Žygis per Lietuvą: vasara :)

Ta-runda runda runda rom! - žygiai, miškas, dangus.
BUTTON_POST_REPLY
Žinutė
Autorius
Vartotojo avataras
Aiquen
Ardos bamba
PranešimaiCOLON 4087
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 17:35

#221 Standartinė Aiquen » 20 Rgp 2004, 16:51

Ot kankinausi- taigi malonumas vienas buvo :p
Be vėliavos iš namų nė kojos nekelsiu kitą savaitgalį... ;)
Kind of makes you go crazy, you know. Whacko. Really out there, CUCKOO! You bring any apples?

Vartotojo avataras
Laiqualasse
Melkoras Morgotas Metraštininkas
PranešimaiCOLON 8362
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 18:22
MiestasCOLON negyvenu, tai žalingas įprotis
CONTACTCOLON

#222 Standartinė Laiqualasse » 20 Rgp 2004, 17:46

Aiquen rašėCOLONBe vėliavos iš namų nė kojos nekelsiu kitą savaitgalį... ;)
Gerai, tuomet... Aldarionai, nedrįsk neperduoti vėliavos Aiquen :twisted:
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Vartotojo avataras
Lady of the Rings
Mūvėjo Žiedą
PranešimaiCOLON 490
UžsiregistravoCOLON 24 Kov 2004, 09:08
MiestasCOLON Liverpool

#223 Standartinė Lady of the Rings » 01 Rgs 2004, 10:34

Pagaliau baigėsi mano namų areštas :D Mat grįžus namo pakėliau skandalą kodėl mane ištempė į tą kvailą renginį. Rezultatas: iki rugsėjo jokių draugų ir interneto :(

Žygis buvo labai fainas, tik gaila kad Laiqua ir Woodberry pasitraukė. Galėtume tokius rengti kiekvienais metais.

Mano mamos draugė žurnalistė žadėjo grįžusi iš atostogų parašyti apie mano ligą. O dabar sakė parašys ir apie Žygį. Tai man reikėtų kokios nuotraukos.

Aldarion - kur mano palapinė?

Vartotojo avataras
Aiquen
Ardos bamba
PranešimaiCOLON 4087
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 17:35

#224 Standartinė Aiquen » 01 Rgs 2004, 12:31

Tavo palapinė pas mane. Teks atvažiuoti ir pasiimti ;)
Kind of makes you go crazy, you know. Whacko. Really out there, CUCKOO! You bring any apples?

Vartotojo avataras
Aldarion
Dešimtmečio Meris
PranešimaiCOLON 1519
UžsiregistravoCOLON 10 Geg 2004, 14:17
MiestasCOLON Rumšiškės/Kaunas

#225 Standartinė Aldarion » 01 Rgs 2004, 12:48

Sveika istrukus :lol: Uzjauciu del aresto, taciau dziaugiuosi, kad protestavai - nepamatei tikrai nuostabiu dalyku [-o< . Beje, tavo zieda kartu su savo iltimi paskandinau juroje netoli Smiltynes. Dideles ceremonijos neatlikinejau, tik mintyse si ta pergalvojau ir - vanduo "juos" pasiglemze. Ideja apie zygio tradicija man patinka - tikrai galetume pasistenkt.
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."

Vartotojo avataras
Aiquen
Ardos bamba
PranešimaiCOLON 4087
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 17:35

#226 Standartinė Aiquen » 01 Rgs 2004, 12:54

He, aš maniau, kad jau nutarta Žygį organizuoti kasmet ;) Ir kad kitą vasarą būrys bendrabepročių vėl patrauks jūros link... Jei ne- eisiu viena, ir šį sykį niekas manęs nesulaikys... :lol:
beje, kada bus Apreiškimas Tautai- kada dienos šviesą išvys suredaguotas Žygio Dienoraštis? Čia tikriausiai Liquos klaust reikia, ar ne? :)
Kind of makes you go crazy, you know. Whacko. Really out there, CUCKOO! You bring any apples?

Vartotojo avataras
Laiqualasse
Melkoras Morgotas Metraštininkas
PranešimaiCOLON 8362
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 18:22
MiestasCOLON negyvenu, tai žalingas įprotis
CONTACTCOLON

#227 Standartinė Laiqualasse » 01 Rgs 2004, 15:32

Ne Liquos, o Laiquos, bet manyk, kad nepastebėjau ;)
Taaaaaaaaaip, Žygioraštis greitu laiku atsidurs mano kompe (persiprašau, bet turiu ir kitų reikalų, o ir šiaip - nemoku tvarkyt savo laiko. Labai atsiprašau, kad tempiu), o tada bus nusiųstas Exon arba Starlin (pagal pageidavimą) ir įdėtas čia, forume :) Beje, nuotraukų irgi bus. Tikiuosi, kad per savaitgalį padarysiu. Gal ir anksčiau.
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Vartotojo avataras
Aiquen
Ardos bamba
PranešimaiCOLON 4087
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 17:35

#228 Standartinė Aiquen » 01 Rgs 2004, 15:51

LAiqua, broliuk, na kas per įprotis prie žodžių kabinėtis? ;)
Kind of makes you go crazy, you know. Whacko. Really out there, CUCKOO! You bring any apples?

