Tolkinistų miestas

[Nimrodel]

Skypėje su Aurimu diskutavom apie tobulą fantastų (kurie skaito ne sci-fi, o fentezi) miestą/kaimą. Turbūt mažuma iš jųsų norėtų, kad nebūtų mašinų, elektros. O jeigu? Ar taip nebūtų geriau? Įdedu citatą iš pokalbio:

[22:38:25] Nim. sako: Ne taip parašiau biškį. Ar neįmanoma tolkienistams, ir visokiems kitokio plauko paplaukėliams sukurti atskiros valstybės?
[22:38:32] Nim. sako: Nu žėk, nebūtų mašinų
[22:38:42] Nim. sako: Nebūtų elektros
[22:38:48] Nim. sako: Visi rengtųsi kaip elfai
[22:39:00] Nim. sako: taip ištobulėtų, kad taptų elfais
[22:39:15] Beržynėlis sako: mano pati karščiausia svajonė, elektros ir mašinų nicht - gėris
[22:40:11] Nim. sako: Jo, jo, jo. Faina būtų. Aš tai galvoju, reik lietuvos fantastams, kurie ne sci-fi skaito, o fantasy keltis gyventi į dzūkvūdą, ir ten susikurti savo kaimelį, gyventi atsiskyrus nuo visuomenės :D:D
[22:41:05] Beržynėlis sako: aha, ten geras būtų, o tu čia nesijuok aš apie tai seniai svaoju
[22:41:20] Beržynėlis sako: o kokį tu tą kaimelį insivaizduoji?
[22:46:00] Nim. sako: Nu tai sakau, jėgelė būtų. Aš kada nors nupiešiu. Ten nebūtų elektros, visi prižiūrėtų ūkį ir būtų malūnas, kuris suktūsi be vėjo (nežinau kaip). Ten nebūtų mašinų. Galbūt, ten maistas nebūtų auginamas, o perkamas, bet tai būtų vienintlė sąsaja su pasauliu. Ten visi dainuotų dainas, šoktų ir tai būtų prie upės. Ten jie plauktu valtimis. Gulbių formos ir ne plastmasinėmis. Jie būtų gražūs, kaip miško elfai ir ten nebūtų pykčio. Nebūtų šiukšlių. Ten visi vieni kitus mylėtų ir būtų mylimi. Jie būtų laisvi, ir jų vaikai nebūtų registruojami prie paprastų gyventojų. Ne, nebūtų. Jie išvis nebūtų registruojami, o tas kaimelis būtų pamirštas žmonių ir išbrautas iš žemėlapio. Visi keliai vedantys ten būtų užželdinti žole, o jei nebūtų, tai per 15 km atstumą jie pasistatytų akmeninę sieną. Kaip per stardust. Ir jie būtų laimingi, nemušami ir visi kitus suprastų.
[22:47:52] Nim. sako: Tai - mano vizija. Ir gal nepilna. Bet kol kas. Dabar.
[22:48:27] Beržynėlis sako: vau
[22:48:37] Nim. sako: Bet taip nebus.
[22:48:53] Beržynėlis sako: o gaila
[22:48:58] Nim. sako: taip
[22:49:00] Nim. sako: gaila
[22:49:01] Beržynėlis sako: labai norėčaiu
[22:49:10] Beržynėlis sako: kad būtų

Prašome rašyti - nuteisti, ar išteisinti tokio miestelio likimą? Jūsų nuomonė
P.S. prašau nerakinti gijos. Bent kol kas

[Laiqualasse]

Tokia vizija šiek tiek primena amišų gyvenimo būdą. Neneigsiu, kad man tokių minčių yra kilę, ir taip, svajoju apie kažką tokio.

Deja, realiai tai nelabai įgyvendinama. Mes esame per daug įpratę prie civilizacijos teikiamų malonumų, natūriniu ūkiu išsiversti nemanau, kad sugebėtume. Jei norėtume bendrauti su pasauliu - reikėtų dirbti, kad užsidirbtume pragyvenimui. Be to, tokio kaimo įkūrimui reikalingas milžiniškas pradinis kapitalas - jau vien TolkLiet hobitiškos olos statybos kainuotų daugiau, nei mes galime sau leisti.

Kita problema - net jei viskas pavyktų, nėra garantijos, kad po savaitės tokio gyvenimo neįsipyksim vienas kitam tiek, kad išsilakstysim kas sau, palikę dar ir keletą vėstančių lavonų...

[Aredhel]

Jie būtų gražūs, kaip miško elfai ir ten nebūtų pykčio. Nebūtų šiukšlių. Ten visi vieni kitus mylėtų ir būtų mylimi. <...> Ir jie būtų laimingi, nemušami ir visi kitus suprastų.

