Tolkien Lietuva

www.tolkien.lt
Dabar yra 24 Sau 2018, 06:36

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 64 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3, 4  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Straipsniai ir studijos
StandartinėParašytas: 02 Sau 2005, 17:44 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Shippey straipsnis, kurį radau tik dabar ir neperskaičiau. Atrodo, tai buvo kažkokia kalba. Kiti labai giria...

http://www.nordals.hi.is/shippey.html


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 02 Sau 2005, 22:26 
Atsijungęs
Melkoras Morgotas Metraštininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 18:22
Pranešimai: 8361
Miestas: negyvenu, tai žalingas įprotis
Ačiū už nuorodą, straipsnis tikrai įdomus. Sukėlė daug minčių, kurias dabar, tik perskaičius, sunku sudėlioti į vietas. Bet labiausiai už akies užkliuvo pora vietų, kurios, regis, tiksliai nurodo, kuo man asmeniškai priimtinas Tolkienas ir jo kūryba:

'He also felt that Old Norse mythology provided a model for what one might call "virtuous paganism," which was heathen; conscious of its own inadequacy, and so ripe for conversion; but not yet sunk into despair and disillusionment like so much of 20th century post-Christian literature; a mythology which was in its way light-hearted. '

Ir

'The standard accusation made by my critical colleagues about Tolkien is that his work is "escapist." I think this is the exact reverse of the truth. <...> Tolkien's fantastic or antiquarian works confront the major problems of the twentieth century, which have been war, despair, failure, disillusionment. And they provide answers which seem strangely old-fashioned, but which have come alive again.'

_________________
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 26 Sau 2005, 15:17 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Čia jau senokai "Scientific American" apžvelgė knygą:

Henry Gee, The Science of Midle-earth: Explaining the Science Behind the Greatest Fantasy Epic Ever Told!

sciam rašė:
How did Frodo's mithril coad ward off the fatal blow of an orc? How was Legolas able to count the number of riders crossing the plains of Rohan from five leagues away? Could Balrogs fly? Gee, a senior editor at Nature (who says he read The Lord of the Rings about once a year between the ages of 10 and 25), elucidates and expands on the scientific aspects of J.R.R.Tolkien's world in this fascinating book. Many commentators have noted Tolkien's use of philology and cultural history to create believable languages for his elves and orcs. Now Gee shows how scientific precepts can make the wonders of Middle-earth even richer. In a closing essay, he argues that "Tolkien's own worldview was closer to the true spirit of science than that held by many who propose to promote the public understanding of science."


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 26 Sau 2005, 15:24 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:16
Pranešimai: 5119
Miestas: Reality: Extended Edition
Oi, jei kas nors gausit failiniu pavidalu - praneškit :roll:

Amazon šalia nurodo Sillymarillion, bet spėju, tas dalykas Zvirmariljono neperspjaus (aišku, gaila, kad Zv. visiškai suvokiamas tik postsovietinės erdvės gyventojams...).

_________________
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Sau 2005, 21:36 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Ne vien apie Tolkiną, bet... Plečiam lingvistinius horizontus? ;)

http://susurs.mii.lu.lv/sandra/elfi.pdf

TAISA:

Tolkinas ir komercija

http://www.boston.com/news/globe/magazi ... gold_ring/


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 09 Vas 2005, 19:21 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Latvių vertimas (just in case):

http://silmaril.eclub.lv/

Lobynas:

http://muse.jhu.edu/demo/tolkien_studies/


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 11 Vas 2005, 18:14 
Atsijungęs
Mūvėjo Žiedą
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 18:12
Pranešimai: 328
Miestas: Kaunas
Jeigu jau buvo nurodyta, tai ištrinkit: http://www.lksb.lt/straipsniai/straipsnis-123.htm
:roll:

_________________
"Aš esu lietuvis kaukas didžiausiame New York'o viešbutyje" - A.Š.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 07 Geg 2005, 11:00 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Dar kartą pasikartosiu: lobynas, kurį nurodžiau viršuj, - nerealus! Vakar va perskaičiau Olgos Markovos straipsnį apie Rusijos tolkinizmą. Gal kai kuriems iš mūsų visa tai jau žinoma, bet man ne - pvz. bandymai pritempti LotR prie sovietų reikalavimų...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 07 Geg 2005, 11:41 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:16
Pranešimai: 5119
Miestas: Reality: Extended Edition
Aha, Markovos įdomus, nors Ardoj Ant Kuličkų yra daug platesnių panašių. "Tai ne paprastas žiedas, o kažkoks prietaisas" - va ką Bobyr rašė :lol:

