Na ir užvertėt čia nuorodų, vakar visą vakarą TEKO klausytis metalo...
Būtų buvę žinoma geriau, jei tą būtumėte padarę iš karto atsakydami į ernestasgr klausimą, o ne vienu sakiniu propaguodami epinį metalą, kuris kai kam vien iš pavadinimo absoliučiai nieko nesako. Na, bent jau apgalvotai sugebėjau pasinaudoti susidariusia situacija užvesdamas diskusiją apie metalo muzikos žalą žmogaus psichikai. Beklausydamas pateikto epinio metalo suvokiau, jog rimtų argumentų tikrai nebesurasiu šios muzikos epiškumui paneigti, tad, taip, pripažįstu iš anksto beveik aiškia buvusią tiesą, jog mūsų epinės muzikos suvokimas yra iš esmės skirtingas, tačiau keliantis jei ne identišką, tai bent jau panašų pasitenkinimo jausmą. Ir nors man iš tikrųjų nė viena daina šiurpuliukų nesukėlė, labiausiai patiko Laiquos pateikta "Kamelot - On the coldest winter night", ir dar pradžia nereali "Lake of Tears - So Fell Autumn Rain", kol groja vien tik altas ar violončelė. Visgi... ale tas elektrinių gitarų džeržgimas rimtai iš esmės mane matyt ir atgraso nuo metalo muzikos ("On the coldest winter night" vienintelė daina, kurioje jų nebuvo, dėl to matyt ir patiko), pats tas garsas kažkoks prigimtinai chaotiškas. Dar atkreipiau dėmesį į tai, jog nebuvo nė vieno gabalo su subtiliu moterišku vokalu net subtiliausiuose kūriniuose (ką aš labiausiai ir vertinu pop muzikoje), o dauguma vyriškų vokalų tikrai gana prasti ir neskambantys - nežinau ar tai tiesa, bet dabar pagalvojau, jog rimtai vyrų, turinčių gražius balsus yra vienetai, moterys šiuo atžvilgiu iš tiesų labiau apdovanotos. Kita vertus nelabai metalistams matyt ir rūpi vokalo balsas, tų lyrinių dainų ne tiek ir daug, o kriokti galima su bet kokiu balsu. Dėl įdomumo suvedžiau į youtubę "female metal" - siaubas, net neįsivaizdavau, kad taip kriokiančių moterų būna... Gyveni ir sužinai vis ką nors baisesnio. Apibendrindamas savo nuomonę apie epinę muziką, dabar jau galiu užtikrinčiau pasakyti, jog savo vaikams epinio metalo į epinės muzikos grojaraštį visgi nerekomenduočiau įsitraukti, bet jei jie patys jį susirastų ir jis jiems teiktų panašų džiaugsmą kaip, kad man Lisa Kelly, įsitraukti nedrausčiau, klausyti galima
O dabar sugrįžtant prie diskusijos apie metalo destrukcinę prigimtį ir visas tas filosofijas...
le_golas rašėCOLONIškart pasakau, kad visas tavo post'as yra per daug persmelktas religiniais dalykais
Nagi..., apie religinius dalykus visame poste gal tik trimis sakiniais užsiminiau ir tai netiesiogiai...
Na, bet jei jau taip pasirodė, dėkui už pagarbą mano religiniams įsitikinimams jų čia neįtraukiant.
Šiaip stengiausi akcentuoti metalo poveikį būtent žmogaus psichikai, o apie jos generuojamų minčių poveikį žmogaus dvasiai ir jos išganymui tikrai niekur nesistengiau plėtotis, šia tema iš tiesų verta diskutuoti jau tik su tikinčiaisiais.
le_golas rašėCOLONTai, ką pateikei čia kaip "metalo filosofiją", yra tikrai ne tų "menininkų" išmislas. Tau reikėtų atskirti metalo filosofiją nuo pačios muzikos. "Metalo pranašo" nėra ir nebuvo, todėl tą "filosofiją" kuria visi, kas netingi. Ir ji, sutinku, yra mažų mažiausiai juokinga. Bet tokių muzikantų kaip Mayhem'ai su Burzumu priešaky, kurie degino Norvegijoj bažnyčias, nėra daug. Be jokios abejonės, ta chebra turi problemų su galva, bet KOKS SKIRTUMAS, kai klausai jų muzikos?