Vartotojo avataras
Laiqualasse
Melkoras Morgotas Metraštininkas
PranešimaiCOLON 8362
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 18:22
MiestasCOLON negyvenu, tai žalingas įprotis
CONTACTCOLON

#229 Standartinė Laiqualasse » 01 Rgs 2004, 16:11

Pati kažkada suvedei tą įprotį su mano zodiaku ;)
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Vartotojo avataras
Aiquen
Ardos bamba
PranešimaiCOLON 4087
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 17:35

#230 Standartinė Aiquen » 01 Rgs 2004, 16:16

Mhm... bet įprasti vis dar negaliu ;)
Kind of makes you go crazy, you know. Whacko. Really out there, CUCKOO! You bring any apples?

Vartotojo avataras
Aldarion
Dešimtmečio Meris
PranešimaiCOLON 1519
UžsiregistravoCOLON 10 Geg 2004, 14:17
MiestasCOLON Rumšiškės/Kaunas

#231 Standartinė Aldarion » 02 Rgs 2004, 20:09

Na, aš irgi, kiek prisimenu, apsiėmiau dalį žygio dienoraščio suvesti (ir ne tik) į kompiuterį, tačiau geriausiu atveju tai padarysiu iki pirmadienio, taigi nemanau, kad bus kas nors anksčiau nei kitą savaitę. Tiesa, kai aš perašysiu ir suredaguosiu savo rašliavą, ji netaps nederančiu priedu tavo, Laiqua, teksto. Gal atsiųsk man el. paštu savo surinktą medžiagą, o aš tau atsiųsiu savąją. Galutinį variantą parengsi tu - nieko prieš :?
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."

Vartotojo avataras
Laiqualasse
Melkoras Morgotas Metraštininkas
PranešimaiCOLON 8362
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 18:22
MiestasCOLON negyvenu, tai žalingas įprotis
CONTACTCOLON

#232 Standartinė Laiqualasse » 02 Rgs 2004, 20:19

Jeigu tu tik suvedinėsi savo komentarus iš dienoraščio, niekaip jų nepapildydamas, tuomet nėra ko vargintis - viskas derės. Be to, redaguoti jau tikrai nežadu ;)

TAISA: spėkit, ką aš jums tuoj pateiksiu? ;) Ogi Žygioraštį, nors dar ir ne visai užbaigtą. Čia yra antradienio, trečiadienio ir ketvirtadienio komentarai (visų, išskyrus Aldariono, kuris žadėjo juos surašyti pats), ir dar mano pamąstymai apie penktadienį. Kitkas bus vėliau (ryt-poryt, šiom dienom, jei ne šiemet, tai kitąmet).
TAISA2: pridėti Aldariono komentarai.


***


Antradienis, 08 – 10

Maršrutas – Raudondvaris (maždaug 4 km klajonė po pilies teritoriją, parką ir mišką; Starlin palydos, graudus atsisveikinimas su Aiquen); autiku iki Kulautuvos, autostopu iki Vilkijos; Vilkija (Juškų muziejus, nepavykęs apsilankymas pas gilthoniel, pietūs ant Nemuno kranto); autiku iki Seredžiaus; Seredžius (piliakalnis, maudynės Dubysoje, pradedam normaliai žygiuot); pėstute iki Veliuonos (5,5 km, nors kelio ženklai nurodo 10 km); Veliuona (2 piliakalniai, vėl pėstute iki nakvynės vietos šiek tiek už Veliuonos ant Nemuno kranto). Nukeliautas atstumas - ~37 km (pėstute 7 km); vidutinis ėjimo greitis – 4 km/h. Dabar yra ~11 val. vakaro.

Woodberry: Aiq iš leido nenoriai, nenoriai. Išsigynėm tuo, jog galim pavėluot į autobusą. Ir pavėlavom (matyt Aiq turi didelę įtaką autobusų vairuotojams). Sulaukėm kažkokio „Karoso“ (autobuso) ir paskui tranzavom. Gerasis Dėdė mus nuvežė iki Vilkijos nepaisydamas byrančių detalių. Supratom, kad kai nukrenta duslintuvas, reikia ramiausiai jį įsidėti į bagažinę ir lyg niekur nieko važiuoti toliau.
Seredžiuje išsimaudę šaunioje 0,5 m gylio Dubysoje mes pagaliau pradėjom normaliai žygiuoti. Pasigirdo žygio daina. Tą kartą tai buvo „Lietuva brangi“. Užteko vieno posmelio, kad suprastume, jog pradžiai užteks.

Lady of the Rings: Kai užsidėjau kuprinę nemaniau kad toli nueisiu, bet Laiqualasse sutiko panešti mano palapinę. Ačiū jam. Kelionė prasideda. Autiku važiavome iki sankryžos į Kulautuvą. Paskui mus visus keturis sutiko pavežti vienas vyriokas. Bevažiuojant automobilis neteko kažkokios dalies. Gal ir nuo mūsų svorio? Vilkijoje buvom muziejuje. Pirmąkart gyvenime mačiau tikras audimo stakles. Šiek tiek atsibodo laipioti po piliakalnius. Nuo Seredžiaus pėsčiomis turėjom nužygiuoti 10 km iki Veliuonos. Va ten tai kančia. 5 km nuėję sustojome pailsėti, o kadangi toje vietoje labai ribotas greitis, visi vairuotojai labai į mus spoksojo. Iš gretimo daržo pasiskolinome bulvių. Veliuonoje vėl teko lipti į piliakalnius, o blogiausia kad nuo kiekvieno piliakalnio tas pats vaizdas. Kai išėjom iš Veliuonos kažkokia bobutė paprašė paaiškinti, kas užrašyta ant vėliavos. Pristačiau mus kaip Tolkieno gerbėjų klubo narius, nes aiškinti jai kas yra forumas nenorėčiau. :)