Apie MK vertimą:
Cituoti:
The Lord of the Rings was turned into a three-volume banner for the fight for freedom and human rights. ... the first Tolkienists, reading
the distorted Murav’ev and Kistyakovskij translation, saw in it a way out of the dead-end ideology, the structured, totalitarian world of evil, lies, and slavery.
He, turbūt bendra istorija sąlygoja panašų mąstymą. Gi ne vertimą skaičiau, o suvokimas ir "pritaikomumas" gavos labai panašus. Rusiškajame tolkinizme ši gaida labai labai patinka. Įtariu, vakarietiškame man jos ir trūksta.

Cituoti:
Nevertheless, it would not be correct to equate Tolkienists with roleplayers, for whom the game has gradually become dominant, pushing Tolkien’s books onto the background. The Russian Tolkienist movement underwent an internal split
Ką mes ir pas save labai gerai pastebim. Būtent.

TAISA: įdomu būtų, jei būtų antra straipsniukų apie tolkinizmą Lietuvoje serija - kokios jo šaknys, srovės, ir kas jame yra iš Rytų, kas - iš Vakarų? Gi pas mus tikrai yra abiejų įtaka. Daug kas skaitė rusiškus vertimus irba gerai įsivaizduoja dvasinę būseną AA Imperijoje bei jos griuvimo metu. Daug kas sėdi angliškuose forumuose. Filmas - irgi grynai vakarietiškas.

_________________
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 17 Bir 2005, 17:16 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Beieškodama informacijos apie savo personažę Silo žaidime, radau šį Martinezo straipsnį apie Finvės giminę:

http://www.suite101.com/article.cfm/tolkien/78484

TAISA 2005-08-02: Žemiau buvusi žinutė nukelta į giją apie "Antikos karį" "Rohano lygumose". Ši gija skirta straipsniams apie Tolkiną ir tolkinizmą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 24 Rgp 2005, 17:22 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:16
Pranešimai: 5119
Miestas: Reality: Extended Edition
Dar apie Rusijos tolkinizmą ir vaidmenžaidžius. Lyg istorinė apžvalga ir bandymai suklasifikuoti. Sunku pasakyti, kiek ji objektyvi, bet tokie dalykai kaip "Mushroom Elves" smagūs nepriklausomai nuo fakto patikimumo :D
Matosi, jog judėjimas gerokai platesnio ir įvairesnio masto nei pas mus. (Nors gal mes tiesiog dar ne viską pas save matėm?...). Turiu hipotezę, kad visokie mistiniai dalykai ten labiau siejami su tolkinizmu, nes abu populiarėjo "ant tos pačios bangos", o pas mus tolkinizmas atplūdo vėliau.

_________________
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 22 Rgs 2005, 21:06 
Atsijungęs
Melkoras Morgotas Metraštininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 18:22
Pranešimai: 8361
Miestas: negyvenu, tai žalingas įprotis
Pateikiu konspektą paskaitos, skaitytos šiandien konferencijoje "Čiurlionio amžius", skirtoje MKČ 130-osioms gimimo metinėms paminėti.
Galimos skenavimo klaidos, prašau atleisti. Kai kurios klaidos, atrodančios kaip skenavimo, gali būti likusios iš originalaus konspekto, nes ten klaidų taip pat buvo. Ir nemažai :evil:
Kursyvu parašyti pavadinimai - kalbėjimo metu rodomų Tolkieno piešinių pavadinimai.
Enjoy :)

