----
Apturėjau penkias turiningas dienas. Negana to, kad varginančią pasiruošimų savaitę vainikavo mano akimis puikiai pavykusios krikštynos (vienintelis pavykęs didesnis renginys, kurį mūsų kursas sugebėjo surengti per 4-is metus
), ketvirtadienio vakarą atvyko gauja japonų iš tekančios saulės šalies ir aš vieną hostinau. Kad fun tai fun, bet po kiek laiko, ypač šiandien prieš atsisveikinant, tokių minčių daug kilo:1. Jie vos kalba angliškai. Tarkim, manoji dar ne tokia drovi buvo ir kažką su manim vebleno, bet kitiems pasitaikė tokie, kurie ir nesistengė kalbėti. Galų gale viskas baigiasi tuo, kad lietuviai aplink tuos japonus šokinėja kaip aplink mažus vaikus, nes kitaip jų mokytojai skundžiasi, kad mes su jais nebendraujam, o jiems iš tikrųjų nusispjauti ir jie net nesistengia kalbėti. Mes dėl jų stengiamės, rengiam jiems "party", kurių jie savo šaly gyvenime nėra matę, nes pas juos itin griežtai, o jie elgiasi taip, tarsi jiems būtų nuobodu, nors jie patys tų parčių prašo. Tarsi nemato, kad mes dėl jų taip stengiamės, ir to neįvertina... Ne visi, bet nemaža dalis.
2. Japonų mokytojai akli. Na, tarkim, Fumito neaklas, nes pats Lietuvoj gyvena. Jie mano, kad japoniukai čia važiuoja kultūros žiūrėti, bet kalbesni svečiai mums išaiškino, kad į Lietuvą jie važiuoja "tūsintis". Jie čia tikisi pirmą kartą gyvenime (o jiems 16-17) paragauti alkoholio ir pan. Tuo tarpu mokytojai arba to nemato, arba nenori matyti
Kai paskui vienas kitas drąsesnis japonas apsimeta, kad jam bloga, ir dėl to atseit negali į Kauną važiuoti, jų mokytojai net neįtaria klastos.3. Japoniukai yra traumuoti. Jie nemato gyvenimo. Ten jų niekur neišleidžia, dėl to kai kuriems kuklesniems čia atvažiavus būna šokas pamačius alkoholį arba tiesiog kvailą mokyklinę diskoteką (viena japoniukė apsiverkė iš baimės, kai pamatė šokančius pagėrusius lietuvius... o po kiek laiko ji pamatė tą patį darančius ir savo kolegas, ir baisiai išsigando...). Jiems draudžiamas alkoholis iki 20 metų ir jie labai griežtai prižiūrimi, bet kas iš to? Paskui, kaip mūsų anglų mokytoja pasakojo, suaugę vyrai nueina į "business party" ir nusigeria iki žemės graibymo. O ir šitie atvažiavę į Lietuvą nejaučia saiko, nejaučia ribos, kurios geriau neperžengti. Kodėl juos taip traumuoja? Esu tikra, kad jų vaikai arba anūkai jau bus liberalesni, bet dabar iš jų tėvai ir mokytojai padaro "shy boy", kaip jie patys paskui save pradėjo vadinti. Juose absoliučiai 0 savarankiškumo, o perdėtas mandagumas kartais net glumina, nes jiems viskas atseit tinka, nors matai, kad kažkas tikrai negerai. Be to, jie patys nežino, ko nori, nes paprastai viską už juos sprendžia kiti.
4. Jie gali rinktis, kur važiuoti: Lietuva, Anglija, Vokietija, Maldyvai, Havajai ir dar kažkas. Lietuva viena iš populiariausių. Kodėl? Augintiniai paaiškina, kad pernai čia buvę draugai jiems sakė, jog čia yra fun. Kodėl fun? Lietuvaičiai sėdime ir svarstome, kad gal mes esam svetingesni negu kokie nors maldyviečiai, vokiečiai ar anglai. Anglas turbūt nešokinės aplink savo japoną taip kaip mes, neteps jam sumuštinio (jie patys, beje, nemoka
) ir per daug nesitaikstys prie jo norų. Bet ne. Kalbesnis japonas paaiškino. Yra dvi priežastys: kelionė į Lietuvą pigiausia; Lietuvoje jie tikisi eiti į party ir nusigerti, o gal ir dar daugiau. Kultūra rūpi mažumai, ir kiekvienais metais atvažiuoja vis daugiau norinčių į party ir mažiau susidomėjusių kultūra... Taip kad jokios romantikos, ir lietuvių nacionaliniai kompleksai pasitvirtina Tokios pesimistinės mintys šiandien kilo, nes per tuos japus peršalau ir kelinta naktis neišsimiegojau. Bet bendras vaizdas daug geresnis, ir šiaip liūdna buvo atsisveikint, mieli jie žmonės
) siaip ar taip,kulturoje yra taip giliai isisaknijusiu tabu,bruozu ir pan,kad jie ju laikosi,net jei nenori-tas kuklumas isisaknijes giliai,tas lankstymasis,is ko mes stereotipus(nebutinai) kuriame irgi paveldetas,pagarba vyresniems-archaiska, bet vis dar gaji. Jie nera traumuoti,tie japoniukai,tiesiog jie megaujasi tuom,ko negali gauti realiai,kaip ir mes megautumemes kazkuom svecioje,mums egzotiskoje salyje,jei tik mums butu suteikta proga,tai musu poziuriu jie keisti,o ju poziuriu,tai mes esame keisti 
o gal ir moraliskai traumuoti 
ir galaskit ginklus 
, bet tepasakysiu vieną:
Jei ir toliau tie amerikiečiai taip aktyviai saugos, tai šiaulių pelėdos kentės nuo nemigos.
Prie mano namų stato tiltą per upę, tai kai pradeda puse aštuonių ryto važinėti visokia keliančioji ir stumdančioji technika man irgi ne pyragai...