orkei atvipo žandikaulis.

- Tu...tu...bičas, tu čia apie ką? Ne apie , tikiuosi?! Uf, fui, kaip tu ir pagalvot galėjai, kad mes...kad aš...ištekėjusiai moteriai siūlyti tokius dalykus, kaip tau negėda! Dyk aš greičiau arklio subinę pabučiuočiau, nei tokį šlykštynę kaip tu! Viena mūsų padavėja vakar su koboldu komivojažierium pabėgo, tai galvojom, galėtum atidirbti už...ai, - orkė beviltiškai mostelėjo ranka, - eina velniop, aš tik apsauginė. Tegu šeimininkas pats aiškinasi su visokiais iškrypėliais. Ir pats tegu atrišinėja, o aš prie tavęs nesiliesiu.

Metusi paskutinį pasišlykštėjimo kupiną žvilgsnį į elfą ant lovos, orkė trinktelėjo durimis iš anos pusės. Dangiško žydrumo elfo akys prisipildė nuostabos perpus su nuoskauda.
[size=75]Mes, elfai, nesame rasistai, ir tenepamiršta šito žemesniosios rasės! [/size]
[img]http://img.photobucket.com/albums/v605/shlykshtukas/47.gif[/img]

Vartotojo avataras
Laiqualasse
Melkoras Morgotas Metraštininkas
PranešimaiCOLON 8362
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 18:22
MiestasCOLON negyvenu, tai žalingas įprotis
CONTACTCOLON

#190 Standartinė Laiqualasse » 14 Bir 2006, 11:31

:supz::plojam:
Man prierašas "darbe neskaityti" nereikalingas, bet vardan kitų forumiečių galėtum ir pridėti.
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Maja
Tamsioji Magistrė
PranešimaiCOLON 1154
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 19:20
MiestasCOLON Musdaubė
CONTACTCOLON

#191 Standartinė Maja » 19 Bir 2006, 10:22

Ai, valdžia kartais į susirinkimus išeina. Tai ir kompas laisvas, ir prizikrizenti iki valiai gali
Uch :supz:
:)

Elleth
Mūvėjo Žiedą
PranešimaiCOLON 311
UžsiregistravoCOLON 29 Bal 2006, 11:55

#192 Standartinė Elleth » 27 Bir 2006, 18:11

Kai užėjo toookia prasta nuotaika, kad teko rinktis - pulti į isteriją ir sudraskyti telefonų knygą, ar ką nors parašyti, aš pasirinkau rašymą. Štai kas gavosi. Paskaitykit. Nemanau, kad patiks. Bet...

***
Vakar sėdėjau prie lango. stebėjau išskrendančius paukščius. O su jais skridau ir aš. Tiksliau mano siela skrido. Dabar aš buvau ten.
O mano kūnas liko. Tik jam nieko neliko. Jis ir toliau sėdi prie lango. Jis žvelgia į mane. Jis taip ir sėdės. Per amžių amžius. Kol kas nors ateis. Kol kas nors atsitiks. Kol kas nors pasikeis.
Ne, kūnas nenori būti be sielos. Jis šaukia mane. Jis šaukia mane, kad sugrįžčiau. Jis to nori. Bet ar aš to noriu? Kūnas sako protui, vieninteliam daiktui, kuris jam liko, kad daugiau nebegyvens. Protas priešatarauja. Jis neleis kūnui nebegyventi.
Bet ar gali gyventi kūnas be sielos? Kūnas sako „ne“. Protas sako „taip“. Abejonės sklando ore. Jos visur. „Ne“,- dar kartą ištaria kūnas ir dar sykį pakartoja, kad nebegyvens be sielos. Jam nepavyks. Jis negali. Siela mažiausia, bet svarbiausia. Protas jam sako, kad daugelis gyvena be sielų. Bet kūnas nenori būti vienu iš jų. Jis negyvens. Jis nenori. Jis negali. Jis negyvens.
Paskutinį kartą ištaręs „Atleisk man“ jis užsimerkė...


TAISA: Neee! Ką aš padariau??? :shock: Nereikia, trinkit šį mano pranešimą. Jau geriau būčiau sudraskiusi telefonų knygą. :?
TAISA II: Tai ar ištrinsit?
TAISA III: Ei... Turbūt niekad nesulauksiu ištrynimo... Ir kodėl negaliu pati ištrint? :roll:
[size=75]"Toji akimirka, kai neteisingai pasielgi, gali būti gražiausia tavo gyvenime."[/size]

Vartotojo avataras
hekla
Baltosios Tarybos Varda
PranešimaiCOLON 607
UžsiregistravoCOLON 04 Rgs 2005, 12:24
MiestasCOLON vlk...

#193 Standartinė hekla » 26 Lie 2006, 20:39

Kaip kažkada rašė M. Lermontovas: "Aš ne mirties bijau. O ne... Bijau be pėdsako išnykti",- taip aš norėčiau palikti dalelę savęs. :D



***

Ei, klausyk manęs,
Išgirsk, ką kužda laiptas.
Beje, jų čia šimtai
Ir suklusai- jau Laikas.
Lipk aukštyn ir
Nepavark, nepamiršk
Šviesių minčių.
Beje, jų čia šimtai
Ir Tu žinai,
Kad suklupęs,
Jau nestosi!
Suklupai...


***

Ir žuvėdra danguje,
Kodėl aš taip jos nekenčiu?
Mirtį sugniaužia sparnuose
Ir pranyksta žuvėdra migloje...