Laiqualasse: Klaidžioti Raudondvaryje – gėris, ir netgi nepaklaidinau vedamųjų. Nors pusę kelio ėjau vadovaudamasis kvapais ir neypatingai veikiančiu galvos kompasu :)
Išvykti ir atsisveikinti visada liūdna, bet ką jau darysi – tokie dalykai neišvengiami. Taigi Žygis prasidėjo (bent jau man).
Muziejus Vilkijoje – gėris, grožis, žavuma. Ypač kardas – tikro kalavijo tiksli kopija! Tai yra kažkas tokio.
Atsisveikint nesmagu, bet dar nesmagiau, kai žlunga planai ir svajonės. Kad ir kokios menkos jos atrodytų – tarkim, apsilankymas pas gilthoniel Vilkijoj. Bet gilthoniel Kaune :( Žinoma, negali žmogus (ir ne tik žmogus, elfams, pasirodo, taip pat galioja) norėti, kad visą laiką viskas būtų gerai.
Vietinis Seredžiaus gyventojas iš Aldariono kaulijo 2Lt, paskui iš manęs jau tik 70ct. Daugiau nei 50% nuolaida per kelias minutes! Pinga mūsų provincija, oi pinga...
Maudytis smagu, ypač kai kojos kliūva už dugno. O srovė tiksliai tokio stiprumo, kad, plaukdamas prieš ją, stoviu vietoj.
Kelionė pėstute, savaime suprantama, daug įdomesnė nei autiku ar pan. Galima stebėti aplinką, kurti planus ateinantiems Fangorno Fronto žygiams (pvz., kiekvienas nusiperka po obelį ir nešą ją per Lietuvą, paskui pasodina). Galima pabendrauti su medžiojančiais policininkais, kurie palinki mums neviršyti greičio. Galima stebėti aktyviai vykdomą kelio remontą (ženklai yra, tik darbininkai ir įranga nematomi). Galima pasiimti kokį laikiną kelio ženklą ar pakelės kuoliuką (žinoma, paskui grąžinti į vietą). Galima, sustojus pakelėje, pavalgyti kviečių ir grūdų tiesiai nuo varpų ir prisikasti bulvių vakarienei. Galima stebėti trigubai pailgėjusius veidus bei padidėjusias akis forsų, važiuojančių pro šalį. Ir t.t. ir pan.
Veliuonoje smagiai pusiau čiuožte „alpinistiškai“ leidomės nuo kalno :)
O nakvynės vietoje sėdim prie laužo (čia netgi yra stalas!) ir kaltinam vienas kitą romanų rašymu į dienoraštį. Tik vat mano romanas, regis, yra ilgiausias :D

Aldarion: Elfo suorganizuota ekskursija į Raudondvario pilį buvo tikrai visai nieko – pilis ir jos parkas verti didžiulio dėmesio. Labiausiai šioje išvykoje man patiko bokštas, prikalstytas strypų stypelių ir pasivaikščiojimas gilių griovių skardžiais (tai kažkuo priminė vakarykščią dieną). Gerai, kad elfas nepagailėjome mūsų laiko ir privertė mus palaukti kelias minutes - atsisveikinome su Starlin jai lipant į autobusą. Manau, kad tokie dalykai stiprina mūsų forumo broliškumo jausmą. Užbėgę pas Aiquen, paskubomis susirinkome sunnnkius savo daiktus ir atsisveikinome, liūdnai atsisveikinome, nors daugelis ir šypsojosi. Tik Vilkijoje supratau, kokią brangią dovaną Aiquen mums padovanojo: nenusleidžiančią elfų darbui vėliava džiugino mus visą ilgą dieną ir manau džiugins visą ilgą žygį. Fantastika!

Didžiausių įspūdžių šiandien prisigaudžiau stebėdamas Nemuno vandenis bei jo slėnius nuo trijų aplankytų piliakalnių. Informaciniuose stenduose nupiešti pilių maketai, statūs šlaitai, matomos erdvės privertė susimastyti apie praeitį, lietuvių kovas, jų gyvenimą pilyse ir papiliuose, kurie dabar visiškai pasikeitę. Jaučiau viso to didingumą ir man buvo gera :) . Tarp Seredžiaus ir Veliuonos pasitaikiusiame nežinomo valstiečio lauke nukasiau (žinoma, visos grupės vardu) keturis bulvių krūmelius, kurių virti šakniavaisiai pavadinimu „bulvikės“ puikiausiai tiko prie keptų dešrelių – mūsų vakarienės. Sutemus žvaigždės buvo įspūdingos, įspūdingos kaip ir visa šią dieną matyta gamta. Man patinka keliauti. Ryt ir vėl keliausim!



Trečiadienis, 08 – 11

Maršrutas – Veliuona (pabudom ~9.30); pėstute/autiku iki Raudonės; Raudonė (pilis, maudynės Nemune, pietūs); pėstute iki Panemunės pilies; Panemunės pilis ir kaimelis; pėstute iki Šilinės (Raudonė – Šilinė ~9.5 km, nakvynė prie Šilinės karčemos). Nukeliautas atstumas – 16 km (pėstute 11 km); ėjimo greitis - ~5 km/h; dabar yra ~10.30 vakaro.

