Statinė - visiems norintiems pasireikšti kūrėjams

[Starlin]

Jeigu nenorite atidaryti atskiros gijos savo kūrybai, o gal norite išbandyti, kaip reaguos forumo literatūrologai, užuot rašinėję ant SG ar kitų personažų tapetų, geriau rašykite čia. Ir avis soti, ir vilkas sveikas. Tfu...

[Alatar]

Stovi statine,
Svieziai nudazyta,
graziom ir juodom keverzonem apraityta,
Net reklama apskabyta!
Kviecia vidun..
saldu gi ten,mading..

Bet kur tau..vaje..
Kur dabar tas pukuotas Mike Pukocius,
Kur jo liezuvis-statinej prazuves?
Kur vienisa uodegele,
Katra vejuje plaikstos?
Kur tasai kiaule,
Didausis draugelis?

nera..neviltis...

Dabar jau uz pykti,
uz skausma ir griuti,
liskim statinen!
laizykim!
nors ir pasaulis sugriutu...

----------------------------------------
Ezys kare

Ezys arogantiskai dyglius pasiauses,
Veida isdaze karo spalvom,
Suklyke karo suki baisiausia,
Ir patrauke i kara basom...

Ir krito tvirtoves,veina ir kita,
Ir skruzdes begiojo aplinkui kaip paika mergina,
O ezys pasiskelbes karaliu karalium
pateko po ratais,tiksliau pienvezio masina...
---------------------------------------------------

kadangi niekas neraso,tai astoliau rasysiu...
vakar vakare uzplauke kreiva sleiva muza,ir stai kas isejo:


Saukiu as vilka bevardi

kaip skamba tas garsas,
Kai liejas vienatve?.
kaip atrodo skausmas,
Kurs teka dirbtiniais upeliais ir ratais?

Letai kanalais vingiuoja,tvinkcioja
Vis rezia bevardis artojas man nauja kraujo vaga..

Kaip ji paimti i ranka?
Sugniauzti,suspausti,ismesti?
Uzciuopti,uzciaupti..suprasti?..

Kaip suprasti ta vilka,
Kurs kviecia menuli
kai pats visko klausi?
Beprasmem akim i lubas tiktai ziuri..

Pasislyksciu............

Ir kas isgirs sita sauksma,
staugima minciu?
Kas bus tas namas,
Jaukus,siltas,pilnas vilciu?

Lyg vejas medziuos
as kartoju zodzius
Niekas negirdi..
tebunie taip ir bus...
---------------------------------------

Ant degancio balno
Prakaito kvapas
skuba,itampa,
bilda kanopos..

Zeme-lekste
Sukas ratu
Spiegia ausysna
pulkas minciu

As joju i prieki
As skubu,as begu!
Bet mintys kartu,
Jos dunda,jos vejas..degu...

Ryto as ausra
Veidu pasitinku
Raudonis ant veido
Ir kraujas saules kartu...

Tik staiga!netiketai!
..viskas ramu...
"zvimbt" tik strelyte-
Ir as jau guliu

Sukas aplinkui
Debesys milzinu,
Kviecia pas save
Ir as ateinu....
--------------------------


kadangi cia tuscia,kaip mano galvoje nusprendziu toliau vienas spalvinti piesineli.
Prisiminiau sena (ne)gera eilerascio interpretacija taigi bandom,sikart savo(kadangi vizualine interpretacija jau bandziau,ir nors pavyko(atsitiktinese mintyse),bet daugiau medziagos ant mano darbo stalo nesulaukiau..

Eilerascio "Ezys kare"(kuris pateiktas virsuje interpretacija:

