HOME 5, skyrius „Nūmenoro žlugimas“ pateikia štai tokias „grandinėles“:
Amandil –> Eadwine –> Edwin; Elendil –> Aelfwine –> Elwin. Paskutinieji – šventųjų vardai; Elvinas ir Edvinas yra „Lietuvių vardų kilmės žodyne“ (LVKŽ).
Šv. Jonas, šv. Ronaldas.
Šv. Balinas! (Jei ten ne spausdelė).
Šv. Frodobertas. Šv. Alfredas („elfo patarimas“, įdomus vardas, žinant, kokie tie elfų patarimai...).
Yra ir nemažai vardų, apie kurių elfišką kilmę žmonės net neįtaria

Rašau orig. formas. Elfiškąją darybą aiškinu tikriausiai klaidingai, kvenjistai gal patikrintų? Antra vertus, šie žodžiai žmonių kalbose jau seniai ir galėjo nutolti nuo taisyklingųjų elfiškų originalų.
St. Aldemar (alda "tree", mar "earth", már "home, house" (of persons or peoples)) – Aldemaras.
St. Aldo (alda "tree"; o medis elfiškame kontekste l.geras dalykas, žinia) – Aldas. Yra net LVKŽ, bet reiktų atsiklausti Aldariono

St. Almus (alma "good fortune, weal, wealth") – Almas; LVKŽ.
St. Arator (aráto "champion, eminent man").
St. Ardalion (Arda; lië "people" (Eldalië); -ion (patronymic ending) "son (of), descendant").
St. Aureus (gal romėnams ir „auksinis“, bet Quenya aurë "sunlight, day").
St. Ruadan (Rú "Drûg", Rúatan pl. Rúatani "Drúedain")
St. Tanco (tanca (Qenya) "firm, fixed, sure" tik hm... lietuviškai būtų Tankas).
Ardalion gabūt itin kalbininkiškai žiūrint reikštų ir ne ardiškį (tegu kvenjistai paaiškina), bet bent jau fendome tikrai įmanoma tokia interpretacija. Nežinia, kaip tai skamba lietuviškai, bet jei Ardalionas – tai kuklia nuomone būtų puiku.