Lady of the Rings:
Papusryčiavę nusprendėme tranzuoti iki Raudonės. Gal mes nekaip atrodėm, nes niekas nestojo. :) Už kokio kilometro pavyko susistabdyti autiką. Raudonėje į pilį kilo gana status akmenimis grįstas kelias. Raudonės pilies bokšte Laiqua su Woodberry iškėlė Žygio vėliavą. Bokštas užkariautas be aukų :) Prie Panemunės sustojo toks dėdė ir pasisiūlė nuvežti iki Jurbarko. Deja mums nepakeliui. Mūsų nakvynės vietoje į mano puodelį įlipo žalias žiogas. Ir dabar tupi ten uždarytas.

Woodberry: Aplankėm mes ir Panemunės pilį, bet joje nebuvo gynėjų, tai ne lygis buvo užpult. Grįždami nuo pilies susitikom šlapių rankšluosčių piromanus. Netrukus visas parkas buvo pilnas dūmų.
Ryškiausi, aišku, vakaro įvykiai. Viskas prasidėjo nuo visai nekalto noro pasimaudyti (nepaisant to, kad iki Nemuno atstumas nemažas). Po kokių 10 minučių Laiqua ir LoR rado Woodberry brūzgynuose pakeliui į Nemuną. Po daugybės dilgėlių paglostymų ir usnių masažo pagaliau buvo pasiektas Nemunas. Po pasimaudymo buvo nedidelis pasibraidymas. Kai uodas kanda į blauzdą, jį reikia užmušti nepaisant netgi tokių nereiškmingų smulkmenų, kaip drabužiai rankose. Tikėkimės ryte jie bus sausi.
Dar teko susidurti su kažkokiu vabzdžiu – kamikadze, kuris įpilotavo į kalbančio žmogaus (W) burną. Te ilsisi jo gležnas kūnelis to žmogaus skrandyje. Amen.

Laiqualasse: Keletas papildymų, nes neturiu jokio noro kartotis :)
Iš pat ryto pakeitėm vėliavos kotą. Dabar vėliava kabo šonu, bet bent jau nesmunka žemyn. O aplinkiniams (vietinei faunai) įspūdį daro tokį patį, jei ne dar didesnį :)
Raudonės pilyje įsikūrusi pagrindinė vidurinė mokykla. Sekasi jiems. O parke prie pilies dirba toks Geras Dėdė #2, kuris maloniai papasakojo apie mūsų laukiančius pavojus ir davė įvairių patarimų. Taip pat bent 10 kartų pavadino mus kupranugariais ir pasiūlė geriau važiuoti dviračiais. Gal būtų net paskolinęs, tik nepaklausėm :/
Maudytis smagu nepaisant nei neaiškaus vandens ir dugno, nei kepinančios saulės.
Nuo Raudonės iki Šilinės yra tikrai 10 km, kaip ir teigia kelio ženklai. O mes jau tikėjomės...

Aldarion: Vakar palapines nendrėse statėmės jau visai sutemus, o dantis valėmės tikrai ne ypač skaidriame Nemuno vandenyje. Ryte merginos skundėsi naktį spaudusiu šaltuku, tačiau rimtos slogos lyg niekas nepasigavo. Aš ir Lor ėjome į Veliuoną vandens, kurio radome pas arčiausioje sodyboje gyvenusius forsiukus, gerus forsiukus. Grįžtant regėjau nuostabų vaizdą: už toli nusidriekusios pievos esantys medžiai mirgėjo kylančiose karšto oro srovėse (kepinanti saulė jau buvo spėjusi įkaitinti orą). Tikriausiai ne vienas ir ne vieną kartą yra tai matęs, tačiau kiekvienas toks kartas būna nepakartojamas :) .

Raudonėje, kurią pasiekėme autobusu (atsilikinėjome nuo maršruto, tad reikėjo paskubėti), poromis užlipome į rezidencinės pilies bokštą, kuriame išvydome vaizdus, aplenkiančius vakarykščius nuo piliakalnių – pietvakariuose plytėjo gražus Nemuno vingis. Grįžęs iš parduotuvės pas savo draugus, įskūrusius pilies parke, radau juos besikalbančius, arba tiksliau, besiklausančius vieno pilies parko prižiūrėtojo, kuris, kaip Laiqua minėjo, negailėjo mums vieno daiktavaržio: „Ech, kupranugariai, kupranugariai jūs...“ Atrodo pėsčiųjų turistų Raudonėje daug nepasitaiko. Atsisveikinę su dėdule ir paėjėję iki Didžiosios Upės, išsimaudėme drumzliname jos vandenyje - saulė mus buvo įkaitinusi kaip reikiant. Žygiuojant į Panemunės pilį, kaip ir vakar žygiuojant į Veliuoną, mažai kalbėjomės tarpusavyje. Vakar maniau, kad tas tylus susikaupimas kelyje egzistuoja dėl to, kad mes dar ne per geriausiai pažįstami ir jis išnyks mums vis labiau susidraugaujant, tačiau šiandien jau pradedu suprasti, kad jis yra beveik natūralus ir neišvengiamas. Tik sustojus ir nusiėmus sunkius savo nešulius bendravimas kiek pagyvėja – užduodam vieni kitiems daugiau klausimų, pasidaliname įspūdžiais ir mintimis. Visiems patinka būti vėliavnešiais, todėl pareigą
nešti vėliava jau reikia perinti po kelių prašymų – stebuklas.

