Statinė - visiems norintiems pasireikšti kūrėjams

[Laiqualasse]

Gali būti, kad literatūriškumą skirtingai suprantame Bet ginčytis ir aš neturiu noro.

[Bombadilas]

Tonight I got a chanse
To gaze upon your eyes
To feel the endlless blue
Or just to be with you...

There‘s nothing I can‘t do
To be alone with you
There‘s no one who can stop me
From coming back to you

And when the sun is rising
I hear your call arising
You call into the night
And I can see your light

There‘s nothing like your eyes
Beyond the devils lies
And I don‘t want to loose them
To see them turn around...

In deepest night, when horror rises
I see your face beyond horizon
All my love I send to you
And all is now because it‘s you...

And when the sun is rising
I hear your call arising
You call into the night
And I can see your light

But all the dreams are ending
My heart is bleeding dead
The only one I ever loved
Has perished in the wind....

Oh Love I Beg Don‘t Leave Me!
There‘s no one else like you!...

I cannot live without your eyes
Without the endlles blue...

And when the sun is rising
I hear your call arising
You call into the night
And I can see your light (2k.)

[Magnus]

Vienas žmogus pasakė publikuoti. Bet kuriuo atveju, mano pretekstas - atsiskaitau už netiesioginį verbavimą. Kadangi tingiu perrašinėti tekstą, skanus teduodu:
http://img94.imageshack.us/g/auksiniammiskepabaiga.jpg/

[Zlorf]

Vienas žmogus pasakė publikuoti. Bet kuriuo atveju, mano pretekstas - atsiskaitau už netiesioginį verbavimą. Kadangi tingiu perrašinėti tekstą, skanus teduodu:
http://img94.imageshack.us/g/auksiniammiskepabaiga.jpg/

Rekomenduoju 6-o puslapio desine puse ir 11-o kaire skaiciuojant nuo virsaus is kaires.

And when the sun is rising
I hear your call arising
You call into the night
And I can see your light (2k.)

grazu Dar labiau patiko apie uzgimstancia sviesa

[samwha]

Vienas žmogus pasakė publikuoti. Bet kuriuo atveju, mano pretekstas - atsiskaitau už netiesioginį verbavimą. Kadangi tingiu perrašinėti tekstą, skanus teduodu:
http://img94.imageshack.us/g/auksiniammiskepabaiga.jpg/


vienatvė mane myli,
šypsos mirtis,
mirusioj širdy dyla
plieninė viltis

va čia tai stipriai

[samwha]

Nakčia šia švenčiausia
Girios žvėrys dailiausi
Slaptas apeigas burs puotoje.
Čia nė saulė nemigs,
Apeigų nepaliks,
Jos per svarbios net šviesai yra.
Žmonės, gandą girdėję,
Kažką spėti mokėję
Irgi bluosto nedėti mėgins:
Ši naktis per šventa
Sunkiai dirbti kažką,
Prakaitu ir keiksmais šviesą vyt!
Reikia švęsti su saule
Ir su draugu geriausiu
Bendrą laimę mėginti lipdyt!
Taip papartis įsakė,
Tas žvynuotas drūtekas,
Net ir jis atsisklęsti bandys.

su joninėm!

[Laiqualasse]

Nugi gražu, ir tikrai vidurvasariška. Liuks!

[Alma]

čia daugiau literatūros, kaip matau, bet gal tiks ir mano kūrinėlis.

Dariau jį medituodama apie Neldoretą.
Dešimt žalio stiklo karoliukų: keturi “gėlytei”, vaizduojančiai atsivėrusį buko riešutėlį, ir po tris jai iš kraštų. Karoliukų įvorės, puošnus užsegimas, ir centrinė viską jungianti detalė nukaldinta iš sidabro.
Čia galima pažiūrėt didesnę fotkę http://sokantisaule.wordpress.com/2011/ ... o-verinys/
O čia apie tai, kaip viskas buvo daroma http://sokantisaule.wordpress.com/2011/ ... am-darbui/
Įvertinkit.

[Indraja]

O, šaunu, kad metalinės detalės irgi nuosavos gamybos! Ir žalsvas atspalvis savitas, primena būtent lapuočių miško ūksmę.

[Laiqualasse]

Super! Tikrai labai gražu

[Alma]

ačiū. o kritikos nebus?

[Laiqualasse]

Tik pasiūlymas - atsidaryk savo giją

[Alma]

Jei tokių "teminių" darbų bus daugiau, tai atsidarysiu. Kol kas dar neturiu ką ten parodyt.

