Statinė - visiems norintiems pasireikšti kūrėjams

[simasz]

Na štai šiek tiek mano kurybos. Visai neseniai, neturėdamas kompiuterio po ranka ir neturėdamas galimybės normaliai parašyti, keletą miniatūrų "susukau" Štai viena:

Kalenimas. Garsus kalenimas dantimis.
Sėdžiu ant grindų. Šalta. Paprasti medvilnės drabužiai manęs nesaugo nuo vidinio šalčio, kuris po truputį užplūsta mano kūną. Man kažko trūksta.
Nusipurtau, susisuku į kamuoliuką lyg koks embrionas. Nurimęs pradedu naršyti po savo mintis, ieškau tos priežasties, dėl kurios mane kausto šaltis.
Priežasties nėra. Arba tiesiog jos nerandu. Galbūt tai dėl to, kad eilinį kartą nepasiekiau nieko ir tiesiog stumiu savo gyvenimą?
Gal visa tai todėl, kad apleidau kūrybą? Turbūt taip. Jau seniai nekūriau. Ir dėl to atsirado tuštuma. Mano pasąmonė, lyg laukinis žirgas, stojasi piestu prieš rutiną, prieš paprastą gyvenimą be literatūrinių atsipalaidavimo akimirkų. Mano pasąmonė neišgyvens šioje apgailėtinoje visuomenėje. Ji bus sunaikinta beprasmės "populiariosios" muzikos, skiepijamo noro neišsišokti, būti darnia mechanizmo dalimi.
Ne. Negaliu prarasti savo pasąmonės. Kas tada būsiu? Bukas vaikigalis, kurį valdo laukiniai instinktai ir poreikiai? Psichologinis invalidas, kuris taps visiškai priklausomas nuo bet kokios aplinkos įtakos?
Prisiverčiu atsistoti ir surandu sąsiuvinį. Pirmi žodžiai randa savo vietą eilutėse. Šaltis pradeda atsitraukti. Jau geriau.
Rašau. Šylu, rašau ir nebegalvoju apie šį pasaulį. Aš saugus. Nepriklausomas. Manęs nevaldys šis fizinis pasaulis. Aš nepriklausomas!
Pasamonė pareikalauja daugiau. Jai neužtenka kelių sakinių. Aš paklūstu kaip vergas.
Ar taip užsibaigia mano nepriklausomybė? Ar žmogus - savo pasąmonės vergas?

[Bombadilas]

Štai! Prasdėjo Mūšis didis!
Žvanga skydai ir kardai,
Kraujas liejasi laisvai,
Žliugsi purvas, aidi kalvos,
Skamba- Helmo, Ragas

Tai tiek, užėjo, taip sakant, vakar įkvėpimas

[le_golas]

Odė Flūdui

Flūdinu aš, flūdini tu,
Rašyt ne į temą gal ir nesmagu,
Bet kaip dar pasiekti šlovės tą olimpą,
Kai rimtose temose žodžiai nelimpa?

Eilinis juk nori pabūt kapitonas,
Pasiekt bent septintąją dalį Barboros,
Ar vieną penktadalį Laikvos žinučių
Matyti po savo mieluoju nick'učiu

Lai flūdas užvaldo forumo skiltis,
Kaip Gendalfo meilė berniukam į širdis,
Kaip šmaukšteli Balrogas botago kotu,
Ir bėga Marytė keliu samanotu.

Degradų armija kyla į kovą,
Mirtis voverėm, jau meškučių epocha!
Tu nebepabėgsi, kad ir kaip kankinsies
Niekas neišgelbės nuo pedokalypsės!

[Erendis]

Wow... Dabar dar vieną iš anksto sukurk 1000ajai žinutei

[Bombadilas]

va čia tai menas, bravo

[Starlin]

Ta odė superiniai kaip repas skambėtų. Tarp posmų reikia pridėti tą "hejjjj... may the flood be with you...." ir vežtų kaip reikalas!!!