Nudienos kurybos gausoje sunku isrinkti gilia,it kaimiecio Jono sulinys,poezija.Sunku gi atrasti zerincius perlus ruke.Beje apie ruka:ar bepamena kas genialu Eziuka ruke?isties istabus kurinys.Nors ir ne eiliuotas.Nors ir apskritai ne eilerastis. Is retu siais laikais pasitaikanciu eiliu apie musu dziaugsma ir varga-butent keliu dygliocius,kitaip liaudyje zinomus paprasciausiu"ezio" pavadinimu,viena maloniai iskirciau kaip reta isimti,kurybos apie dygliocius tamsoje.
Jau pats eilerascio pavadinimas sukelia mumis kontrasto vaizda bei jausma.Eziukas,kaip zinia,yra gi taikus gyvunas,viso labo trokstantis taikos ir ramybes.Eziukai troksta ramiai sau voliotis rudenio lapuos,kai vejas pakelia ju istisus viesulus,be to jie labai megsta poruotis.Ir valgyti dar megsta.vat...taciau siame eilerastyje eziukas pateiktas labai nudieniskai-tikras militaristas.galbut jis-nekalta karo auka,pries savo valia itrauktas i karo uraganus?Taciau pavadinimas to mums nesako,todel mes einame ieskoti to,kas mums pasakys...
Pirmoji eilerascio eilute atskleidzia itin neigiama ir perdem zurnalistiska-publictiska poziuri i siuos mielus beigi apvalius gyvunelius. Ar kas nors matete arogantiskai nusiteikusi ezi?kita vertus autorius,galbut kapsto giliau,nebutinai mesle.."Arogantiskai pastatyti dygliai" galetu reiksti karo durtuvus.Visi kaip vienas pastatyti ir pasiruose durti priesui i pilva bei paleisti laukan ju zarnas.Tai yra pirmasisi artejancio karo zenklas.Antroje eiluteje kulminacija auga.Veiksmas mums primena veiksmo filmus,kai pries musi pagrindinis herojus niauriai zvelgdamas i save (kazkodel kosmetiniame)veidrodelyje ruosiasi kerstaut ar siaip kariaut.Trecia eilute vainikuoja karo pasirosima,kadangi po vaizdo seka garsas:"Suklyke karo suki baisiausia"pastarasis zodis sukiruoja.ar girdejote kada klykaujanti karo sukius taikuji eziuka?
autorius samoningai paskleidzia tamsos dumu uzdanga,jis nerodo mums visu karo vaizdu,zygio detaliu,tik elegantiskai ir poetiskai perteikia karo eiga,pabrezdamas,jog " krito tvirtoves viena po kitos"taciau tuomet,autorius,tikriausia budamas tikras genijus,fantastiskai nukreipia mus i kita puse.Jis privercia mus pazvelgti is kitos puses.Toks galantiskas perejimas i kita puse yra sakinys apie "skruzdes,begiojancias kaip paaikos mergos".stai cia ivyksta luzis.autorius parodo mums karo baisumus.Ezys yra ne tik dorybes isikunijimas.Jo dygliai-tarsi durtuvai duria vargsas skruzdes..mede galime itarti,jog vyriskos lyties skruzdeliokai buvo ziauriai nukankinti ant siaubinguju ezio dygliu,o issibegiojancios likusios skruzdes simbolizuja visiska valstybes zlugima,kruvas pabegeliu,be vilties isgyventi aratsilaikyti pries ateinanti dygliuota blogi...Autorius veda mus toliau,gilyn i veiksmo zona.Ezys,pamates savo triumfa,uzkariaves skruzdziu kolonija,savo euforijos ir ekstazes akimirka yra pagautas pamisimo bei svaigulio,tad nutaria pasiskelbt "karaliu karaliumi".
Taciau genijus autorius megsta hapyendus,todel istorija baigiasi moralu-neik ant gatves skelbtis karaliumi,ir negerk daug pieno,nes pienovezis tures tau dazniau pristatinet pieno,o dazni pasivazinejimai gali baigtis tragiskai pamisusiems gyvuneliams.
Eilerascio erdve gana plati,ziurint is eziuko puses,ir pakankamai siaura,ziurint is prasigerusio pienovezio vairuotojo puses.Eilerascio veiksmas nenusakomas,bet del pienvezio skubos galima itarti,jog tai yra rytas...
Sis istabus eilerastis tik dar karta irodo kokie menki yra eziukai ir zmones pries visagali likima,kurs kartais skaudziai baudzia.Ir kaip visgi arti yra riba tarp taikos ir neapykantos,tarp karaliaus ir eilinio kelio blyno,istaskytom kukliom smegenim...

[Indraja]

Interpretacija labai labai gera.