[Undómiel]

Keletas mano įgrotų kūrinukų. Galbūt nedrįsčiau to vadint kūryba, labiau pagarbos misteriui H.Shore išraiška

http://www.youtube.com/watch?v=vyuzJU8v ... ideo_title

http://www.youtube.com/watch?v=yBZHBo_j ... ure=relmfu

[Laiqualasse]

Kaip jau sakiau "Facebook'e" - labai patiko Ir Epica'os kūrinių koveriai - taip pat.

[Undómiel]

Smagu girdėti, bus ir daugiau kuo pasidalinti

[Aredhel]

Labai gražu.

[Alma]

Keletas mano įgrotų kūrinukų. Galbūt nedrįsčiau to vadint kūryba, labiau pagarbos misteriui H.Shore išraiška

Labai labai gražu. Gaila, kad tik tiek pakomentuot galiu, nes mano supratimas apie muziką baigiasi ties "gražu/negražu/patinka/nepatinka".
Antro klausydama į lengvą transą įkritau.

[Undómiel]

Ačiū, malonu sulaukti teigiamų atsiliepimų būtent iš Tolkienist'ų

[greitmintis]

Neseniai man kilo mintis išversti Tolkieno poemą apie Bereną ir Lučieną, ir štai, pagaliau, užduotis įvykdyta. Nepykit už kai kuriuos nukrypimus nuo teksto, kaip antai vietoj bukų panaudojau pušis, tiesiog man pasirodė, kad geriau skamba Originalus tekstas čia :
http://www.nomorelyrics.net/jrr_tolkien ... yrics.html

Skaitydami, klausykitės muzikinio varianto : http://www.youtube.com/watch?v=PTHzY_TYMMc

O čia tai, kaip man pavyko išversti:

Lapai ilgi, žolė žalia,
Eglynas aukštas ir gražus,
Laukymėje ryški šviesa,
Žvaigždžių, šėšėly mirgančių.
Tinuvielė šoko tenai,
Iš girios sklido muzika,
Žvaigždžių šviesa, kur jos plaukai,
Ir rūbai jos, kur blizgantys.

Berenas iš kalnų šaltų,
Atklydęs bastėsi miške,
Ir kur upelė tekėjo,
Jį slėgė sielvarto našta.
Įsižiūrėjęs pro šakas,
Ant skraistės Tinuvielės,
Išvydo aukso gėlėles,
Šėšėlio rūbuos šokančias.

Kerai išgydė jo žaizdas,
Seniai prakeiktas už kalnų,
Į priekį žengė jis staiga,
Po mėnėsiena spindinčia.
Pro elfų gimtuosius miškus,
Nubėgo ji, bešokanti,
Paliko savuosius burtus,
Berenas liko tylintis.

Jis paminė jos judesius,
Jos lapų lengvumo pėdas,
Ar muziką iš gelmėsių,
Slaptoj dauboj dar skambančią.
Bet vyto jau eglišakiai,
Ir su gailiais atodūsiais,
Nukrito ir pušų sakai,
Žiemos girioj dvejojančioj.

Ieškojo jos, klydo toli,
Kur žemė lapais paslėpta,
Žvaigždžių, mėnulio spindulys,
Speiguotam rojuj drebantis.
Jos skraistė švietė danguje,
Kaip ant aukštos kalvos toli,
Šalia jos pėdų, žemėje,
Sidabro ūkas virpantis.

Praėjus žiemai, grįžo ji,
Ir lietuje it vieversys,
Pažadino pavasarį,
Šaltinius kunkuliuojančius.
Pamatė jis po pėdomis,
Pražydusias elfų gėles,
Apsvaigino jį ilgesys,
Ant pievos, kur išgydanti.

Sugrįžo joji iš miškų,
Gražioji Tinuvielė!
Jis šaukė ją elfų vardu,
Sustoji ji, beklaustanti.
Ir tą užburtą valandą,
Tinuvielę sutiko lemtis,
Berenas priėjo šalia,
Ištiesęs delną žėrintį.

Pažvelgęs elfei į akis,
Šėšėliuose juodų plaukų,
Išvydo žvaigdžių šviesą jis,
Kur atspindys bedrebantis.
Lučiena Tinuvielė,
Užmetusi plaukus tamsius,
Ta nemirtinga mergelė,
Jį apkabino per pečius.

Lemtis juos bloškė taip toli,
Į kalnus akmenų pilkų,
Pro rūmų geležies duris,
Nakties girias nemiegančias.
Bekraštė jūra juos skyrė ilgai,
Bet susitiko jie ir vėl.
Pradingo jie abu seniai
Plačiam miške, dainuojančiam.