Pati Panemunės pilis man pasirodė beesanti kažkokie apleisti griuvėsiai, tačiau jos aplinka buvo kur kas romantiškesnė nei kaimynės Raudonėje: pora neužaugusių tvenkinių (iš kurių viename išsimaudžiau), lyg ką tik nupjauta veja, jokių krūmynų, šaltinis, iš kurio prisipildėme savo geriamo vandens atsargas – tiesiog karališka. Beieškodami vis geresnės vietos nakvynei ant Nemuno kranto, pasiekėme Šilinę. Dėkui Žygio Dvasiai, kad mes ją pasiekėme, nors jau visai nesitikėjome. Buvusi Šilinės smuklė, kurioje dabar yra įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija, niekieno vyšnios ir obelys, šulinys ir malkos – yyyy. Pavargę, tačiau laimingi, kad suradome saugią bei su patogumais įrenktą poilsiavietę, įsikūrėme ir dabar verdamės vėl ne visai dorais keliais įsigytas bulvikes (kaip man patinka šis Semo vartotas daiktavardis). Atrodo, šįvakar jau turėsime kultūrinę programa – elfas žada mus supažindinti su Turino istorija. Laukiu su nekantrumu.



Ketvirtadienis, 08 – 12

Maršrutas – Šilinė (pasakos iki pirmos nakties, pabudimas ir pan,. Išvykimas); autikais iki Jurbarko ir Smalininkų; Smalininkai (arklynas)l autiku iki Vilkyškių; Vilkyškiai (pietūs prie bažnyčios); pėstute ratais iki Rambyno (~12 km); Rambynas (muziejus, dainos ant kalno, nakvynė). Nukeliautas atstumas - ~35 km (pėstute ~14 km); ėjimo greitis ~5 km/h; dabar yra 11 val. vakaro.

Lady of the Rings: Ačiū Laiqua‘i už istoriją apie Turiną. Iš Šilinės pasitraukėme stebimi daugybės akių. Kadangi iki autiko turėjome pusvalandį laisvo laiko, nuėjome išsimaudyti. Tiksliau, Aldarion maudėsi, o mes sėdėjom ir žiūrėjom. Iš Jurbarko keliavome į Smalininkus, kur aplankėme žirgyną. Woodberry pagyrė pankiškas žirgų šukuosenas. Autiku pusvalandį važiavome iki Vilkyškių. Užsukome į vietinę parduotuvę ir nusipirkome maisto pietums ir vakarienei. Pietavome atsirėmę į bažnyčios sieną. Tuo metu vyko krikščioniškos muzikos koncertas, taigi pietavome su muzika. Į Rambyną nusprendėme eiti ne plentu, o žvyrkeliu. Kol pietavome, tuo keliu niekas nevažinėjo, o kai pradėjome žygiuoti, eismas iškart pagyvėjo. Norint pasiekti Rambyną, reikėjo po kelių km sukti į dešinę. Nuėję 3 km radome kelią. Kadangi jis buvo nelabai panašus į tą, kurio ieškojome, nusprendėme eiti toliau. Galiausiai už 6 km pasukome keliu į mišką. Kilome į kalną, o užlipę pamatėme keletą namų. Pasiteiravę vietinės bobutės tolimesnio kelio, iki Bitėnų nukeliavome dar apie 6 km. Bitėnuose mus labai maloniai sutiko muziejaus gidė. Patraukėm į Rambyno kalną. Pakeliui sutikome pasienietį su kuprine ir žiūronais. Išsimaudėme Nemune, kur Laiqua susižeidė koją. Pasėdėjome prie laiptų, padainavome keletą dainų ir grizę truputį atgal, įsikūrėme prie Rambyno RP direkcijos.

Laiqualasse: Kol Ald ir Wood stato palapinę, o aš šmirinėju apie laužą (kitaip tariant, veikiu nieko), prisėdau parašyti. Tai va. Iš ryto galvojau, kad važiuoti iki Jurbarko ir net už jo – nesąmonė, ir daug geriau būtų buvę eiti pėsčiomis. Gerai, kad mane atkalbėjo :) Paklajoti 12 km žvyrkeliais – daugiau nei pakankama. O kur dar kopimas į ypatingai lengvai pro brūzgynus ir voratinklius preinamą Vilkyškių piliakalnį, dūmų uždanga ant kelio pravažiavus kiekvienai mašinai ir t.t. ir pan....
Nemoku aš sekti istorijų – mėginau Tūriną papasakot, bet atbumbėjau kaip istorinę paskaitą, jei ne dar prasčiau. Įdomumo nerasta, bent jau palyginus su tuo, koks būna skaitant tikrą tekstą.

Woodberry: Apie istorijos sekimą Laiqua kiek per kritiškas. Tai buvo smagi pasakėlė prieš miegą, tik be prigąsdinimų :)
Smagiausia buvo ieškoti kelio. Frodas Golumu pasitikėjo dėl to, kad tas kelią žinojo, o Ald mus vedė nežinodamas. Atrodo skepticizmas nepasiteisino ir Rambynas buvo surastas.
Pagaliau buvo normali dainavimo „sesija“. Pavyko žmones įkalbėt padainuot ant Rambyno kalno. Pavyko netgi visai darniai sudainuot vieną sutartinę. Žinoma, mūsų repertuaras nebuvo toks platus, kaip orkestro bažnyčioj (nuo vestuvių maršo iki „Tautiškos giesmės“), bet reikėjo džiaugtis bent tuo, kad kažką bendro mokam.