Na, labai jau supaprastintas tavo pasaulio suvokimas, jei manai, kad žmogus, turintis rimtų problemų su galva, kuria šių problemų neįtakotą muziką - manau jis ramaus epinio metalo nekūrė, bet jei aš neteisus, pataisyk
Tiesa ta, kad visi tie internetiniai "pripeckiojimai" (kaip tu juos pavadinai) apie metalo filosofiją iš vakuumo negimė. Yra tokia savoka kaip "trend" (lietuviškai galėtume versti į "tendencija"), statistikų vartojama siekiant nustatyti kokio nors tiksliai neišmatuojamo proceso kryptį. Taigi, jei aš dabar tavęs paklausčiau, tai kokie visgi yra hardcorinių metalo atlikėjų ir/ar gerbėjų filosofijos (jie tikrai tokią turi, nes metalistai identifikuojami kaip vieni iš labiausiai pasišventusių savo subkultūrai atstovų, o subkultūra be filosofijos nelabai ir galėtų būti laikoma subkultūra) pagrindiniai idėjiniai ramsčiai? Nemanau, kad galėtum drąsiai teikti, jog tai "gėrio skleidimas pasaulyje", "mokinimasis atleisti savo artimui" ar "puoselėti harmoningus santykius šeimoje" (jei galėtum tai kontrargumentuoti, būtų, žinoma, įdomu). Šiuo atveju tendencija akivaizdi - nors visų tūkstančių metalo filosofijos aprašymų neskaičiau, kiek perskaičiau, visur pagrinde rašo apie tą patį: violence, death, anarchy, tik vienur politkorektiškai, kitur tiesiai šviesiai. Tiesa, keliuose forumuose perskaičiau ir apie naują tendenciją - metalo popsėjimą!
Hmm, viskas gravituoja link popso, šakokis nesišakojęs... O link ko gravituojama, tas logiškai mąstant ir yra natūraliai labiau priimtinas. Tai visiškai paaiškina ir tą faktą, kodėl metalistų yra dešimtys milijonų, o popso gerbėjų šimtai milijonų.
le_golas rašėCOLONNieko blogo taip pat nenutiks. Velnias iš po žemių neišlįs, garantuoju šimtu procentų.
Dėl nieko blogo nenutikimo psichine prasme toks garantuotas nebūčiau (o dėl velnių, iškart atsiprašau už religinę repliką
, tuo labiau, bet jei jie ir išlįstų, tu jų tikrai nepastebėtum, bent jau fizine rega tikrai, dėl tikimybės čia jau reikėtų konsultuotis su egzorcistais). Mėgstu kastis giliai, tad vakar perskaičiau visą psichologijos skyrių/studiją apie agresyviosios muzikos poveikį vaikams ir paaugliams:
The Effects of Violent Music on Children and Adolescents. Kalba, žinoma, eina apie sunkųjį metalą, bet logiška manyti, jog kiek lengvesnis metalas poveikį daro tokį patį tik proporcingai mažesnį. Prieš pateikdamas šių mokslininkų išvadas, norėčiau dar pacituoti kelis eksperimentų su sunkiosios muzikos "priverstais" klausytis augalais ir gyvūnais aprašymus:
Psychology of Music rašėCOLONDorothy Retallack conducted experiments to determine the effect of music on plants, described in her 1973 book The Sound of Music and Plants. Retallack played rock music such as Jimi Hendrix, Led Zeppelin and Vanilla Fudge to one group of plants and jazz music to another. After two weeks, the jazz plants were healthy and bent toward the radio. The plants with rock music grew very tall and droopy, had faded blooms and had almost died within 16 days.
Retallack experimented with other types of music, including country, to which the plants showed no reaction, and classical music, which caused the plants to bend away from the radio speakers - although the plants reacted positively to Bach and North Indian sitar and tabla music. Retallack has been criticized for using unscientific methods in her experiments, although others have conducted similar experiments and claimed to have found similar results.
Music Can Be Hazardous to Mouse Health rašėCOLON
He may have won top regional and state science-fair honors, but probably at least some of his friends aren't talking to him. Sixteen-year-old David Merrill, a student at Nansemond River High School in Suffolk, Va., thought that the loud sounds of hard-rock music must have a bad effect on its devoted fans and came up with a way to test that damage.