Gražu... bet kaip bebūtų gaila, tai prieštarauja žmogaus prigimčiai.

[Warrior elf]

Primena ir hipių komunas ši idėja (kurios dar gyvuoja ir šiandien, tik dabar berods jie jau turi kai kurias komunikacijas, o ir ideologija pasikeitusi...). Bet pirmosios hipių komunos, ko gero, buvo rojus žemėje

[Oporonodžarijus]

Kartais - kaip nežinovui bei kvailiui - kyla mintis, jog daugelis moderno politinių ir filosofinių teorijų, lyginant su viduramžiais, pagrįstos rojaus nukėlimu iš anapus į šiapus. Štai ir dygsta tolkienistinių miestų, komunų bei anastasininkų bendrijų vizijos. Tiesa įdomu pasvarstyti, kaip pats Tolkinas žiūrėtų į tokius tolkinpolius. Ar nebūtų panaši jojo reakcija į aną Žozefo Ignaco Giljoteno, kur visaip bandė nusikratyti savęs siejimo su mirties mechanizmu?

Vienu žodžiu: idėja NP - lai parašo Platono "Valstybės" tęsinį, kur Sokratas atsižada savo įsitikinimų ir išdiskutuoja tolkinpolio modelį.

[Warrior elf]

Hipiu komunos neturejo absoliuciai nieko bendro su viduramziais.

[Oporonodžarijus]

Su viduramžiais nieko bendra neturėjo. Užtat turi su anarchistinių sindikatų, šviesaus komunistinio rytojaus, anastasininkų projektais ir, matyt, su tolkienpoliais. Kaip rašė Pascal'is Bruckner'is - bet galiu suklysti kratydamas atmintį - po viduramžių... na, gal mažumėlę vėliau prasidėjo rojų kūrimo žemėje, taigi ir visokių laimės utopijų, amžius. Kadangi rojai visiems skirtingi, tai ir išeina: kas pas hipius, kas pas raudonuosius, kas pas Viktorą Megre... o kas ir Tolkininstinio rytojaus kūrėjus bėga.

Na, čia visa buvo IMHHHO.

[SuNsnukis]

butu jega

[Aldarion]

Al

Jie būtų gražūs, kaip miško elfai ir ten nebūtų pykčio. Nebūtų šiukšlių. Ten visi vieni kitus mylėtų ir būtų mylimi. <...> Ir jie būtų laimingi, nemušami ir visi kitus suprastų.

Gražu... bet kaip bebūtų gaila, tai prieštarauja žmogaus prigimčiai.

Pritariu Aredhel! Ir Laiqua teisingai pastebi, jog nebūtų jokios garantijos, kad mes vieni kitus taip draugiškai priimtume, kaip galbūt dabar priimam virtualiai... Tikrai ne žmogaus prigimčiai būti elfu, o ir patys elfai ne visi šventi buvo... Tolkinas nebuvo utopistas, ir tai iš jo kūrinių aiškiai galime išskaityti .

Šioj žemėj rojaus neįmanoma sukurti, ir jei rimtai yra mėginama, tuomet verčiama ko nors atsisakyti: sąžinės, jausmų, kūrybingumo, o dažniausiai tai tos pačios mūsų laisvės pasirinkti, dėl kurios visi taip kovojam – tokiu atveju net ir sukurtas rojus yra nepilnas, ribotas, nes toks yra tas žmogus - netobulas... Yra apie tai ir keli kūriniai sukurti, pavyzdžiui, Aldous Huxley novelė: Brave New World" ar 2002 metų filmas "Equilibrium". Žinoma, juose vaizduojamas rojus pasaulinės visuomenės lygyje, tad gal tikrai mažame visų pamirštame kaimelyje būtų tai paprasčiau įgyvendinti? Kiek girdėjau, amišai turi problemų su kai kuriais savo vaikais, nes ne visiems jų "amišinis" gyvenimo būdas yra priimtinas. Pasižiūrėjus iš šalies, man tai taip pat atrodo kaip tam tikras žmogaus galimybių ribojimas ir įstatymas į rėmus vardan taikos ir paprastumo (vaikas juk negali nei studijuoti universitete, nei būti išradėjas ar pan., nes tai tiesiog prieštarauja idėjai). Na, nežinau, kaip jie tvarkosi su šia vaikų "bandymo pabėgti" problema, bet manau atsirastų ir dar gilesnių, labiau psichologinių problemų- juk tu visą laiką būtum izoliuotas tam pačiam kaime! Prie ko tai privestų, kiekvienas galim įsivaizduoti...

