Protų dvikovos atgimsta

Khazâd ai-mênu! - debatai.
BUTTON_POST_REPLY
Žinutė
Autorius
Vartotojo avataras
Laiqualasse
Melkoras Morgotas Metraštininkas
PranešimaiCOLON 8362
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 18:22
MiestasCOLON negyvenu, tai žalingas įprotis
CONTACTCOLON

Protų dvikovos atgimsta

#1 Standartinė Laiqualasse » 18 Spa 2009, 02:26

Mieste karštis tvyroti jau buvo nustojęs, tarytum vasara baigėsi ir ruduo atėjo. Oras - standartinis rohanietiškas rudeniškasis: lietus, vėjas, nuolatinė dargana. Edoraso gyventojai pakampėmis neslampinėjo - visi slėpėsi namuose, tik nedaugelis tūnojo Auksinėje menėje, susirinkę pasižiūrėti, kas čia tuojau vyks. Gal po pavasarinės nesėkmės šįkart protų dvikova bus įdomi ir turininga?

Šauklys išsitraukė greitai prirašytą pergamentą ir ėmė skaityti.

– Visi visi, dideli ir maži, jauni ir seni, moterys ir vyrai! Jau greitai mūsų mieste išvysite tai, ko dar nesate matę. Iš tolimų kraštų atvyko du galvočiai, kurie po savaitės susigrums protų dvikovoje. Ateikite pasiklausyti iškalbos ir argumentų mūšio! Taip, jūs nesuklydote – jau po savaitės čia vyks debatai.

Minia sušurmuliavo – toli gražu ne visi žinojo, kas tai per dalykas, kiti tiesiog suprato, kad šauklys skaito tą patį tekstą, kaip ir pavasarį. Minutėlę luktelėjęs, nepabūgęs susipratusiųjų ir atsikrenkštęs, šauklys tęsė toliau.

– Debatuose dalyvaus štai šie garbūs svečiai, - jis mostelėjo ranka į nuošaly stovinčius Aldą Bastūną ir Vulpeculą Laputaitę. – Jau tuojau pakviesiu juos prisistatyti publikai. Tačiau pirmiausia pristatysiu viso šio įvykio tvarką bei taisykles. Taigi klausykite įdėmiai. Perskaitęs šį tekstą, paskelbsiu temą – vieną teiginį, kurį viešnia bandys pagrįsti, o svetys – paneigti. Abu dalyviai, išgirdę temą, turės savaitę laiko pasiruošimui. Po savaitės, pradedant kito šeštadienio (spalio 24-iosios) devinta valanda vakaro, abu dalyviai pradės pateikti savo argumentus. Pirmoji pasisakys teigiančioji pusė, vėliau per lygiai vieną parą, savo pirmąjį pasisakymą turės pateikti neigiančioji. Iš viso kiekvienas dalyvis privalės pateikti du argumentuojančiuosius pasisakymus ir vieną, paskutinį, apibendrinantįjį. Antrajame bei trečiajame pasisakymuose galima atrėminėti varžovo argumentus. Po visų pasisakymų pats karalius paskelbs nugalėtoją. Nugalėtoją taip pat rinkti galėsite ir jūs, žiūrovai. Taip pat galėsite ir komentuoti tai, ką išgirsite arba diskutuoti tarpusavyje, tik neperrėkite pačių debatų dalyvių.

Susirinkusieji nuščiuvo, bandydami suprasti ir įsidėmėti visas pabertas taisykles. Kai kurie nepatenkinti murmtelėjo, kad jau viską girdėjo ir nori greičiau kažko įdomaus išgirsti. Abu svečiai jautėsi gana įsitempę, nes artėjo svarbioji akimirka – temos paskelbimas. Dar kartą atsikrenkštęs, šauklys perskaitė:

– Taigi, dabar – svarbiausioji šio pranešimo dalis, debatų tema. Ji yra tokia:

Golumas laikotarpiu nuo tada, kai prarado Žiedą Bilbui Beginsui, iki savo mirties buvo didvyris.

Tai pasakęs, šauklys suvyniojo pergamentą, apsisuko ir nužingsiavo rūmų link.

(OOC: Taigi, Vulpecula ir Aldarion susigrums šiuose debatuose. Siūlyčiau jums abiems prisistatyti ir pradėti ruošti argumentus. Pavyzdžių galite pasižiūrėti šioje gijoje gretimose temose. Jei turite klausimų – rašykite arba čia, arba AŽ. Sėkmės!)
Paskutinį kartą redagavo 1 Laiqualasse. Iš viso redaguota 24 kartus.
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Vartotojo avataras
Starlin
preciousss
PranešimaiCOLON 7148
UžsiregistravoCOLON 28 Vas 2004, 12:48
MiestasCOLON London
CONTACTCOLON

#2 Standartinė Starlin » 20 Spa 2009, 16:31

Liudovika jau buvo praradusi viltį kada nors Meduselde vėl išvysti atgimstant praėjusių dienų šlovę. "Ir pienas tada saldesnis buvo, ir mokytiniai gudresni, ir šokiai trankesni, ir miestas gyvesnis, su visom pramogom, kurios ne tik kūnui, bet ir sielai bei protui atnešdavo palaimą..." - pernelyg dažnai dūsaudavo Liudovika, vakarais palinkusi prie mokytinių priskrebentų pergamentų...