Merrill got 72 mice and divided them into three groups: one to test a mouse's response to hard rock, another to the music of Mozart and a control group that wouldn't listen to any music at all, rock or classical.
The young vivisectionist got all the mice accustomed to living in aquariums in his basement, then started playing music 10 hours a day. Merrill put each mouse through a maze three times a week that originally had taken the mice an average of 10 minutes to complete.
Over time, the 24 control-group mice managed to cut about 5 minutes from their maze-completion time. The Mozart-listening mice cut their time back 8-and-a-half minutes.
But the hard-rock mice added 20 minutes to their time, making their average maze-running time 300 percent more than their original average.
Need we say more? Well maybe we do. Merrill told the Associated Press that he'd attempted the experiment the year before, allowing mice in the different groups to live together.
"
I had to cut my project short because all the hard-rock mice killed each other," Merrill said. "None of the classical mice did that."
Vienam metalistų
forume skaičiau apie mėginimą 2010-ais metais pakartoti eksperimentą pagal atskirus metalo stilius, bet rezultatai iki šiol nepateikti, tad greičiausiai eksperimentas neįvyko...
Vis dar manot, kad klausant sunkios muzikos, tikimybė, jog nutiks kažkas blogo yra lygi 0? Juk žmonės ne daržovės ir ne kokie gyvūnai, tiesa? Mes turime sąmoningai susikurtas preferencijas ir jai jas atitinkanti muzika yra metalas, mums jo klausantis ne tik kad nekyla pavojus būti psichiškai pažeistiems, bet dar ir gauname naudos, kaip kad rašė minėtas metalistas, sugalvojęs pakartoti pelių ekperimentą su metalo muzika:
Metal is very cathartic. It relieves us of strong emotions. Studies have shown time and time again that metal is calming to people who enjoy it. That’s just how it works. Listening to metal is a positive experience to us.
Tarkim, kad gal ir galima tuo patikėti, jei jau rašo, kad buvo atliktos tai įrodančios studijos. Bet, jis net neneigia, kad metalas neigiamai veikia nemetalistus:
A study of the effects of different types of music found that after listening to grunge music, subjects reported increases in fatigue, tension, sadness and hostility, as well as decreased mental clarity, vigor, relaxation and compassion. However, grunge was likely not the musical preference of these subjects—a study of grunge fans may have produced different results.
May have, or may just not
Juokas juokais, bet tai nelabai juokinga...
O dabar grįžkim prie rimtos mokslinės studijos
The Effects of Violent Music on Children and Adolescents. Šiaip ją visiems siūlau perskaityti, tikrai objektyvi, man asmeniškai netgi norėjosi kategoriškesnių išvadų, bet ką jau su tais mokslininkais padarysi, ko neišmatuoja, to ir neteigia. Pateiksiu čia tik santrauką (nepergyvenkit, objektyvę):
Heavy Metal Music
A number of correlational studies report positive associations between exposure to heavy metal music and a variety of troublesome attitudes and behaviors. Heavy metal music in particular has a high proportion of violent, sexual, and misogynistic themes.<…> With regard to school, heavy metal fans report more conflict with teachers and other school authorities and perform less well academically than those whose tastes run more to the mainstream (Christenson & van Nouhuys, 1995; Hakanen & Wells, 1993).<…> At the same time, there is no evidence that heavy metal fans see themselves as socially isolated. They are just as satisfied with the quality of their peer relationships as nonfans are (Arnett, 1991a).<…>
According to Arnett (1991a, 1991b), hard-core heavy metal fans tend to be driven by a generalized tendency to seek sensation and thrills and a need to engage in a variety of risky behaviors, more or less “to see what it would be like.” In accord with this thesis, he reports differences between heavy metal fans and nonfans not only in their expression of sensation-seeking motivations generally but also in their self-reports of specific reckless behaviors, including drunk driving, casual sex, and marijuana and cocaine use.<…> Youth in juvenile detention were three times as likely as regular high school students to be metal fans (Wass, Miller, & Reditt, 1991).<…>
Concern has also been expressed over the potential impact of heavy metal music’s often dismal, depressed view of the world and its depiction of depression and suicide. Martin’s and his colleagues’ data (1993) from more than 200 Australian high school students showed that those who preferred heavy metal or hard rock music reported feelings of depression, suicidal thoughts, and deliberate infliction of self-harm more frequently than others in the sample. For instance, 20 percent of the male and more than 60 percent of the female heavy metal/hard rock fans reported having deliberately tried to kill or hurt themselves in the last six months, compared with only 8 percent and 14 percent, respectively, of the pop music fans.