Kažkada vaikystėje gal ir visai žavėjausi pačiais hipiais (visi gyveno ta tokia rezistencine Sąjūdžio dvasia ir hipiai, rodos, buvo lyg ir kokia siekiamybė), kol pilnai nesuvokiau jų ideologijos esmės: "pill, pot, freedom” (išvertus būtų maždaug „tabletė [kontraceptinė], žolė, taika“. Tad dabar tikrai jokios pagarbos jiems nebejaučiu, o jų komunos, manau, yra kaip ir tam tikros žmogiškųjų silpnybių toleravimo salelės, kur pagrindinis tikslas – pasiekti transą ir atsiduoti nirvanai... Tik niekad nepastebėjau to, ką aprašė Oporonodžarijus, dėkui . Čia tik kortų namelis; esmė, manau, vis tiek lieka ten.

Viskas, ką pasakiau, taip pat yra tik mano asmeninė nuomonė. O šiaip vertėtų pabėgti nuo visus taip smaugiančios civilizacijos tik retkarčiais. Nimrodel išsakyta vizija bet kokiu atveju yra graži - reali ji ar ne. Šaunu, kai žmonės svajoja – tai žmones kažkur veda, neleidžia užmigti

[Laiqualasse]

Šioj žemėj rojaus neįmanoma sukurti, ir jei rimtai yra mėginama, tuomet verčiama ko nors atsisakyti: sąžinės, jausmų, kūrybingumo, o dažniausiai tai tos pačios mūsų laisvės pasirinkti, dėl kurios visi taip kovojam – tokiu atveju net ir sukurtas rojus yra nepilnas, ribotas, nes toks yra tas žmogus - netobulas... Yra apie tai ir keli kūriniai sukurti, pavyzdžiui, Aldous Huxley novelė: Brave New World" ar 2002 metų filmas "Equilibrium".

Pirmiausia pasikabinėsiu prie žodžių - "Brave New World" yra romanas, ne novelė (angl. "novel" - romanas). Kabinėjimąsi prie žodžių baigiu.

Šitie pavyzdžiai gal ir nėra patys geriausi, visgi BNW yra palyginus labai senas kūrinys, o Equilibrium - holivudinis masinio vartojimo produktas, bet esmė juose pagauta neblogai, ir tavo teiginį taip pat gerai iliustruoja.

Žinoma, juose vaizduojamas rojus pasaulinės visuomenės lygyje, tad gal tikrai mažame visų pamirštame kaimelyje būtų tai paprasčiau įgyvendinti?

Kiek teko girdėti, "mažame kaimelyje" Jugoslavijoje Josipo Tito laikais buvo beveik pasiektas tas utopinis komunizmas. Bet jis, deja, laikėsi ant Tito asmenybės kulto, o kas buvo šiam mirus, tikrai nežavi... Tiesa, naujųjų laikų istorijos žinos pas mane menkos, tai galbūt painioju kažką ir nieko ten gero nebuvo.

Kiek girdėjau, amišai turi problemų su kai kuriais savo vaikais, nes ne visiems jų "amišinis" gyvenimo būdas yra priimtinas. Pasižiūrėjus iš šalies, man tai taip pat atrodo kaip tam tikras žmogaus galimybių ribojimas ir įstatymas į rėmus vardan taikos ir paprastumo (vaikas juk negali nei studijuoti universitete, nei būti išradėjas ar pan., nes tai tiesiog prieštarauja idėjai). Na, nežinau, kaip jie tvarkosi su šia vaikų "bandymo pabėgti" problema, bet manau atsirastų ir dar gilesnių, labiau psichologinių problemų- juk tu visą laiką būtum izoliuotas tam pačiam kaime! Prie ko tai privestų, kiekvienas galim įsivaizduoti...

Mhm, čia taip pat svarbus elementas. Ypač jei kažką tokio planuojant bandoma galvoti apie ilgalaikes perspektyvas. Vaikus taip būtų galima išlaikyti galbūt nebent jeigu jie būtų laikomi visiškoje nežinioje, kas vyksta plačiajame pasaulyje. Bet tai yra iš esmės neįmanoma...

Kažkada vaikystėje gal ir visai žavėjausi pačiais hipiais (visi gyveno ta tokia rezistencine Sąjūdžio dvasia ir hipiai, rodos, buvo lyg ir kokia siekiamybė), kol pilnai nesuvokiau jų ideologijos esmės: "pill, pot, freedom” (išvertus būtų maždaug „tabletė [kontraceptinė], žolė, taika“. Tad dabar tikrai jokios pagarbos jiems nebejaučiu, o jų komunos, manau, yra kaip ir tam tikros žmogiškųjų silpnybių toleravimo salelės, kur pagrindinis tikslas – pasiekti transą ir atsiduoti nirvanai... Tik niekad nepastebėjau to, ką aprašė Oporonodžarijus, dėkui . Čia tik kortų namelis; esmė, manau, vis tiek lieka ten.