Bet dabar šauklys vėl į Auksinę Menę naujo gyvulio įnešė. Eidama pro menę raštininkų kampo link, Liudovika nepatingėjo stabtelėti ir paklausyti, ką jaunasis skardžiabalsis skelbia. Tam baigus, apsidairė, laukdama iš pašonių išlendant ginčininkų, jai visai negirdėtų ir nepažįstamų... "Įdomu, kaip jie atrodo ir kas jie tokie?"

Vartotojo avataras
Vulpecula
Mūvėjo Žiedą
PranešimaiCOLON 466
UžsiregistravoCOLON 08 Spa 2007, 18:43
MiestasCOLON Vilniava

#3 Standartinė Vulpecula » 24 Spa 2009, 16:03

"įdomi tema, žiūrėsim kas gausis" pamanė Vulpecula. Menėje įsivyravus kapų tylai, mergina susizgribo, kad dar neprisistatė. žengė kalis žingsnius į priekį ir pradėjo:

- Sveiki, gerieji Rohano žmonės, Edorasiečiai ir mieste besisvečiuojantys! Jums leidus prisistatysiu: esu Vulpecula Laputaitė, atvykau į jųsų nuostabųjį kraštą iš Baltojo miesto - Minas Tirito. Nemažai laiko praleidau prie knygų ir kelionėse po aplinkinius kraštus, daug įdomybių mačiau ir girdėjau. Ir apie padarą, Gulumu vadinamą, girdėti teko.

Mielieji, šių debatų metu tikrai įsitikinsite, kad Golumas buvo tikras didvyris ir vienas svarbiausių veikėjų Žiedo Kare.

Žmonėms paplojus, dėkinga tūptelėjo ir grįžusi atgal atsistojo, laukdama savo varžovo prisistatymo.

Vartotojo avataras
Vulpecula
Mūvėjo Žiedą
PranešimaiCOLON 466
UžsiregistravoCOLON 08 Spa 2007, 18:43
MiestasCOLON Vilniava

#4 Standartinė Vulpecula » 24 Spa 2009, 21:11

Duotoji savaitė pralėkė žaibo greitumu. Beveik visą laiką, Vulpecula pralindėjo miesto bibliotekoje, apsivertusi knygomis ir dulkėtais pergamentų ritiniais ir metraščių kopijomis, retai kada teišeidama pakvėpuoti grynu oru. Likus vos pusdieniui iki debatų pradžios, ji sėdėjo įprastoje vietoje prie lango ir nežinia kelintą sykį skaitė ką buvo pasirašiusi.

Saulei ruošiantis leistis, Vulpecula jau žygiavo aukštyn gatve Meduseldo link.

Viduje buvo daug žmonių, mergina tikrai nesitikėjo kad jų prisirinks tiek daug. Ji priėjo prie menės viduryje pastatytos neaukštos pakylos, ant kurios jau buvo jos varžovas. pasisveikinusi su juo, atsisėdo ant laisvos kėdės.

Neilgai trukus šauklys kreipėsi į visus, skelbdamas debatų pradžią ir kviesdamas pasisakyti teigiančiųjų pusę.

"prasideda" pamanė.

- Mielieji, sveikinu visus susirinkusius šįvakar pasiklausyti debatų. Esu Vulpecula vardu ir šįvakar įrodysiu jums, kad Smygolas, plačiau žinomas kaip Golumas, laikotarpiu nuo tada, kai prarado Žiedą Bilbui Beginsui, iki savo mirties tikrai buvo didvyris. Savo kalboje pateiksiu tris svarius argumentus, kurie tai įrodo. Tad ilgai nelaukiant ir pradėsiu.

Taigi, pirmasis argumentas: Golumas laikotarpiu nuo tada, kai prarado Žiedą Bilbui Beginsui, iki savo mirties buvo didvyris, nes parodė Žiedo nešėjui Frodui Beginsui kelią į Mordorą.