Laiqualasse (priedas): Jankaus spaustuvėje – muziejuje dirba Gera Teta, kuri draugiškai papasakojo, leido ateiti ryt (hmm... jau šiandien) į ekskursiją ir netgi susidomėjo mūsų forumu! Užverbavom naują potencialią tolkinistę :) Go us © :)
Ką tik mano arbatoje plaukiojo kandis. O Ald vos neišgėrė degiojo skysčio :)
Wood stebisi, kodėl aš ant jos nevarau. Lyf turėčiau už ką. Vis tiek su ja nesilažinsiu dėl Mažosios Lietuvos sąvokos apimčių – gaila bus, kai ji pralaimės :)

Aldarion: Laiqua – apsiskaitęs elfas, puikiai išmanantis Viduržemės istoriją bei galintis ją papasakoti kitiems. Prie naktinio laužo jis sakosi atbumbėjęs istorinę paskaitą apie Turiną, o aš sakau, kad su tokiu dideliu susidomėjimu jau seniai nesu klausęsis kito žmogaus. Didžiausia padėka tau, Laiqua. Ačiū. Be elfo niekas daugiau nebuvo pasiruošęs ką nors papasakoti (kaltinu dabar save dėl savo tingumo), tad dar keli klausimai jam, žvilgsniai į giedrą žvaigždėtą dangų (tai buvo lyg gurkšniai erdvės saldesniam miegui) ir visi sumigo, nuovargis tikrai jautėsi.

Šiandien ryto nuotaika buvo gana žvali, nors ją šiek tiek apnuodijo man į kaklą įsisegusi erkė - Laiqua ją galutinai iškraštė tik su pincetu, pasiskolintu iš regioninio parko darbuotojų. Niekas nebesiskundė nakties vėsuma – džiugu, kad žmonės pradeda prisitaikyti prie tokių dalykų. Užsimetus kuprines ant pečių ir kiek paėjėjus gilyn į patrauklų pušyną, turėjome puikią progą išsimaudyti ne Upės vandenyje. Gaila, kad ja pasinaudojau tik aš, tikriausiai kiti buvo pavargę, nes juk naktį užmigome jau po 1.00 AM. Smalininkuose sustojome tik dėl šio miestelio žirgyno, kurį dar Šilinės informaciniame stende su žemėlapiu pastebėjo Lor – pamanėme, kad būtų ne pro šal aplankyti kažką susijusio su Rohanu. Galiu pasakyti, kad čia mums labai pasisekė, nes kaip tik pro mūsų stotelę ėjusio berniuko brolis pasirodo dirbo pačiame žirgyne. Pokalbis su berniuko mama (berniukas dar tik būsimas ketvirtokas, tad...), ledų porcija ir mes jau įsigiję vedlį, kuris buvo dar ir visai neblogas gidas – čiauškėjo visą gan painų kelią. Arkliai tikrai yra gėris. Iš viso žirgyne buvo 43 arkliai. Visi darbuotojai, kartu ir mūsų vedlys vis minėjo Trenerį, kuris, kiek mums sakė, jei būtų buvęs, būtų tikrai leidęs pajodinėti, tačiau jo nebuvo, o mums reikėjo skubėti, tad atsisveikinome su lauko aptvare besivartančiais dviem arkliais ir grįžome atgal į stotelę vedami to paties vedlio.

Vilkyščių bažnyčia, sumūryta iš gražių raudonų plytų, stovėjo miestelio pakrašty neapsupta nė menkiausios tvoros, tad mes susėdome prie į laukus žvelgiačios sienos ir nuotaikingai papietavome (Lor ir Wood jau minėjo to nuotaikingumo priežastį). Stende surašyta legenda apie Vilkyškių piliakalnyje gyvenančią kunigaigštyte Selmytę mums pasirodė gana žavi, tačiau paties piliakalnio mes taip ir neradome - čia buvo tikrai neblogas pokštas :p . Wood minėjo, kad aš vedžiau visus prie Rambyno tiksliai nežinodamas kelio. Taip, rizikuoti teko, tačiau tai buvo neišvengiama, nes žemėlapiai ir juose pažymėti keliai mus pavedė, vakaras artėjo, o jėgų buvo likę tikrai ne per daugiausiai – pasiklioviau intuicija. Prisipažinsiu, kai iš pradžių gan solidžiai atrodęs miško keliukas pievose virto vos kelis kartus naudotomis provėžomis, pradėjau nerimauti, tačiau vėliava plazdėjo, kompasas rodė vakarus ir mums antrą kartą nusišypsojo laimė. Nuo vienos kalvos mums atsivėrė nuostabi žemiau esančių kalvų bei pievų panorama. Nors mums ir pasisekė rasti teisingą kelią, tačiau juo dar ilgai pėdinome, kol pasiekėme Bitėnus. Jau visai buvo sutemę, kai mes, nusimetę sunkenybes nuo pečių, susėdome šalia pačios Rambyno kalno širdies - jo aukuro. Nuo skardžio naujai padarytais laiptais nesileidome, tačiau Wood dėka sudainuotomis dainomis susikūrėme gan romantišką atmosferą, kurią dar pakurstė Tilžės miesto šviesuliai. Grįžtant prie Rambyno regioninio parko direkcijos, aš iš Lor bandžiau išmokti RotK skambėjusią Merio bei Pipino dainelę apie alų, o už mūsų nugarų vis girdėjosi dainuojamos ištraukos iš operos “Jezus Crist - Superstar”. Nuotaika buvo tikrai smagi ir aš pradedu manyti, kad mes jau tampame tikra brolija.