Do these various findings support the notion of a “heavy metal syndrome,” that is, of a constellation of related traits with heavy metal as the focal point? Probably not. If there is a “syndrome” at work here, it is a “troubled youth syndrome,” not a heavy metal syndrome. <…>The best way to phrase the relation is to say that white adolescents who are troubled or at risk gravitate strongly toward the style of music that provides the most support for their view of the world and meets their particular needs: namely, heavy metal. The point can be further clarified, perhaps, by juxtaposing these statements:
(1) Most heavy metal fans are not particularly troubled or at risk, but (a) those youths who are troubled or at risk tend overwhelmingly to embrace heavy metal. In other words, whatever percentage one uses to estimate the proportion of heavy metal fans in the total adolescent population, they surely number in the tens of millions. Most of these young people are not on drugs, not in jail, not failing in school, not depressed, perhaps not even particularly at odds with their parents (except maybe when it comes to music). Arguing the other way, however, if we know a youth is white, male, 15 years old, drug involved, and in trouble with the law, then the odds are very high indeed that his music of choice will be some form of hard rock or heavy metal.
Our rejection of the idea of a true heavy metal syndrome should not be taken to imply that heavy metal music plays only a peripheral role in the lives of its devotees. Heavy metal fans are an especially committed, devoted audience. Those who love the genre are highly absorbed in their musical identity, in terms of both listening time (Wass, Miller, & Stevenson, 1989) and a variety of other music-related behavior.<…> As Arnett points out, heavy metal plays a crucial role in the lives of the alienated and disaffected youths who seek it out; for many such youths, listening to heavy metal is what matters to them most. As has been noted in other chapters in this volume, the question of “initial causality” is probably not the important question. That is, whether heavy metal music is the thing that starts children becoming more troubled, or whether alienated youth start to like heavy metal (which is what research suggests), is probably not the best question to ask. A better question might be how will music with antisocial themes affect children who are already at risk for antisocial behaviors? It does not matter whether music started the cycle; it matters that the themes encountered in the music may help to perpetuate it. That is, the music may reinforce aggressive and antisocial thoughts and feelings, and thus make those thoughts and feelings more likely to occur in the future. Heavy metal music may thus be a risk factor, affecting most those who are already most at risk.
Violent Music Lyrics
There have been few experimental studies of the effects of violent music lyrics on listeners. Some have found no effects of lyric content on aggression related variables (Ballard & Coates, 1995; St. Lawrence & Joyner, 1991; Wanamaker & Reznikoff, 1989)<…> However, contrary to suggesting that music has no effect, these studies have provided evidence that the effects may be more subtle than we typically expect. For example, St. Lawrence and Joyner (1991) set out to test whether listening to sexually violent heavy metal would increase acceptance of gender-role stereotypes and sexually violent behavior. Groups of undergraduate males heard either sexually violent heavy metal rock, Christian heavy metal rock, or easy listening classical music. A month before and immediately after listening, the students answered a questionnaire measuring gender-role stereotyping, adversarial sexual beliefs, acceptance of interpersonal violence, rape myth acceptance (the idea that women invite and/or enjoy rape), and self-reported sexual arousal. The somewhat surprising result was that it did not matter whether participants heard sexually violent heavy metal or Christian heavy metal. Relative to classical music, exposure to either type of music produced more negative attitudes toward women. In other words, the lyrics did not make a difference, but the heavy metal musical form did. While there is reason to wonder whether the students really “heard” the lyrics, the larger issue may be that the sound of the music carries a great deal of information independent of lyrical content. “Angry-sounding” music may increase aggressive thoughts and feelings, regardless of the specific lyrical content. Christenson and Roberts (1998) argue that the “sound” of heavy metal serves to cue more aggressive schemata, and thus increase the likelihood of aggressive responses.<…>
Anderson and his colleagues (2003), using the theoretical framework of the General Aggression Model (described in chapter 5), hypothesized that violent lyrics would be most likely to show short-term effects on aggressive emotions and aggressive thoughts. These hypotheses were confirmed in a series of five studies with undergraduate students (both males and females).<…>