[Folkas]

greitmintis
Posted: gruodžio 1, 2009, 11:10 pm

Prašau atleisti už kai kuriuos pabraukymus ir vaikiškus vietovių pavadinimus:
http://img227.imageshack.us/img227/4811/karalyste.jpg
su tom rodyklytėm bandžiau įsivaizduoti, kaip atrodys vaizdas, jei tai būtų žemėlapis knygoj.


Perkelta iš naujokų gijos.

[allegro]

Gražu. Beje, aš irgi mažumėlę geografija kartais pasidomiu (ir dažnai didesniu masto negu kaip iš namų į mokyklą nueit... )

[Bombadilas]

štai kas būna kai vėl paėmus į rankas silą paklausai muzikos:

Šiandien giliai po žeme,
kur jungiasi upės
giliai kalnuose
prabudo šviesa
aukštesnė, geresnė, šviesesnė
nei bet kuri kada buvus kita.
Ji nutvieskė kalnus iki pat jų viršūnių
ir išstumdė šešėlius giliausioj tamsoj
ji buvo pirmoji iš visko kas gyva
ji buvo geriausia kas nutiko pasauliui
tačiau...
Kad ir kaip būtų gera šviesa ėmė temti
ir galiausiai užgeso jos nemirtinga galia

Ir šitaip baigės pasaulio svajonė
jam teko pakilti iš nesibaigiančio sapno.
Aukščiausiam valdovui paliepus didžiuliai žemynai pakilo prieš saulę.
Išaugo miškai, nusidriekė pievos, iškilo aukščiausi kada buvę kalnai
iš žemės gelmių ištekėjo upeliai ir jungės į ežerus, jūras, upes, vandenynus.
Ir staiga - stojo tyla...

Ir iš pirmojo miško išėjo gyvūnai, pakirdo ir paukščiai aukštai kalnuose.
Ir štai į pasaulį žengė žmogus, pirmoji protinga būtybė, pasaulio viltis ir pražūtis...

[Laiqualasse]

Liuks. Ypač paskutinė eilutė teisinga.

[Bombadilas]

Čia šiaip ne mano kūryba, šį eilėraštuką parašė: Shel Silverstein

Sick

'I cannot go to school today'
Said little Peggy Ann McKay.
'I have the measles and the mumps,
A gash, a rash and purple bumps.
My mouth is wet, my throat is dry,
I'm going blind in my right eye.
My tonsils are as big as rocks,
I've counted sixteen chicken pox
And there's one more - that's seventeen,
And don't you think my face looks green?
My leg is cut, my eyes are blue -
It might be instamatic flue.
I cough and sneeze and gasp and choke,
I'm sure that my left leg is broke -
My hip hurts when I move my chin,
My belly button's caving in,
My back is wrenched, my ankle's sprained
My 'pendix pains each time it rains.
My nose is cold, my toes are numb,
I have a silver in my thumb.
My neck is stiff, my spine is weak,
I hardly whisper when I speak.
My tongue is filling up my mouth,
I think my hair is falling out.
My elbow's bent, my spine ain't straight,
My temperature is one - o - eight.
My brain is shrunk, I cannot hear,
There is a hole inside my ear.
I have a hangnail, and my heart is - what?
What's that? What's that you say?
You say today is ... Saturday?
G'bye, I'm going out to play!

[samwha]

Nors tai tik suknistai bobiškas patosas, nė kiek neprimenantis mano kūrybos siekiamybės, kurį rašant man pačiai prieš save buvo nejauku, bet kadangi šitą eilėraštį aš sapnavau frazėm žodis žodin, o ne kaip kad visada jo esmę (taip taip sapne aš buvau vyras matyt vienu metu perdozavau Dostojevskio, Hario Poterio ir lietuviškų legendų apie piliakalnius ), tai gal nuo jo ir pradėsiu savo rašliavą publikuot. Gal vėlesnė kūryba po tokio š starto atrodys macniau Be to galbūt čia dar nė ne galutinis variantas, nežinau... taigi...