***

PROF. CHARLES RIDOUX
Armfroipret, Prancūzija

Tolkinas ir Čiurlionis: tapyba ir fantastiškumas

Prieš trisdešimt penkerius metus, 1971 - aisiais, mano draugo Antano Andrijausko dėka, turėjau puikią galimybę aplankyti M. K. Čiurlionio muziejų Kaune. Didžiai nustebino Čiurlionio tapybos pasaulis. Dailininko vaizduotė vis dar užgauna manyje giliai esančią stygą, taip amžiams palikdama žymę.
Panašų jausmą išgyvenau ir 1976 - ųjų pavasarį, praėjus keleriems metams po susitikimo su Čiurlionio kūryba. Tuomet susipažinau su anglų mokslininko, Oksforo universiteto profesoriaus J. R. Tolkino fantastiniu pasauliu. Tačiau apie ryšį tarp šių menininkų tuomet negalvojau, nes pirmo įspūdžio dėka jokio sąryšio lyg ir neįžvelgiau. Be to, būdamas viduramžių istorijos specialistas, viduramžių studijų evoliucijos Prancūzijoje žinovas, niekada nemaniau tyrinėti Čiurlionio ar Tolkino. Tačiau atsitiko taip, kad leidėjas paprašė manęs parašyti sintezę apie visą Tolkino kūrybą, kuri 2004 - aisiais metais pasirodė knyga "Tolkien, la Chant du Monde". Dirbdamas prie šios knygos netikėtai suradau paralelių tarp Čiurlionio ir Tolkino fantazijos pasaulių.
Genijų sąsajų paieškas būtų galima pradėti nuo Didžiosios bangos, kuri praryja visą kontinentą. Nuo mito apie Atlantidą, kuris pranašauja šio kontinento katastrofišką baigtį. Šis mitas buvo svarbus daugybei didžių žmonių. Juo itin domėjosi Platonas. Juk M. K. Čiurlionio „Jūros sonatos" finalo motyvai aiškiausiai pasikartojanti tema Tolkino kūryboje. Tai chaotiškas laikotarpis tarp skirtingų amžių, kuris aprašytas Legendariume. Iš tikrųjų, didžiulė banga, sukelta besaikės Numeronų salos gyventojų puikybės praryja ją, padarydama galą salos karališkajai linijai. Pergalė prieš Sauroną Žiedo kare Trečiojo amžiaus pabaigoje - centrinė „Žiedų valdovo" tema įgauna finalinės tamsiosios bangos formą, kuri veltui stengiasi praryti pasaulį ir ženklina baisiausios jėgos pabaigą.
Pradėdamas nuo šios paprastos temos pastebėjau dvasinį ryšį tarp dviejų vizionierių - Tolkino ir Čiurlionio. Tačiau tai nėra įtaka, kurią darytų vienas kitam, nes didysis lietuvių menininkas mirė 1911 metais, o Tolkino pirmieji poetiniai tekstai pasirodė 1916 m. Žinome, kad tragiškos XX a. aplinkybės sutrukdė Čiurlioniui užimti deramą vietą intelektualiniuose ir meniniuose Vakarų Europos sluoksniuose. Taigi Tolkinas tikriausiai nebuvo susipažinęs su Čiurlionio kūryba, nors labai domėjosi Šiaurės šalių mitologija, ypač suomių epu „Kalevala".
Skaitydamas paskaitą Vilniuje turėjau progos paminėti keletą giminingų temų ir bendrų bruožų, esančių Čiurlionio tapyboje ir Tolkino Legendariume. Pats Tolkinas Legendariumu vadina savo pasakojimų bei kitų tekstų apie Viduržemį visumą -pradedant nuo pasaulio sukūrimo ir apimant visus vėlesnius amžius.
Jau pirmuose poetiniuose Tolkino tekstuose, parašytuose I - ojo Pasaulinio karo metu, kuriame jis kovėsi mūšiuose prie Somos, esama mitologijos apraiškų.