Suicides and Shootings
It is true that a number of adolescent suicide victims have spent the hours immediately prior to taking their lives immersed in heavy metal music. It is also true that several of the young people involved in recent school shootings have been avid fans of Marilyn Manson and other “goth rock” performers. However, that exposure to popular music can operate as “the” cause of such drastic behaviors is unlikely.<…>
This is not, however, to absolve popular music from a role in at least some suicides and violent incidents. Recall earlier points about the uses of music and about heavy metal fans in particular. First, one of the more important functions of popular music for adolescents is what we have called the “primacy of affect” (Christenson & Roberts, 1998). Teens (and most age groups) frequently use music as a tool to maintain or change particular moods, and they readily admit that music has direct, profound effects on their emotions. Moreover, some of the research on music’s impact on mood suggests what might be called an “amplification effect,” a strong tendency for music to heighten whatever emotional state a listener brings to a listening situation—including anger and depression (Gordon et al., 1992; Wells, 1990). As noted earlier, although it is not legitimate to assume that all fans of extreme music are “troubled,” kids who are troubled are very likely to be fans of extreme music. There is substantial evidence that adolescents who are depressed, angry, alienated, experiencing suicidal thoughts, having family problems, abusing drugs or alcohol, or having difficulty at school constitute a group that is particularly drawn to the sort of angry, nihilistic music that celebrates these “troubled” states and traits. These factors, when coupled with the high levels of identification with the music and its performers, seem at the very least cause for reason to be concerned.
To immerse oneself in angry, desperate, depressing music is a poor strategy for coping with anger, despair, and depression. Neuroscience suggests that “brooding,” or dwelling on one’s current emotional state, is more likely to deepen the state rather than to alleviate it (Goleman, 1995).<…>
Summary
Taken together, these studies suggest that the main effects of music may be carried by the emotional “sound” of the music rather than by the lyrics. The effects of violent music lyrics do not appear to be nearly as powerful as the effects of other, more visual, violent media. In fact, this may be because lyric content may be difficult to understand, may be interpreted differently by different people, or because visual images may be a more direct and powerful communicator. As is discussed by Comstock & Scharrer (chapter 11, this volume), visual images of violence or danger appear to be more primary in terms of their ability to elicit fear reactions than verbal or cognitive descriptions of violence or danger. These considerations make it necessary to question whether violent music videos have a greater effect on viewers than violent music alone has on listeners. In short, the answer is yes, violent music videos appear to have a much more powerful effect.
Vienu žodžiu, susimąstyčiau, ypač pratindamas vaiką prie metalo nuo mažų dienų. Norėjau čia dar pateikti lietuvišką reziumė, bet žiūriu, jog prie šios žinutės jau sugaišau 16 valandų, tad sorry, kas angliškai nesuprantat...
le_golas rašėCOLONApskritai, visas tas satanistinis imidžas, kraujai, organai, apversti kryžiai ir panašiai ant scenos dažniausiai būna šou dalis, o ne kažkokia tų muzikantų filosofija.
Studijoje dar buvo visas poskyris apie muzikinius klipus ir jų dar didesnę žalą nei vien tik muzikos be vaizdo, kurio necitavau dėl apimties, bet ir remdamasis vien santrauka (paskutine citatos pastraipa) galiu nesunkiai įrodyti, kad vizualiniai efektai nėra nekaltas balastas ant scenos - tai labai sustiprina muzikos psichinį poveikį ir dažniausiai net "flash back'ina" klausantis tos pačios muzikos jau per ausinukus kad ir gražiame miesto parke. O ar tai filosofijos atributai ar ne... vėlgi net jei tai ir šou elementai, jie skirti pritraukti tuos, kuriems tai yra filosofija arba sustiprinti poveikį tiems, kurie atėjo tiesiog paklausyti muzikos - rezultatas vienodas - filosofinių atributų atveju juk tikslai būtų tie patys.
le_golas rašėCOLONLabai nemažą dalį mūsų tolkinistinės bendruomenės tokiu pasakymu gali nemenkai įžeisti.. Apskritai, tu IR VĖL per stipriai sulieji į vieną muziką ir filosofiją. Taip, sutinku, keturiasdešimties metų "metalistas", su pilnu bagažu ir ideologija - nieko gero. Taip, iš subkultūros reikia išaugti. Bet brandaus amžiaus žmogus, tiesiog klausantis ir vertinantis metalo muziką - jau žlugęs? Nu jo... Jei nori, po 20 metų padarysim eksperimentą, pažiūrėsim, kaip aš būsiu sužalotas savo mėgiamos muzikos.