Mano patirtis panaši. Tiesa, vėl prisikabinsiu prie žodžio - "freedom" yra laisvė, ne taika. Iš kitos pusės, reikia nepamiršti, kad kas vienam atrodo "žmogiškosios silpnybės", kitam kaip tik gali būti idealumo viršūnė. Taigi žiūrint į hipių komunas, kaip į kažkokį analogišką dalyką, svarbiau yra ne tai, ką jie propagavo, o tai, kad jos gana greit subyrėdavo.

[Magnus]

Grįžimas į viduramžius ? Žavėtų gal tik kruopelyte, bet gi tolkiniškas miestas tai būtų, kažkuo panašus į Brilių daugiausiai. O anas tiesiog buvo paprastas viduramžių tipo kaimelis, na gal "pabandyt" Edorasą, kadangi pas mus lygumos atgamint galima būtų. Tačiau vis tiek, jokios magijos jausmo nė nebūtų, tiesiog viduramžių tipo miestą sukurtume...

[Egiss]

imanoma,seip viskas imanoma.zinoma ne Lietuvoja tik ,cia per mazi miskai ir pan...tai neislaikytumet paslaptija bo koks grybautojas imtu ir uztiktu bet kokioj Kanadoj ar kur pan kur neaprepemi miskai ir t.t imanoma...ir nereike lb jau dideliu pinigu..o seip butu jega

[Exo]

Man atrodo jusu svajonei tereikia noro Kurio nevisada buna

Draugas ką tik grįžo iš Ispanijos. ten keliavo pėsčiomis, gyveno kalnuose ir t.t. tai va, ten apleistų ir negyvenamų kaimų kalnuose nors vežimu vežk

Tik imk ir gyvenk..... Ten netgi šuliniai su visiškai švariu vandeniu yra...

[sielagaudys]

Nerealu.
Problema sugyventi tarpusavy.
Neįmanoma.

[Exo]

Nerealu.
Problema sugyventi tarpusavy.
Neįmanoma.

O čia jau valios dalykas. Priklausantis nuo užsibrėžto tikslo svarbos tau pačiam.

[Hurinas]

Iš dalies pritariu Sielagaudžiui.

Kaip jau kažkas aukščiau minėjo, kad iš pradžių galima ir gerai sutarti, tik neaišku kiek ilgai. Bet šiaip gal ir išeitų, galbūt susigyventume vieni su kitais... Tik turbūt reiktų pertraukų, po kurių vėl visi susitikę galėtume pabūt kartu. Galbūt taip neįsikyrėtume vieni kitiem

[sielagaudys]

Tokia vizija šiek tiek primena amišų gyvenimo būdą. Neneigsiu, kad man tokių minčių yra kilę, ir taip, svajoju apie kažką tokio.

Deja, realiai tai nelabai įgyvendinama. Mes esame per daug įpratę prie civilizacijos teikiamų malonumų, natūriniu ūkiu išsiversti nemanau, kad sugebėtume. Jei norėtume bendrauti su pasauliu - reikėtų dirbti, kad užsidirbtume pragyvenimui. Be to, tokio kaimo įkūrimui reikalingas milžiniškas pradinis kapitalas - jau vien TolkLiet hobitiškos olos statybos kainuotų daugiau, nei mes galime sau leisti.

Kita problema - net jei viskas pavyktų, nėra garantijos, kad po savaitės tokio gyvenimo neįsipyksim vienas kitam tiek, kad išsilakstysim kas sau, palikę dar ir keletą vėstančių lavonų...

Turiu omeny šitą dalyką. Mano giliu įsitikinimu, žmonių psichologija nepajėgi išpildyti paskutinį citatoje įvardintą punktą. Niekaip.

Nors gal čia tik mano požiūris. Man šiaip tokia idėja graži, tačiau pilnai atsitraukt nuo civilizacijos negalėčiau dėl įvairių priežasčių, bet mėnesėliui kokiam būt žavu. Ne daugiau. Paskui tai virstų monotonija ir rietenomis, IMNSHO.

[Aiquen]

Problema sugyventi tarpusavy.

Nemanau. Jei tik visi laikytųsi daugmaž vienos vizijos (kas teoriškai įmanoma, praktiškai neteko susidurt, bet gal?). Ale - kaip ten kažkas sakė, dabartiniais visuotinio išlepimo laikas 90 procentų žmogų po mėnesio vėl sėdėtų prie telikų ir kompų.

[sielagaudys]

Teoriškai daug kas įmanoma. Praktiškai - deja.

[Aiquen]

Na, bet ką galima sužinoti nepabandžius? Aš visai norėčiau kokią vasarą patupėti nuošaliame vienkiemyje su bendrabepročiais. Ne tris-keturias dienas, bet du-tris mėnesius. Be jokių ryšių su civilizacija. Įdomus eksperimentas turėtų būt.