1954 m. pasirodė „Žiedų valdovas". Knyga pelnė pasaulinę šlovę. Šeštojo dešimtmečio karta Amerikoje ją pavertė „kultine".
Savo tekstuose mitologinę temą Tolkinas nuolat turtino - papildydavo ir keisdavo iki pat gyvenimo pabaigos. Visa tai skaitytojas gali rasti dvejose knygose, kurias po autoriaus mirties išleido jo sūnus Kristoferis. Pirmasis kūrinys „Silmarilionas" (1977 m.) - sakmės forma pateikta Viduržemio Elfų karalysčių istorija ir didieji valarų (pasaulio sargybinių) mūšiai su tamsos valdovu Morgotu. Dvylikos knygų, apimančių Viduržemio istoriją, struktūra yra labai įvairi. Čia esama daugybės pasakojimo versijų, kurias moksliškai traktavo ir anotavo Kristoferis Tolkinas. Tačiau Viduržemis nėra vienintelė tema. Sutinkama daug įdomių traktatų įvairiausiomis temomis: Legendariumo pasakojimuose aprašytų žmonių istorijos, jų kalba, filosofija bei religija. Šiuose gausiuose tekstuose skaitytojas randa visus Tolkino sukurtus mitologijos elementus, o taip pat ir Legendariumo rankraščių istoriją.
Yra žinoma, jog be literatūrinių kūrinių Tolkinas dar ir tapė įdomius paveikslus, nors jo kūrybinio genijaus širdis buvo filologija pačia stipriausia šio žodžio prasme -meilė žodžiui, logos. Būtent ši meilė ir suteikė laisvę jam sukurti keletą naujų kalbų, o kai kurias net ir išvystyti. Kaip, pavyzdžiui, dvi pagrindinės elfų kalbos - kvenja ir sidų kalba. Tai ir paskatino sugalvoti veikėjus ir veiksmo vietas tam, kad būtų galima įprasminti šias kalbas. Tokios yra Tolkino prozos lingvistinės ištakos.
Tolkino fantazijos genijus ryškiai matomas ne tik literatūros kūriniuose, bet ir jo paveiksluose. Tai puikiai aprašyta knygoje „Tolkinas - menininkas ir iliustratorius" (Toklien, Artist and Illustrator) talentingų mokslininkų Wayne Hammond ir Christibna Scull. Pagrindinis Tolkino iliustracijų ir piešinių bruožas yra mažas formatas. Paprastai jie būdavo atliekami ant 30 cm2 popieriaus lapų. Tolkino taip vadinamieji „mažieji menai", kuriuos sukuria amatininkai ir įkūnija juose tiesą ir grožį lygiai taip pat, kaip ir tapyboje ar skulptūroje. Tolkinas žavėjosi tokiais talentingais portretistais kaip Frans Hals ir Van Dyck. Be to, jam darė įtaką Arthur Rackham ir jo būdas piešti medžius.
Tolkino motina, talentinga menininkė, kilusi iš graverių ir spaudų gamintojų šeimos iki pat mirties (1904 m. ) daug dėmesio skyrė savo dviejų sūnų mokslui. Ji parašė traktatą apie ornamentiką, kuris beveik neabejotinai sužadino Tolkino susidomėjimą kaligrafija. Pagrindinė Tolkino kūrybos dalis kartu su rankraščiais yra saugoma Oksfordo universiteto Bodlio bibliotekos Vakarų rankraščių skyriuje ir Marąuette universiteto bibliotekos Archyvų bei Specialiųjų kolekcijų skyriuje Milvokyje, Viskonsino valstijoje.
Kaip ir Čiurlionio kūryba, Tolkino menas yra įkvėptas gamtos. Tačiau meninkas dažnai savo idėjas, kilusias stebint gamtą, jūras, miškus, o taip pat ir architektūrą, pratęsia. Kartais iš to stebėjimo gimdavo kūriniai artimi abstrakčiam menui. Geru pavyzdžiu gali būti nuostabus piešinys „Mėnesiena virš miško".
Tolkinas - „Mėnesiena virš miško"
Kai kurie ankstyvieji Tolkino kūriniai turi paslaptingus pavadinimus, tokius kaip „Prieš" (Before) ir „Po" (Aftewards), perteikiančius šventą atmosferą, tačiau turinčią ir siaubo atspalvį. Šiuos kūrinius neabejotinai galima lyginti su Čiurlionio darbais.

Tolkinas - „Prieš" (Before)

Piešinyje „Prieš" dominuoja grėsmingas koridorius, kuris apšviestas dviejų ant kolonų pritvirtintų deglų, vedantis link kažko - panašu link durų, link neaiškios šventyklos, kur yra šviesos arba tamsos pasaulio pradžia, tačiau nežinome kurio. Mes galime palyginti šią angą su portiku ir kabančiu varpu pirmoje Čiurlionio „Laidotuvių simfonijos" ciklo dalyje.

Tolkinas - „Po" (Aftewards)

Piešinys, kurį Tolkinas pavadino „Po" (Aftewards), vaizduoja žmogų nulenkta galva, kuris, atrodo, praėjo pro šias duris ir artinasi fakelų nušviestu taku šviesos link. Tokia yra ir Čiurlionio laidotuvių ciklo procesijos tema ketvirtame ir penktame paveiksluose. Mes žinome, kad Čiurlionis iš tiesų mėgo fakelų motyvą. Šių dviejų menininkų artumas ypač ryškus kūrinyje tokiu pačiu pavadinimu „Mintis". Abiem atvejais idėją išreiškia didelio kūno fone nulenkta galva. Čiurlionio kūrinyje švytintys spinduliai sklinda iš figūros akių, o Tolkino darbe saulė formuojasi apie mąstytojo galvą. Ir mes nežinome, ar figūra kviečia, ar yra tamsi.