Rivendeile, pasitarimo pas Elrondą metu buvo nuspręsta Žiedą nunešti į Mordorą, tiksliau į Lemties kalną - Orodruiną ir ten, Samat Naure - Likimo žiotyse jį sunaikinti. Buvo sudaryta Žiedo Draugija, kuri turėjo palydėti ten Žiedo nešėją, Frodą. Taip įvyko, kad Draugija suiro ir į Mordorą kelionę tesė tik Frodas su Smiumu. Perėję Emyn Mulą, jie sutiko Golumą, kuris bandė atimti iš Frodo Žiedą, tačiau hobitai jį įveikė ir šis davė priesaiką nuvesti juos į mordorą. Kadangi Golumas jau vienąsyk buvo Mordore, žinojo saugų kelia pro Mirusias pelkes, taip pat ir per Kirit Ungolą ir juo saugiai pravedė Frodą su Semiumu, kurie kelio nežinojo. Tai reiškia, kad jeigu Golumas nebūtų pravedęs hobitų pro pelkes ir Kirit Ungolą jie nežinodami kelio tikriausiai būtų pasiklydę, paskendę, arba juos būtų sugavę prie juodųjų vartų ir taip misija būtų buvusi pasmerkta.

Antrasis argumentas: Golumas laikotarpiu nuo tada, kai prarado Žiedą Bilbui Beginsui, iki savo mirties buvo didvyris, nes jo dėka Žiedo karas truko žymiai trumpiau.

Jeigu Frodas su Semu kaip nors ir būtų radę saugų kelią per Mirusias pelkes, jie būtų užtrukę daug ilgiau, nei tada kai juos vestų Golumas, be to jie nieko nežinojo apie Kirit Ungolo Laiptus, ir pamatę kad neišeis prasmukti pro Juoduosius Vartus, būtų ieškoję aplinkelio. Net jeigu jiems atsitiktinai ir būtų pavykę Laiptus rasti, tai tik po ilgų klajonių palei Mordoro sienas. tuo metu kol jie ieškotų būdo patekti į mordorą, Saurono kariauna tikriausiai vėl būtų sutelkta ir pasiųsta užimti Minas tirito, kuris ir taip buvo labai apgriautas po Pelenoro laukų mūšio, o be Vaiduoklių armijos ir daugybės kritusių karių miestą būtų buvę daug lengviau paimti. Taigi, Golumas parodydamas kelią pro Mirusias pelkes ir Kirit Ungolo laiptus į Mordorą žymiai sutrumpino Frodo ir Semo kelionę į Mordorą, tuo pačiu sutrumpindamas Žiedo karą ir , galbūt, išgelbėjo Minas Tiritą nuo žlugimo.

Ir galiausiai trečiasis, paskutinis argumentas: Golumas laikotarpiu nuo tada, kai prarado Žiedą Bilbui Beginsui, iki savo mirties buvo didvyris, nes Lemties žiotyse būtent jis sunaikino Visagalį Žiedą.

Kai po didelių vargų Žiedo nešėjui ir Semiumui pavyko nusigauti iki Samat Nauro ir Frodas turėjo ten sunaikinti savo nešulį, Tačiau šis jau buvo gerokai paveikęs Hobitą, taip paveikęs, kad Frodas nebeturėjo valios sunaikinti žiedui. Jis užsimovė jį ant piršto ir šis jį pavertė nematomu. Tuo metu iš nugaros Prisėlino Golumas ir po įnirtingų grumtynių pasiekė savo: nukandęs frodui pirštą su visu Žiedu jis vėl laikė rankose savo "mieliausiąjį" (taip golumas buvo praminęs žiedą). Iš to džiaugsmo pradėjęs šokinėti ir praradęs pusiausvyrą įkrito su Žiedu į Lemties kalno liepsnas, taip sunaikindams ir žiedą, ir tamsųjį Mordoro valdovą Sauroną. Tai reiškia, kad jeigu Golumas nebūtų atėmęs Žiedo iš Frodo Samat Naure ir jo sunaikinęs (nors ir ne savo noru), Frodas nebūtų sunaikinęs žiedo ir jį sugavę nazgūlai būtų atėmę žiedą ir Frodo ir Perdavę Sauronui, šis atgautų visą savo galią ir būtų užvaldęs visą Viduržemę.

Taigi, galime daryti išvadą, kad Vienatinis Žiedas nebūtų buvęs sunaikintas, atvirkščiai, Sauronas būtų jį atgavęs, o kartu su Žiedu grįžtų ir jo galia, tada jau niekas nebūtų atsilaikęs prieš jį, jei ne Golumas. Galima teigti, kad Golumas išgelbėjo visą Viduržemę nuo pražūties, nuo visą naikinančio Šešėlio - nuo Saurono. Tuo ir baigiu savo pasisakymą.

Vulpecula nusilenkė miniai, kuri negailėjo plojimų, ir patenkinta savimi, tačiau įšdžiūvusia nuo kalbų burna ir peršinčia gerklę nuo garsaus kalbėjimo grįžo į savo vietą. Atsisėdo ir nevalingai šypsodamasi ėmė laukti kol pasisakys jos varžovas.