Panelės, prirašinėjusios ant Golumo tapetų: persikelkit eiles pačios. Labai lengva: nukopijuojat tekstą į žinutę šioje gijoje, o seną žinutę ištrinat. - Chamūlas.

[Laiqualasse]

Žinoma, kiekvienam savo, bet aš visgi nematau reikalo gadinti eilėraščio grynumą jį interpretuojant
Tačiau eilėraščiai man patiko

[Starlin]

Perkelta iš: Golumo tapetų (Chamūlai, apsivalysiu ten truputį) Autorė: Žirgų užkalbėtoja

KAIP LAUKINIS MUSTANGAS
DAUŽOSI MANO ŠIRDIS.
IR TRENKIA SKARDUS ŽAIBAS,
NUBLOSKES I SALI MINTIS.

SUKAUSTO MANO ŽVILGSNI
ŽIRGAS BĖGANTIS KELIU,
LYG KAS SUDUODA SMUGI...
ISTVERTI NEGALIU.

TARP MEDŽIU MATOSI KARCIAI
IR AKIS TAMSIOS,GILIOS.
SUŽVENGIA ŽIRGAS SKARDŽIAI
IR DINGSTA LYG UŽ MYLIOS...

DABAR BUKIT GERI PADĖKIT SUGALVOTI PAVADINIMA,STAI UŽDUOTI TURIU JUMS...

[Silme Nuquerna]

Pirmą kartą gyyvenime mano kūryba išplaukia į platesnius vandenis negu užrašų knygutė ir geriausia draugė Ne kažin kas, žinau, bet gal neapmėtysit popieriais (ir sunkesniais daiktais ) ?

Be pabaigos

Užmojai platūs
Dūžtančios viltys
Taip man pasakė

Sunku pakilti
Sparnai apdegę
Bet nenurimsiu

Einu į kelią
Pustomą vėjo
Suklupsiu pakelėj

Eit negalėjau
Mirties neištverčiau
Tuo patikėjau

O šiaip kritikos labai labai laukiu :wink:

[woodberry]

Matosi, mėgsti tradicinę simboliką (sparnai, kelias) - pradžiai puiku Kažkuo primena mano pačios pirmuosius mėginimus :wink: Nuotaika aiški, bet bent jau man asmeniškai trūksta kažko individualaus. Manau, turi "kažką tokio", tai neapsiramink, rašyk toliau.

[Laiqualasse]

Paantrinsiu woodberry - pavyzdžiui, mano kūryba dar ir dabar dažnai 'kažką primena' - tai mėgstamos grupės dainą, tai per literatūros pamokas nagrinėjamo poeto stilių ir t.t.
Žodžiu, rašyk, nebijok Neklysta tik tas, kas nedirba

[Aiquen]

Man LABAI patiko- jei tokia pradžia, tai tolimkesnė kūryba turėtų būti stačiai nuostabi Norisi daugiau eilėraščių, įdomu, kokios gi dar mintys rangosi autorės galvoje

[Indraja]

Perkelta: Žirgų užkalbėtoja:

EI O KUR EILĖRASTI PADĖJOT.Dar vienas:

Grįžti į praitį

Grįžti į praitį...
Tartum žvaigždėtu keliu...
Pamatyti senovę,
Juk tau taip idomu.

Kaip augai...
Kaip bėgo laikas pirmyn...
Sakysi užteks,bet man negana,
Keliausiu atgal kol sirdis dar tvirta.

Juk daug išradimų liko praityje...
Prabėgo jau laikas,o jų nebėra,
Išliko tik dulkės ir pelenai...
Prabėgo jau sapnas ir aitvarai

[Laiqualasse]

Mielas eilėraštukas, sakyčiau.
Žinoma, yra kur tobulėti, bet juk tai galioja mums visiems

[Silme Nuquerna]

Labai ačiū už padrąsinimus, tokio gero sutikimo nesitikėjau...
Toks užplaukęs "užplauka" :

Akimirka

Tai buvo. Praėjo. Bet liko ilgam.
Man sakė, kad perrašė istoriją.
Buvo diena, kai papasakojo man
Akimirkos tylos istoriją.