Tolkinas-„Mintis" (Thought)

Kitas Tolkino ankstyvojo laikotarpio piešinys primena temą, tikrai esančią Čiurlionio kūryboje - tai vaikščiojimas virš bedugnės, perėjimas iš vieno pasaulio į kitą. „Pasaulio krašte" (End of the World) matome ištįsusį siluetą ant uolos viršūnės, kuris permatomu lašeliu išnyksta nušviestoje jūroje. Figūra žengia į prarają „linksmai ir drąsiai". Prisimename „Žalčio sonatos" Scherzo arba „Zodiako ženklų" Dvynius.

Tolkinas - „Pasaulio kraštas"

Svarbus Tolkino meninės kūrybos aspektas yra jo literatūrinių kūrinių iliustracijos. Kai kuriuose kūriniuose vaizduojami Viduržemio Elfų karalysčių išbandymai, - kai nuverčiamas Gondolinas ir drakonas Glaurungas nusiaubia Nargotrondo olas („Silmariliono" antra dalis ). Keli piešiniai iliustruoja scenas iš „Hobito" (1937 m. ), kurio sėkmė paskatino Tolkiną savo leidėjo užsakymu parašyti „Žiedų valdovą", šie piešiniai glaudžiai susiję su tekstu. Jie padeda autoriui atskleisti besivystančio veiksmo foną.
Tolkino tapyboje, kuri tiesiogiai susijusi su literatūra, esama mažiau sąryšio su Čiurlioniu, nei ankstyvuosiuose bei vėlyvuosiuose jo darbuose. Tačiau užbaigęs „Žiedų valdovą" (išleistą 1954 m.) vėlesniuose darbuose Tolkinas grįžta prie dekoratyviosios dailės, kur, pavyzdžiui, „Numenoro kilimas" primena Čiurlionio operos dekoracijų eskizus ir vinjetes - užsklandas lietuvių liaudies dainoms.

Tolkinas - „Numenoro kilimas"

Paskutiniu savo kūrybos laikotarpiu Tolkinas sukūrė elfų heraldiką, remdamasis griežtomis taisyklėmis, tačiau neturinčiomis nieko bendra su viduramžių heraldika, šie herbai yra labai gražūs, puikių spalvų, harmoningų formų.

Tolkinas - „Elfų heraldika"

Daugiaaspektei Tolkino kūrybai ypač svarbios dvi sritys - tai kaligrafija ir išgalvota kartografija. Sugalvojęs naujų kalbų įvairioms nežmogiškoms būtybėms, kurios gyveno jo Legendariume (elfai, dvarfai, orkai, entai ir t.t.), jis sukūrė ir tų kalbų alfabetus. Tolkinas buvo viduramžių specialistas ir dėstė viduramžių anglų kalbą ir literatūrą Osforde, todėl buvo gerai susipažinęs su to laikotarpio rankraščiais. Vienas tokių rankraščių yra laiškas karaliui Elesarui, kuris parodo, koks sudėtingas buvo jo darbas.

Tolkinas - Karaliaus laiško rankraštis

Kartografija taip pat buvo svarbus Tolkino kūrybos elementas. Jo Legendariume yra daug smulkių žemėlapių, kurių daugumą iš tikrųjų sukūrė Kristoferis Tolkinas. Jis nuo vaikystės buvo savo tėvo kūrybos pirmasis skaitytojas ir gerbėjas.

Tolkinas - Wilderlando žemėlapis

Pasižiūrėkim iš arčiau į Tolkino ir Čiurlionio kūrybos panašumus. Vienoje iš pačių reikšmingiausių esė apie Čiurlionio tapybos estetiką (kuri buvo išspausdintas dar dailininkui gyvam esant) Valerianas Čudovskis pabrėžė, kad vyraujantis dailininko kūrybos bruožas yra vertikalumas. Tai itin ryšku miško motyve, kuris labai brangus pačiam autoriui. Viena Valeriano Čudovskio citata apie tai, kaip Čiurlionis tapė mišką, tinka ir Tolkinui:
„Yra jo eskizų, kurie aiškiai rodo, kad jam žvelgiant į miško gelmę, jis nematė medžių atskirai. Jis iš tikrųjų suvokė tik bendrą vertikalų medžio kamienų įspūdį ir jis kūrė paveikslus, kurie savo stebuklingu realizmu įkūnija abstraktų idealizmą".