Sakyk greičiau... Sakyk!
Nėra vilties... Kartok!
Nėra širdies... Ne taip.

Jau atsibodo žuvėdra pilka.

Kai ir Saulę praryja žu...
Kai aš tyliai kuždu...
Ir tikrai vilties nebėra,
Iš akmens plūsta derva.


***

Vandens šakelė bėgo,
Skubėjo, nubildėjo.
Ir gilų šulinį iškasus,
Perdien į jį žiūrėjo.
Už kopos akmeningos
Plunksnelė stirnos blaškės
Ir sielą valė kančios...
Į plunksną dainą dėjo!
Pūkelis tyro gyvio
Nykioj oloj pradingo.
Neliko gyvo žodžio
Ir gyvasties neliko.



Nepagailėkit kritikos.. tik su saiku..

Vartotojo avataras
nassa
Žiedo nešėjas
PranešimaiCOLON 815
UžsiregistravoCOLON 20 Sau 2006, 18:05
MiestasCOLON urbanistinis rojus...

#194 Standartinė nassa » 30 Rgs 2006, 12:25

Medikų malda

Venae cava kuri esi lumbalinėj srity
Teateinie tavo kraujagysliniai intakai
Ir tavo visas kraujo baseinas,
Teesie tavo vaga,
Kaip pilvinėj taip ir krūtininėj daly
Kasdienio mūsų kraujo
Duok mums šiandien
Ir atleisk mums dėl aterosklerozinių plokštelių
Kaip ir mes tau atleidžiame dėl spindžio susiaurėjimo,
Ir neleisk mums nukraujuoti, gelbėk nuo pikto kateterio
AMEN


kaip ji man juoką kelia... :D
don't read my AURA!!!

Indraja
Nazgūlė
PranešimaiCOLON 5119
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 17:16
MiestasCOLON Reality: Extended Edition
CONTACTCOLON

#195 Standartinė Indraja » 30 Rgs 2006, 12:32

Hekla - ogi patiko (nors gal ir ne visur visai supratau), o patobulinti, pašlifuoti niekad nepakenks.

nassa - biologo sielai medikų menas labai priimtinas :) Bet ar tik ne vena :roll: ?
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG

Vartotojo avataras
nassa
Žiedo nešėjas
PranešimaiCOLON 815
UžsiregistravoCOLON 20 Sau 2006, 18:05
MiestasCOLON urbanistinis rojus...

#196 Standartinė nassa » 01 Spa 2006, 14:18

gali būt.. net nežinau kodėl taip parašiau, bet taip būna.. jei jau parašau tai ir palieku.. juk nemaišo :)
don't read my AURA!!!

Vartotojo avataras
hekla
Baltosios Tarybos Varda
PranešimaiCOLON 607
UžsiregistravoCOLON 04 Rgs 2005, 12:24
MiestasCOLON vlk...

#197 Standartinė hekla » 01 Spa 2006, 18:25

Indraja, ačiū :)


Venae cava kuri esi lumbalinėj srity - labai mistiškai skamba :wink: , o ir suprasti..nelabai suprantu. Bet tai dar viena malda į kolekciją "Tėve mūsų"...
[url]http://s1.gladiatus.lt/game/c.php?uid=25585[/url]

Indraja
Nazgūlė
PranešimaiCOLON 5119
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 17:16
MiestasCOLON Reality: Extended Edition
CONTACTCOLON

#198 Standartinė Indraja » 01 Spa 2006, 21:30

juk nemaišo
Kurgi, būdvardis - vienaskaitos šauksmininkas, o daiktavardis - daugiskaitos...
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG

Vartotojo avataras
Celduin
Lietė Žiedą
PranešimaiCOLON 130
UžsiregistravoCOLON 31 Gru 2006, 17:25
MiestasCOLON Dorwinion
CONTACTCOLON

#199 Standartinė Celduin » 19 Sau 2007, 20:55

"Dar be pavadinimo"

Tamsiausiuose miško šešėliuos,
Kur vėjas slepia jūros ošimą,
Mirtingieji niekad neįžengia,
Ten jų sielų, nieks neramina.

Po medžiais padarai ten slepias, -
Su kūnu, bet sielos netekę,
Kitų jie bijo taip,
Kaip mes įsivaizduoti negalim.

Jie gyvena niūriuose urvuose, -
Toliau, toliau nuo saulės.
Jie nekenčia ir pyksta tų,
Kuriuos supa normalus pasaulis.

Ten žvaigždės niekada nežiba,
Ir saulės šviesa neužklysta,
Jei kartais praskrenda paukštis, -
Padarams širdis iš baimės sustingsta.

Gyvybė, žemėj ar danguj,
Tai, - padaro priešas,
Niekas kitas jų taip neišgąsdins,
Kaip jų laisvės siekis.

----------------------------------------

Toks gan, keistas. Dar reik parimuot. Bet atiduodu jūsų teismui.

Vartotojo avataras
Senasis Gollumas
Žiedų valdovas
PranešimaiCOLON 1618
UžsiregistravoCOLON 15 Bal 2004, 20:15
MiestasCOLON vis ten pat
CONTACTCOLON

#200 Standartinė Senasis Gollumas » 19 Sau 2007, 22:32

Jep... iš tikrųjų keistas...kažkas tokio yra, bet kas?
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.

BUTTON_POST_REPLY