Tai buvo kova, kurios visi tikėjos.
Nors ji nieko nereiškė, bet buvo garbė
Ją laimėt, nes šioj kovoj nugalėjus
Į tekančią saulę rankas galėjai tiest.

Tai buvo kova dėl garbės, dėl to tikslo.
Arši, ir nieks nežinojo baigties.
Visi žvelgė, bet niekas padėti nedrįso,
Nes abi pusės daug turėjo vilties.

Ji baigės netikėtai, kaip niekas nenumanė.
Niekas nežuvo, tik milijonai širdžių
Krito žemyn paskutinę sekundę,
Pažymėtą laikrodžio paskutiniu dūžiu.

Milijonai širdžių už jūrų audringų
Nutilo akimirką paskutinę vilties.
Trumpam. Nes po paskutinės sekundės
Jos balsą išgirdo mažosios šalies.

Dėl įdomumo nesakysiu, apie ką, bet turbūt ir taip aišku...

[Laiqualasse]

Miela. Tikrai miela.
Iki 'pilnos laimės' trūksta šiek tiek mistikos. Bet turbūt tik man vienam.
Sekmės kuriant toliau

[woodberry]

Kol nesupratau apie ką, labai vežė. Džiugu, kad tokie įvykiai kažką įkvepia kurt... Nors, kai išvengiama konkretumo, kiekvienas randa kažką sau.
Šiap ar taip, čia yra vienas iš tokių (visų taip pasigestų) džiugių eilėraščių :wink:
Eilėraštis labai gražus. Bet turėtų but gražesnis tiems, kurie nesupranta, apie ką jis...

[Laiqualasse]

Tačiau šitas eilėraštis dar ne toks ir tiesmukas (prisipažinsiu, kad supratau, apie ką jis, tikrai ne iš pirmo skaitymo).
Bet dar kilo tokia mintis - lyg ir truputėlį pasimesta tarp rimtumo ir jumoro. Toks dalykas įmanomas, tik labai jau sunkus įgyvendinti.

[Silme Nuquerna]

Čia man ne pirmas kartas, kai susimaišo bent dvi skirtingos nuotaikos... Man tiesiog kitaip nesigauna. Kai bandau rašyt labai liūdnai, tai įsiterpia kokia nors detalė, viską paverčianti linksma dainele... O kas būna, kai kuriu ką nors linksmo - pavyzdys aukščiau
Mažytė nesąmonėlė apie Lietuvos pajūrį... Aišku, be pavadinimo...

Jūros ošimas
Kvėpuojantis vėjas
Saulės žaidimas

Rytas atėjęs
Pravertos akys
Paukštis čiulbėjęs

Už lango matėt?
Burės praplaukia
Žiedmusė lekia

Dviratis laukia
Pirmyn link jūros
Siela šaukia

Dangus prakiūra
Ko dar tikėtis?
Širdis nesubjūra

Vėl grįžt ten norėsiu
Nerijon kopuoton
Kai bangos skalbs smėlį

Nes siela man duota
Baltosios žuvėdros
Tik klykti nemoku

Kol kas...

[Laiqualasse]

Elfiškas kūrinėlis Iš pradžių primena haiku, vėliau eilėdara kiek nutolsta. Tačiau nuotaikos tai negadina

[Aiquen]

Šitas- pasiutusiai geras Tikrai. Man labai patiko, o "lekianti žiedmusė"- apskritai gėris, grožis žavuma :wink: Eilėraštyje svarbiausia nuotaika (kad ir ką kalbėtų kritikai...), o taviškio nuotaika tiesiog žavi.

[woodberry]

Ech, kaip man patinka toks lakoniškas stilius...Primena J.D.Žilaitytės poeziją, kuri labai staigiai man "susigraužė"
Manau, jau galėtum savo giją atidaryt (jei neplanuoji mažint tempo) :wink:

[Silme Nuquerna]

Tempas nepriklauso nuo manęs, galiu parašyt kokius 5 eilėraščius per vakarą, o galiu savaitę nerašyt išvis nieko, nes nekyla mintys. Bet galvoj jau sukasi idėja, kai sudėliosiu visas mintis į vietas, bus pora užplaukų, bus ir gija nauja.
Tada jau neatsiginsit manęs...