Vartotojo avataras
Laiqualasse
Melkoras Morgotas Metraštininkas
PranešimaiCOLON 8362
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 18:22
MiestasCOLON negyvenu, tai žalingas įprotis
CONTACTCOLON

#5 Standartinė Laiqualasse » 24 Spa 2009, 22:13

Jau nuo šeštadienio ryto į Meduseldą rinkosi žmonės, nekantraudami belaukią debatų. Į pavakarę jų prigužėjo kone visas miestas - bent taip atrodė šaukliui-teisėjui, kuris turėjo ir tvarką palaikyti, ir debatuotojams parodyti, kur ateiti ir kada pasisakyti, ir dargi dėtis domėn jų kalbas, kad vėliau galėtų kažką nuspręsti.

Visgi debatų pradžia nenuėjo veltui. Viešnia iš Minas Tirito, nors galbūt neįpratusi prie paprastesnės Rohano aplinkos, atrodė nusiteikusi ir rimtai padiskutuoti, ir maloniai praleisti laiką. Žiūrovams tai irgi patiko - glaustas ir aiškus pasisakymas buvo palydėtas gausiais plojimais.

Pasižymėjęs vieną kitą dalykėlį ant pergamento skiautės, šauklys užlipo ant scenos.

- Ačiū garbiajai viešniai už kalbą. Šiandien čia daugiau nieko nevyks, bet rytoj vakare savo įžanginį žodį tars jos oponentas, bastūnas Aldarionas. Kviečiu susirinkti ir taip pat gausiai palaikyti svečią iš šiaurės.
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Vartotojo avataras
Laiqualasse
Melkoras Morgotas Metraštininkas
PranešimaiCOLON 8362
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 18:22
MiestasCOLON negyvenu, tai žalingas įprotis
CONTACTCOLON

#6 Standartinė Laiqualasse » 28 Spa 2009, 14:04

Gerokai aptuštėjusioje menėje švilpavo vėjas. Ant laiptų prie sosto prisėdęs šauklys liūdnai pakėlė galvą ir pažvelgė į atbėgusį pasiuntinuką.

- Ne, jo niekur nematyti ir niekas nežino, kada jis pradingo, - į nebylų klausimą atsakė vaikas.

- Tie bastūnai... - nutęsė pasiuntinys, švystelėjo monetą pasiuntinukui ir vėl nudelbė akis. O viskas prasidėjo taip sėkmingai...
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Vartotojo avataras
Aredhel
Dešimtmečio Boromiras
PranešimaiCOLON 2155
UžsiregistravoCOLON 28 Bal 2004, 19:10

#7 Standartinė Aredhel » 28 Spa 2009, 14:54

Aredhel tuo tarpu eidama pro ištuštėjusią menę išgirdo šauklio ir vaiko pokalbį. Pati būdama bastūne nusprendė apginti šį vardą.
"Gerbiamasis šauklį, nors nepasireiškęs ginčininkas ir yra bastūnas, būtų neteisinga apie visus bastūnus spręsti pagal vieną, turintį pačius blogiausius įpročius vėluoti ir netesėti žodžio. Jei tik jį sutiksiu perduosiu, kad kuo greičiau atvyktų. "
Tai pasakiusi Aredhel apsisuko ir nuėjo link miestelio vartų.
Raganauju –
Saulėj garuoja džiūdamos
žolelės nuo nemigos, širdies dieglių –
žolelės, kad pavirstum vilkolakiu –
žolelės, kad prašvistų aptemę akys,
žolelės, kad aptemtų šviestos akys,
žolelės, žolelės...
ir driežai.

Vartotojo avataras
Starlin
preciousss
PranešimaiCOLON 7148
UžsiregistravoCOLON 28 Vas 2004, 12:48
MiestasCOLON London
CONTACTCOLON

#8 Standartinė Starlin » 28 Spa 2009, 15:25

Liudovika galvojo pradingti su kitais pradingusiais žiūrovais (kurie kažkodėl iki šiol labai jau tyliai reagavo į priešais juos vykstantį ginčą. Gal šauklys per mažai jiem į šonus baksnojo?), bet nusprendė dar palaukti. Pirmoji kalbėtoja, mergaitė iš Minas Tirito, pasirodė visai neblogai ir pakėlė Liudovikai ūpą ("Spėju, kad ji mokėsi pas K.? Arba bent jau gerą guvernantę turėjo..."), nors vienas jos argumentų ir pasirodė silpnesnis.

Liudovika spragtelėjo pirštais ir šalia stovėjusi jauna mokytinė padavė jai siuvinėjimo lankelį su nebaigtu siuvinėti ornamentu. Moteris nusišypsojo mergaitei: "Prisėskite, brangioji, - parodė ji į atbrailą šalia, - gali tekti palaukti."

BUTTON_POST_REPLY