Įsižeisti nuo tokios išvados būtų vaikiška, tad nemanau kam nors esantis skolingas atsiprašymą. Na, o jai kas pažįsta normalų 40-metį metalistą vis dar bevaikštantį su juoda odine "koža" ir turintį laimingą šeimą bei gražų gyvenimą, laimingas jis, tiesiog mano kaimynas ne -fakto konstatavimas. Bus tikrai įdomu sužinoti, ką tu klausysi po 20 metų, pasirašau po eksperimentu. Aš, asmeniškai, tikiu nugravituosiant link klasikinės muzikos, šiuo metu ji man vis dar per "stipri", nors kartais ir paklausau, kuomet mama užsileidžia bendrame kambaryje.
le_golas rašėCOLONMuzikine prasme metalas (tikrai ne visos jo rūšys, bet daugelis - taip) yra labai intelektuali muzika, sakyk tu ką tik nori. Pasakyk man, kiek, tavo nuomone, Lietuvos universitetų profesorių klauso metalo, o kiek - Avril? Tiek, kiek aš esu susipažinęs su tokiais žmonėmis, galiu pasakyti tik tokį atsakymą, kuris tau nepatiks. Jei tau, Aldai, muzika yra tik tam, kad pagal ją pašokti, tada nešnekėk, kad metalo muzika yra šūdas, jei paprasčiausiai jos nesupranti. Bet kuris su "cubase" programa geriau susipažinęs vaikėzas galėtu prie kompiuterio per dieną sukurti visas bieberio, avrilės ar hanos montanos dainas... O žinai, kiek metų reikia mokytis groti, kad sugrotum taip, kaip Nile? Kaip Behemoth? Neminėsiu daugiau, vistiek žinau, kad nieko nesako.
Aš ir nesakau, kad ji nėra intelektuali, aš tik manau, jog ji yra žalinga psichikai. Taip, Apocalypticos kūriniai išties sudėtingumu nelabai nusileidžia klasikinės muzikos aranžuotėms, tikiu, jog tavo suminėti gitaristai kiečiausiai pasaulyje gitaros genijai, ir apskritai visos metalo grupės LABAI DAUG laiko ir kūrybinių jėgų įdeda į tekstus ir pačią muziką, bet... sakyti jog "bet kuris su "cubase" programa geriau susipažinęs vaikėzas galėtu prie kompiuterio per dieną sukurti visas bieberio, avrilės ar hanos montanos dainas" yra mažų mažiausiai absurdiška. Tokia absurdiška logika remdamasis aš irgi tuomet tą patį galėčiau pasakyti apie metalo kūrimą, nes visos jo dainos iš pirmo žvilgsnio yra labai panašios ir gana primityvios - daug džeržgiančių gitarų ir būgnų (vėlgi, stipriai išskiriant Apocalypticą), bet to nedarysiu, nes
esu bandęs kurti muziką... Visų pirma, LABAI retas žmogus apskritai gali ją kurti (jei neturėsi šio talento, kad ir kaip bevaldytum Cubase'ą, geriausiu atveju sukursi kokį nors techninį šlamštą); visų antra - tai milžiniškų pastangų reikalaujantis kūrybinis procesas. Imk bet kokią dainą, kad ir tą pačią pigiausią, elementariausią ir labiausiai nušvilptą Rebeccos Black
Friday ir pasakyk, kad ją be talento, bet su gerais Cubase skilais, įmanoma sukurti per vieną dieną!?