Nelauk manęs, tavęs aš nepalieku
Nelauk manęs, aš visada tave mylėsiu,
Nelauk, man per sunku bus jei ir tu liūdėsi.
Kai pamažu lietus praras savųjų rankų valią,
Žinok – tai aš bučiuoju ir veliu tavuosius plaukus.
Tu nebijok, kad aš nespaudžiu tavo delno,
Aš mintyse visuomet tave apkabinęs,
Ir kabinu dabar – ištiesk į dangų ranką –
Vos tik pajusi ant jos mano sakalėlį narsų,
Žinok – tai aš tave per jį glaudžiu.
Nelauk manęs ir neliūdėki.
Atlėksiu pas tave per karštą smėlį,
Atneš mane į tavo glėbį
Greitasai mano šuo, medžioklis paklusnus.
Atneš, tavam glėby paskendęs,
Jis dovanos tau mano šnabždį šventą,
Stori jo gaurai ir tykusis vėjas,
Klaidinantys tavus pirštus,
Bylos tau niekados legendas negirdėtas
Žinok – tai aš su tavimi kalbu.
Tu negalvok ar man sunku.
Žinau – tu išdidi tarytum baltas laivas.
Dievams aukų neneši, nieko nemaldausi.
Žinau – nugrimsi į ledinę gėlą,
Bet nepamirši ten manęs. Vis lauksi.
Vis tikėsi. Vis žiūrėsi.
Per menkas aš, nuo to tavęs laikyti nevalėsiu.
Prašysiu aš tavęs tik negailėti.
Aš irgi stengsiuos būt drąsus.
Nelauk manęs, tavęs aš nepalieku.
Nelauk manęs, aš visada tave mylėsiu.
Nelauk, man per sunku bus jei ir tu liūdėsi.
Nelauk manes, tu neverta perniek kentėti.


p.s.gal kas žino kokių nuorodų apie įvairių žanrų eiliavimo taisykles?

[Laiqualasse]

Na man patiko Dvelkia panašios tematikos liaudies kūriniais ir šiaip romantiška senove. Taigi gražu

Ir daugiau kūrybos duokšen, gal net savo giją norėtum atsidaryti?

Beje, į Tolkinėjimus nenori užsukti?

[samwha]

dar keletas haiku (nors turbūt tik aš suprantu apie ką)


Dugne vandenis
Savo brangias žuvų
Kaimėnes gano



Vis lietūs. Šlapios
Ausys. Sprandas pašiauštas.
Arbatos nereik.


Virš Neries minčių
Tyliai rūkas pakyla
Ir sukas ruduo.

[Laiqualasse]

Antras man labai bastūniškai skamba

[Zlorf]

Šį eilėraštį (err na gerai - besirimuojantį daiktą) parašiau neseniai vykusiam poezijos pavasariui : D Tik prašau, nemuškit.

I once had a ring - all shiney and golden
with a nice poem enscribed on the side,
And since some fools came and stole it,
I've searched for it far and wide.

Now that I'm a disembodied eyeball,
It's not an easy task
But I've got lots of budies to help me
And my spy network is pretty kick ass.

The dude who stole the ring
Had gotten himself whacked,
But thankfully I found
That it was left intact.

One day I've discovered
The ring was found by some nerd
Who had kept it hidden
In places unheard.

The boy had some problems,
This I could tell,
He smelled strongly of fish
And he talked to himself.

He told me he lost it
To a bunch of hairy newts,
So I gathered up my Nazgul buddies
And they went hunting for my lewtz.

They finally caught up to the wankers,
Who looked like easy prey,
And if it hadn't been for the long haired pansy,
They'd have taken the ring and went on their merry way.

Now I am rather worried,
As they're coming this way,
And if they drop the ring in my volcano,
I'll be screwed, verilly, yay.

[Exo]

Na man tai suėjo nerealiai

[Laiqualasse]

Prie literatūriškumo galima kabinėtis, bet humoras ir man "suėjo" skaniai

[samwha]

smagu,linksma, juk čia mėgėjiškas forumas tad ko daugiau bereikia! :-)

[Magnus]

Prie literatūriškumo galima kabinėtis

Pradėčiau ginčytis, kad literarūriškumas neturi ko lįsti į kūrybą, bet tiesiog pareikšiu, kad nesutinku su tavim šiuo požiūriu.