Tolkinas - Fangornas (Taur -na- Fuin)

Vertikalumo estetiką ryškiai vaizduoja dvi Tolkino iliustracijos. Pirmoji -„Fangorno Miškas" (Taur - na - Fuin) susijęs su vieta minima „Silmarillione", o antroji - „Gūdžioji giria" - miškas, kurį Bilbas ir jo bendražygiai turi pereiti „Hobite".

Tolkinas - Gūdžioji giria

Pirmajame piešinyje stilizuoti kamienai ir lapų nebuvimas suteikia miškui abstraktų pojūtį. Slogios atmosferos asociaciją sukelia tamsoje ir tyloje skendinti begalinė erdvė.

Tolkinas - „Amaliono medis"

Kartais medžiai yra ir harmonijos bei grožio siuntėjai, kaip, pavyzdžiui, „Amaliono medis", kurio stilizuoti žiedai, maži ir dideli, simbolizuoja eilėraščius ir legendas. Todėl šis medis yra tam tikras Tolkino Legendariumo, sudaryto iš daugybės pasakojimų ir legendų, kurie toliau daugiau ar mažiau vystomi, simbolis. Anot Tolkino, sukurtų kalbų žinovo Carl F. Hofstetter'io „Amaliono" vardas kilęs iš kvenja kalbos žodžio „Amalia", kuris reiškia „turtingas" arba „palaimintas". Taigi, Tolkino Legendariumas pagal tai turėtų reikšti „palaiminimų medį".
Kita Tolkino didžioji tema yra šventasis kalnas. Kalnas laikomas šventu savaime ir nėra reikalo ant jo statyti šventovės. Tai siejasi ir su dievo Eru kultu, kuriam nereikia dvasinio tarpininkavimo; jis tik prašo tų, kurie ateina jo pagarbinti, visiškos tylos. Vienatvėje ir tyloje žmogus suranda ryšį su dieviškumu. Keli Čiurlionio kūriniai parodo šią dvasios išmintį, pavyzdžiui, garsusis tapybos darbas „Ramybė", šventasis kalnas par excellence Tolkino Legendariume yra Taniquetil'as Palaimintoje Valinoro Karalystėje Tolimuose vakaruose. Jo viršūnėje gyvena Monvi, pirmasis valaras, turintis tiesioginį ryšį su vieninteliu dievu Eru.

Tolkinas - Manvės salės

Viename savo piešinių Tolkinas pavaizdavo Manvės Sales ant Pasaulio Kalnų virš Faerie, kuriuos Wayne Hammond ir Christina Scull apibūdino taip:
Vienas kalno šlaitas maudosi saulės šviesoje, o kitas švyti šaltai apšviestas mėnulio pjautuvo. Įvairūs čia pavaizduoti atmosferos sluoksniai atitinka Tolkino aprašytuosius „ Ambarkanta arba Pasaulio kontūrai" išleistame 1930 m. Paprastai gryna skaidri vidurinė atmosfera Ilmen, kurioje yra Saulė, Mėnulis ir žvaigždės plyti tiesiai virš Valinoro, bet kartais Vista, žemiausioji atmosfera atkeliauja virš Viduržemio..." (Hammond, p. 54).
Ir vėl negalime atsistebėti ryšiu tarp šios vizijos ir Čiurlionio „Žvaigždžių sonatos" Allegro, nors labiau statiškuose Tolkino piešiniuose nėra čiurlioniškosios kosmogoninės temos (perėjimo iš chaoso į kosmosą).
Tolkino fantazijos pasaulyje reikšminga vieta skiriama bokštams ir miestams, kurie dažniausiai yra viduramžių stiliaus. Taigi, „Žiedų valdove" Mordorą, Tamsos valdovo teritoriją, supa siaubingi bokštai, o jų centre stovi Barad Duras, kuriame gyvena pats Sauronas.