Jei tai būtų tiesa, youtubas seniai būtų paskendęs tokiose šiukšlėse, o kiekvienas einantis į talentų konkursą susikurtų sau po originalią dainą. Bet net nereikia taip toli žvalgytis, užtenka jau vien į savo daržą pasižiūrėti: pas mus forume rodos tiek rimtų žmonių yra, rodos ir motyvacijos netrūksta, bet originalių dainų vistiek tik dvi turim, ir tos abi Starlin be Cubase sukurtos. Tuo tarpu turime filksingo dainą su "Švieski man vėl" melodija... Persistengei menkindamas pop'są, le_golai, tikrai persistengei, pripažink
Čia manau tiktų pacituotį vieną šiuolaikinį filosofą:
The Philosophy of Popular Music by Andreas Saugstad rašėCOLONHow easy is it to create high quality pop music? I have never seriously attempted to make a hit or song, to be played by a band, and I am not a composer. But I know something creative processes in general, through my work in philosophy and writing. And I know that in general creative processes are tough and very demanding. It demands full concentration, and you must have a clear idea of what you want to create. Very few people are truly creative.<...>
Pop music is based on creativity and originality. The performance of pop music is not itself so creative, but the creativity behind writing songs is creative work. A good songwriter must have a quality which resembles what Kant and Wittgenstein were looking for. A songwriter who wants to touch his listeners and communicates something important through music, must be able to renew himself and be original. Nobody likes clichés, if a band uses the same theme over and over again their audience will become very bored.<...> One might be tempted to say that pop music is even more demanding, because the works of these artists are touching so many people. The song-writer must in a new way find something universal, which many people can relate to.
Taip pat verta paminėti neslaptą faktą, jog daugumai pop muzikos atlikėjų, ypatingai paauglių žvaigždėms kaip Avril, Miley, ar Bieber dainas padeda kurti bent keletas ar net keliolika profesionalių kompozitorių, taip kad į kiekvieną jų kūrinį yra įdedama tūkstančiai profesionalaus darbo valandų, kas stipriai padidina jų meninę vertę.
Kiek Lietuvos universitetų dėstytojų klausosi Avril, o kiek metalo atlikėjų? Šiuo metu Avril manau klausosi tik keletas doktorantų/čių, bet kokio Stingo, manau dešimtys profesorių, šimtai - Stasio Povilaičio, o likę - klasikos! Metalo muzikos tikrai daugiausiai klauso fizikos ar meno doktorantai, keli profesoriai, bet kadangi jų yra mažuma, manau pops'as ir lengvas rokas universitetų kabinetuose valdo. Internete tikslios apklausos neradau, čia tik mano spėjimas
.
le_golas rašėCOLONNegirdėjai, bet taip tvirtai nuspėji? Tu kietas.
Na, fizikos studijų laikais buvau girdėjęs patį baisiausią metalą, tad negalėdamas įsivaizduoti baisesnio hiphopo ir pateikiau tokį spėjimą. Hmm, užsinorėjau įsitikinti, ar aš tikrai kietas!
Šiuo tikslu atlieku eksperimentą: 1) suvedu į youtubo paiešką "most brutal metal song ever". Pirmas paieškos rezultatas:
TOP TEN MOST BRUTAL DEATH METAL/CORE SONGS IN MY OWN OPINION!!!; 2) tą patį padarau su fraze "most brutal hip hop song ever". Ups, sorry, tokių antraščių nerasta... Na, bet galim paimti trečią paieškos rezultatą:
The Most Sadistic - Necro song from I need Drugs Album; 3) švelniausio ir harmoningiausio metalo kūrinio per paiešką surasti nepavyko su bet kokiom "calm", "romantic", "metal", "song" žodžių kombinacijomis, tad imu palyginimui Metallicos legendinį kūrinį
"Nothing Else Matters" - jei nesutinkat, papostinkit švelnesnią dainą
; 4) su hiphopu tas pats kaip ir su metalu trečiame punkte, nors pasinaudojęs naršymo funkcija nesunkiai surandu štai tokį beat'ą:
Piano Composition/Beat [Fl Studio] **Beautiful**; 5) Palyginu kūrinius: 1) su 2) ir 3) su 4). Aš kiiietas!!!