Penktadienis, 08 – 13

Laiqualasse: Žadėjom iš ryto atsikelti anksčiau, o gavosi kaip visada. Prie to prisidėjo ir mano dar vienas bumbėjimas prie laužo, šįkart apie Tuorą. Ir šiaip, anekdotai bei dainos ten pat, Rambyno regioninio parko direkcijos kieme. Sulindom į palapines po trečios nakties.
Tačiau viską su kaupu atpirko rytinė ekskursija po M. Jankaus memorialinį muziejų. Gidė, ta pati jau minėta potenciali tolkinistė, pasakoti tikrai moka, ir tikrai turi ką papasakoti. Po du nedidelius kambarėlius mus vedžiojo daugiau nei valandą, bet pasakojimas tikrai neprailgo. Mums netgi leido pasirašyti Amžinojoje Rambyno kalno knygoje, kur įsiamžina tik svarbiausi ir reikšmingiausi svečiai! Beje, ta knyga sveria 23,5 kg – maždaug tiek, kiek mūsų kuprinės :) Ir joje buvo vienas įrašas runomis, darytas ne mūsiškių, o Burtininkų, magų ir žynių akademijos ‚Kuronas‘ atstovų :) Gal pavyks užmegzti abipusiai naudingus ryšius :D
Apsilankę muziejuje ir greta esančiame Mažosios Lietuvos paveikslų sode, patraukėme Jurbarko – Pagėgių plento link. Pakeliui keletą kartų patekome į dūmų uždangą nuo pravažiuojančių mašinų, tačiau daugiau nuostolių nepatyrėme ir pasiekėme civilizacijos paliestą zoną. Ten, deja, jau teko išsiskirti. Man ir Woodberry Žygis baigėsi, o Aldarionas ir LoR patraukė tolyn, į Vakarus.

Aldarion: Naktinę programą prie laužo vėl palaikė tik vienas elfas. Programos vinis buvo Tuoro istorija, kuri pasakotojo nuomone buvusi ne tokia įdomi kaip Turino, tačiau man suteikė nemažiau įspūdžių. Buvo giedras dangus, tad be laužo liepsnos dar galėjome pasidžiaugti ir žvaigždėmis. Galiu pagirti Rambyno regioninio parko direkcijos pastato aplinką, nes viskas tikrai labai gražiai sutvarkyta: prie laužavietės tuėjome stalą ir tris suolus, netoliese buvo šulinys ir laukinė prausyklėlė, dar toliau tualetas – galėjai gyventi su visais pagrindiniais gyvenimo patogumais. Padėkoję direkcijos darbuotojai už gautas knygutes apie Rambyno kalno apylinkes ir atsisveikinę su nupjautą žolę grėbusiu vietiniu žmogeliu, patraukėme link Martyno Jankaus muziejaus. Be to, ką Laiqua jau minėjo apie apsilankymą muziejuje, norėčiau dar pridurti, kad jis į Amžinąją Rambyno kalno knygą parašė kelias eilutes mūsų linkėjimų ir, atsakydamas į burtiniskų parašą runomis, pasirašė vėliavoje vartotomis tengvomis – muziejaus gidė buvo apstulbusi. Gražiai išlydėti mes išžygiavo pasiekti Lumpėnų, tačiau kiek apsirikome parsirinkdami kelią. Gan ilgai trukęs poilses prie plento baigėsi draugų išsiskirimu. Nesakysiu, kad tai buvo labai liūdnas išsiskirimas, kaip nesakysiu, kad tai buvo ir labai džiugus išsiskyrimas - visi buvome tiesiog susimąstę.

Daugus ryte buvo giedras, tačiau apie pietus, maždaug tuo laiku kai išsiskyrinėjo keturi draugai, jis apsiniaukė. Man ir Lor beeinant pagrindine Šilutės miestelio gatve prasidėjo silpnas lietutis, vėliau tik stiprėjęs. Norėdami apsaugoti vėliavą, apvilkome ją striuke – miestelėnams tai tikrai davė peno nuostabai ir panašiems jausmams. Kaip atsidūrėme Nemuno deltoje po keliais medžiais papaskos Lor, tad aš tik pridėsiu, kad viskas buvo labaiii šlapia. Gluosniai, po kuriais mes apsistojome, neapsaugojo mūsų nuo įsismarkavusio lietaus, ką jau galima pradėt sakyt ir apie palapinę. Palapinėje užvalgėme šalto maisto ir dabar bandome kažką parašyti. Nors ir sunku tokiu oru mastyti apie kažką linksmo, bet aš neprarandu vilties, kad viskas dar pasitaisys: ir nuotaika po išsiskyrimo, ir oras po šiandienos netikėto pasikeitimo.
Paskutinį kartą redagavo 2 Laiqualasse. Iš viso redaguota 6 kartus.
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Vartotojo avataras
Aldarion
Dešimtmečio Meris
PranešimaiCOLON 1519
UžsiregistravoCOLON 10 Geg 2004, 14:17
MiestasCOLON Rumšiškės/Kaunas