Tolkinas - Barad Duras

Vienas Tolkino piešinys vaizduoja ypač sukrečiantį ir grėsmingą šios bloga lemiančios vietos keliamų pavojų vaizdą. Fone pavaizduotas Lemties kalnas, nuo kurio teka lavos upė. Tokia pat siaubinga vieta sukurta viename niūriausių Čiurlionio paveikslų „Baladė (Juodoji saulė)". Jis gali tapti puikia tamsiųjų jėgų įsiveržimo iliustracija Tolkino „Žiedų valdove".
Siūlau išvadą su dviem galutinėm pastabom (komentarais). Pirma, vienas Tolkino kūrybos privalumų yra tas, kad ji įkvėpė visą eilę iliustratorių, kelis iš jų labai talentingus. Atrodo, jog tokio pasaulio, kaip Legendariumas sukūrimas pagimdo grožį net jei tame egzistuoja siaubas. Kai kurie žymiausių Tolkino iliustratorių yra Alan Lee, Jon Horoe ir Ted Nasmith. Galima prisiminti Peter Jacksoną, „Žiedų valdovo" rodyto kino teatruose 2001 - 2003 m. režisierių, kuriam minėti iliustratoriai buvo pagrindinis įkvėpimo šaltinis, gal net įtakingesni už pačią Tolkino kūrybą.
Iliustratoriai atskleidžia tris požymius, kurie priartina Tolkino ir Čiurlionio fantazijos pasaulius: šventumo jausmą, visatos pajutimą ir puikų architektūrinį plastiškumą.
Pagaliau galime prisiminti, kad Čiurlionio kūrybinis genijus susijęs su lietuvių kultūros atgimimu XIX a. pabaigoje. Tolkinas troško sukurti „Mitologiją Anglijai". Taigi dviejų genijų kūryba tvirtai stovi ant nacionalinio pagrindo ir tai netrukdo jų universalumui Be abejo, tas bruožas prisideda prie to, kad šiems dviems vizionieriams būtų suteikta svarbi vieta meninėje ir dvasinėje sąmonėje tų, kurie ilgisi naujo pasaulio „užbūrimo".

_________________
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Rgs 2005, 08:57 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:16
Pranešimai: 5119
Miestas: Reality: Extended Edition
AČIŪ.
Cituoti:
dviejų genijų kūryba tvirtai stovi ant nacionalinio pagrindo ir tai netrukdo jų universalumui
TAIP.

Vis stiprėja įsitikinimas, kad tą po kokių 20 metų išleisimą Silmarillion reikia reklamuoti ir "akademinei visuomenei", ar kaip ji vadinasi. Juk ten potencialių išversto kūrinio skaitovų turėtų būti daugiau nei tarp angliškai gerai mokančio jaunimo. Palyginkim galbūt nupirksiančius knygą 20 larperių ir 200 dėstytojų bei panašių. Visai kiti skaičiai :lol:

_________________
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Rgs 2005, 18:24 
Atsijungęs
Lietė Žiedą
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 18 Rgs 2005, 17:35
Pranešimai: 230
Miestas: Valinoras
Labai patiko straipsnis!
kaip keista, niekad tokia sasaja man i galva nesove, nors panasumu tikrai yra...
ir, gaila, bet visa tai atrado ne lietuvis, o prancuzas, mes tikriausiai nedristume palyginti kazkokio lietuvio dailininko (kad ir genialaus, musu nuomone) su Tolkinu... :cry:


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Rgs 2005, 17:59 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
Dar neskaičiau: http://www.spauda.lt/fiction/rings.htm Bet atkreipiau dėmesį, kad ištraukoje iš Ainulindale "thou" verčiamas "tujei"...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Rgs 2005, 18:31 
Atsijungęs
Nazgūlė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:16
Pranešimai: 5119
Miestas: Reality: Extended Edition
Tokie straipsniai skatina spontaniškai replikuoti, ir tai man patinka :snakeman:

O kur autorius?... Ar čia kelių straipsnių gabalai, ar vienas?

"...Dž. Tolkieną ir jo "Žiedų valdovą", kur viskas aiškiai ir griežtai nusakyta. Jei piktadarys, tai blogas be jokių išimčių, nesislepiantis, visada atpažįstamas. Jei gerietis, tai irgi šimtaprocentinis. Tame pasaulyje nėra moralinių abejonių ir paieškų" taip smagu, kad iškart suintriguoja skaityti toliau :mrgreen:

"Palantyrius", deja, bent jau lingvistiškai yra televizorius :wink:

Hm, ir lietuvių kalba straipsnyje ne itin taisyklinga... "visagalystės žiedą", "Sidabrinio uosto" rodo arba tai, kad autorius skaitė AT vertimą (negaliu tvirtinti, kad ten tokie terminai), arba - kažkurį rusišką, kur tikrai tokie.