1) su 2) net sunkiai sulyginami brutalumo prasme - klydau sakydamas, jog baisiausias metalas tik 'dvigubai' destruktyvesnis už baisiausią hiphopą, sakyčiau čia ir '10 kartų' mažai ką koreguoja... 3) su 4) kūriniai tikrai sulyginami, tad šioje vietoje gal ir visgi klydau. BET... kiek yra tokių metalinių kūrinių kaip "Nothing Else Matters"? Manau, kad nulis, o jei yra norėčiau apie juos žinoti (Apocalyptica netinka, nes ji vistiek pakankamai sunkų metalą kuria, kad ir kaip ten meniškai sudėtingą). Tuo tarpu **Beautiful** beat'as yra beveik klasikinė muzika su paukščių čiulbėjimu, tad kas destruktyvesnis, metalas ar hiphopas - mano išvada lieka ta pati!
Jei ten Laiqous minėtuose klipuose ir rodomi besikeikiantys gangsteriai didžiakrūčių pusnuogių merginų fone, manau, jog tai tikrai neapneša vaizdų su kruvinu, besitaršančiu pragaro velniu, kriokiančio žvėrišku balsu
.
Aredhel rašėCOLONTuriu tik vieną atsakymą (po tuo ką jau parašė le_golas) - pažiūrėk į Laiquą.
Laiqua dar labai jaunas elfas, su amžiumi viskas keičiasi. Įdomiau būtų sužinoti, ko klausosi Laiquos tėvai - ne ką toleruoja (aristokratiški žmonės visada būna tolerantiški kitų muzikos skoniui ar nuomonei), o būtent ko klauso savo malonumui? Jei metalo, tuomet mano stebėjimų išvadas gal ir būtų būtina pakeisti.
Laiqualasse rašėCOLONTai aš jau supratau, kad manęs laukia alkoholizmas ir iširusi šeima...
Manau, jog tu iš tų nekomplikuotų, kritiškai mąstančių metalistų, kuriems, pagal studiją galima pasakyti, jog viskas bus gerai
Laiqualasse rašėCOLONLaikoma, jog šį simbolį į metalo subkultūrą atnešė Ronnie James Dio, kilęs iš italų imigrantų. Jis apie tą simbolį sužinojo iš savo senelės, nes... Italijoje toks simbolis skirtas apsisaugoti nuo piktos akies, nužiūrėjimų ir velnio išmislų. Tai ne vienintelis aiškinimas, iš kur tas simbolis atėjo, bet mano supratimu vienas iš realistiškesnių.
Aš prieš rašydamas apie "velnio ragus" persiskaičiau šią kilmės versiją, bet ji man tokia veidmainiška pasirodė, kad nusprendžiau net neužsiminti. Na, ok, tarkim buvo Italijoj toks prietaras. Bet tai juk paprasčiausia raganavimo apraiška, kaip ir pas mus stuksenimai į medinius paviršius ar juodų kačių baimė. Jei tiki velnio išmislais, tai ir gintis turėtum persižegnodamas ar peržegnodamas ginamą objektą, o ne tuos pačius velnio ragus rodydamas... Satanizmas visiškas.
tomas94 rašėCOLONAtvirksciai, dabar pastebejau padoriausi zmones metaliugos
Matomai nebuvęs ateitininkų/ių kuopos sueigoj! Va ten tai šventi žmonės
!
Laegaladh rašėCOLON
http://www.youtube.com/watch?v=MBo2Xes8qyI - senasis testamentas (tikiuosi nieks nesiginčys, kad tai mitas
)
<...>
Dabar kas nors man pasakykit, kur čia destrukcija? Ar truputis kriokiančio vokalo taip jau siaubinga? 
Norėčiau pasiginčyti, jog senasis testamentas nėra mitas, tačiau tai reiktų daryti kitoje gijoje ir nebent po trijų mėnesį - it takes too much time from me
.
Truputis kriokenčio vokalo jau yra destruktyvi vibracija, sąlygojanti galbūt ir niekinius, bet visgi sąlygojanti destrukcinius psichikos procesus. Iš tavųjų nuorodų man labiausiai patiko Rivendell kūrinys
, o Ensiferum gabalas pasirodė pakankamai destrukcinis.
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."
](./images/smilies/eusa_wall.gif "Brick wall"){kind=small}
... oi, prisiklausiau tikrai pakankamai metalo... dalinai dėl to vėliau ir išsikrausčiau į butą - galima buvo išprotėti (tiesiogine prasme, tai jau tikrai nebuvo skonio reikalas 
.