Vien iš ŽV, pasirodo, galima susidaryti labai klaidingą nuomonę apie tai, kas ir kaip ten miršta :(

"Pagrindinė elfų silpnybė yra nostalgija ir priešinimasis pokyčiams, nes jie, atseit, yra prieš Dievo planą." Sklindž, visi mano elfiškieji personažai sako, kad tik ne dėl to.

"Finrodo ir žmonių moters Andretės diskusija" - o kad tave troliai, tai visgi ne tik ŽV skaitytas, o iš ankstesnio teksto nepanašu į tai...

"Jame nėra žmonių – tik modeliai" - nu taip, tik kaip jiems nenusibodo ta plokštelė. Gi ir modeliai gali būti žmonės... Man Eoviuna nėra mažiau tikra, gyva vien dėl to, kad priskirtina plejadai mergelių kovotojų iš istorijos ir epų.

"Tolkieno fentezi pasaulis nesusijęs su skaitytojo pasauliu. Jis salelė, kurioje jam saugu." - autoriau, eik ir dar kartą paskaityk, kaip nazgūlai persekiojo Frodą. Geriausia - tamsią lietingą naktį.

Po galais, autoriaus vis tiek neįžiūriu :?

_________________
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Rgs 2005, 20:44 
Atsijungęs
Žiedų valdovas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 17 Bal 2004, 23:43
Pranešimai: 1138
Miestas: http://diary.ru/~ya-coranar/
Skaičiau, skaičiau, ir supratau, kad nieko nesuprantu.Man fantastikos pasaulis yra visiškai kitoks, nesuprantu, ką autorus taip ilgai ir "protingai" aiškina?Bet iš to ką supratau, galiu pasakyti savo nuomonę, kod;l gėris visada nugali.Absoliutaus gėrio ir absoliutaus blogio nebūna.Jie nugalėtų blogis, turėtų įsvyrauti absoliutus blogis, po kurio nebebūtų gėrio.Todėl visada nugali gėris, bet po jo visada lieka blogio.

_________________
Po šiuo dangumi gimsta labai mažai būtybių, kurių norai turi kokią nors reikšmę.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Rgs 2005, 20:54 
Atsijungęs
Melkoras Morgotas Metraštininkas
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 18:22
Pranešimai: 8361
Miestas: negyvenu, tai žalingas įprotis
Absoliutus blogis irgi neįsivyrautų (bent jau IMO taip nebūna).
Pradėjau skaityti, nusprendžiau, kad geriau nereikia. Paskui dar pamačiau, kad čia gi iš Vartiklio straipsnis, o vartiklistų nuomone jau seniai esu nusivylęs - neimsiu aiškinti, kad ji klaidinga, tiesiog daugeliu atvejų taip neatitinka maniškės, kad net nemalonu darosi.

_________________
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 30 Rgs 2005, 21:15 
Atsijungęs
Ardos bamba
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 23 Kov 2004, 17:35
Pranešimai: 4087
Prisiverčiau perskaityti iki pusės. Paskui supratau, kad noriu miego. Vienintelė mintis, kilusi skaitant- ką vartojo, kol rašė? Reikia dar sugebėti viską taip suvelti... :-k

_________________
Kind of makes you go crazy, you know. Whacko. Really out there, CUCKOO! You bring any apples?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 01 Spa 2005, 17:20 
Atsijungęs
Lietė Žiedą
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 18 Rgs 2005, 17:35
Pranešimai: 230
Miestas: Valinoras
Ha, straipsni perskaiciau, sukele sypsena :lol:
straipsnio autorius (autore? autoriai?) kazka labai protingai bande pasakyti, bet nelabai gavosi, o kur dar gramatines ir stiliaus klaidos... ("modelis" - moteriskos gimines?), taip pat pat per kruva citatu nebesupranti pacio autoriaus nuomones, ir is viso, atminty liko tik "perliukas" "Pabaiga nepateisina priemoniu"...

_________________
Miegu žiemos miegu, nežadinti iki pavasario (apytiksliai iki kol braškės ims nokti)
Braškės jau raudonuoja, o aš miegosiu toliau - iki Kalėdų...
Kalėdos praėjo - nežadinti iki alyvinių obuolių!
O paskui - iki žibučių...
Žibučių prirankiojau, gal palaukti grybų...
Laukiu, kol vanduo sušils...


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 64 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3, 4  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007