#233 Standartinė Aldarion » 06 Rgs 2004, 03:06

Laiqua, neblogai padirbėjai. Mano komentarai, kuriuos elfas idės (ar jau įdėjo) yra kiek perkurti, tad nebeturi tokios orginalios vertės kaip kitų trijų draugų užrašai. Visgi tai nėra fantazija ir yra skaitomi. Kitų dienų aprašai gal bus kiek vėliau, kitą savaitę.
Elfe, ar renkant tekstą tau neužkliuvo tokios vietos kaip pavyzdžiui “Ką tik mano arbatoje plaukiojo kandis. O Ald vos neišgėrė degiojo skysčio. Wood stebisi, kodėl aš ant jos nevarau. Lyg turėčiau už ką”, nuo kurių tau prasidėtų nesustabdomas juokas ligi ašarų :lol: :lol: :lol: . Tikrai geri atsiminimai, tikiuosi jie išliks visam gyvenimui [-o< . Žinot, žmonės, mes bandėme žygioraštyje kuo tiksliau atskleisti jums savo išgyvenimus žygio metu, tačiau tai, ką mums pavyko pasiekti yra tik trupinėlis tų tikrųjų patirtų jausmų. Reikia pačiam sudalyvauti, kad patirtum tą tikrajį žygeivišką džiaugsmą, nusivylimą, užuojautą ir suirzimą, nuovargį ir šilto maisto atgaivą, ir suprastum, koks visgi gražus yra tas mūsų gyvenimas. Ką pasakysit, žygeiviai?
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."

Vartotojo avataras
Darla_Jr
Žiedo nešėjas
PranešimaiCOLON 635
UžsiregistravoCOLON 11 Lie 2004, 14:44
MiestasCOLON Barsukų g. 23, Hobitonas
CONTACTCOLON

#234 Standartinė Darla_Jr » 06 Rgs 2004, 12:05

Ačiū už įspūdžius, buvo malonu skaityti :sm12: Bus daugiau, ar ne? :)

Vartotojo avataras
Aiquen
Ardos bamba
PranešimaiCOLON 4087
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 17:35

#235 Standartinė Aiquen » 06 Rgs 2004, 12:17

Aldarionai, niekaip nesuprantu- kam tau reikėjo perkūrinėti savo dalį... Juk puikiai skaitosi ir originalas (na, bent jau tai, ką sugebėjau iššifruoti iš tavo hieroglifų ;) ) Anyway, laukiu, kol tai bus apreikšta tautai :)
Kind of makes you go crazy, you know. Whacko. Really out there, CUCKOO! You bring any apples?

Vartotojo avataras
Starlin
preciousss
PranešimaiCOLON 7148
UžsiregistravoCOLON 28 Vas 2004, 12:48
MiestasCOLON London
CONTACTCOLON

#236 Standartinė Starlin » 06 Rgs 2004, 15:36

Puiku, o dabar visa tai prašom kaip nors sukelti į tinklalapį... su nuotraukom!

Vartotojo avataras
Aldarion
Dešimtmečio Meris
PranešimaiCOLON 1519
UžsiregistravoCOLON 10 Geg 2004, 14:17
MiestasCOLON Rumšiškės/Kaunas

#237 Standartinė Aldarion » 06 Rgs 2004, 16:50

Žygyje hieroglifai man rašėsi gana sunkiai, daug kartų tekdavo viską tiesiog perrašyti. Perkurti, mano manymu, bus kiek suprantamesni, pateiks daugiau informacijos, vienu žodžiu - šioks toks upgrade'as 8) .

Jei daugiau kas ir bus, tai tik įspūdžiai iš tolimesnių Lor bei Ald pasivažinėjimų autobusais aplink Kuršių marias ir mano kelionės po Dzūkiją bei Neringą. Niekaip neprisiruopšiu viso to aprašyti :oops: . Nuotraukos, beje bus tik su jau Laiqua išplatintu tekstu, aš fotoaparato, gaila, neturėjau.
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."

Vartotojo avataras
Aiquen
Ardos bamba
PranešimaiCOLON 4087
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 17:35

#238 Standartinė Aiquen » 06 Rgs 2004, 18:02

...ir vistiek laikausi nuomonės, kad reikėjo paliktu neredaguotą variantą :p
Kind of makes you go crazy, you know. Whacko. Really out there, CUCKOO! You bring any apples?

Vartotojo avataras
Laiqualasse
Melkoras Morgotas Metraštininkas
PranešimaiCOLON 8362
UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 18:22
MiestasCOLON negyvenu, tai žalingas įprotis
CONTACTCOLON

#239 Standartinė Laiqualasse » 06 Rgs 2004, 18:46

Pritariu Aiquen. Aš visus komentarus rašiau tiksliau tokius, kokie buvo. Net jei ir kilo nesustabdomo juoko priepuolių ar užeidavo didžiulis noras redaguoti. Bet čia ne koks nors straipsnis, o mūsų įspūdžiai, kurie turi būti tokie - švieži ;)
Tuojau įkelsiu Aldariono komentarus, o likusią dalį perspausdinsiu gal rytoj :) Nuotraukos irgi atsiras artimiausiu metu :)

TAISA: Žygioraščio kalba - netaisyta. Paliktos ir rašybos, ir spausdinimo, ir skyrybos, ir kalbos kultūros, ir logikos klaidos. Juk būtent iš klaidų galima susidaryt tam tikrą įspūdį apie mūsų nuotaikas ir būsenas ;)
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Vartotojo avataras
Aldarion
Dešimtmečio Meris
PranešimaiCOLON 1519
UžsiregistravoCOLON 10 Geg 2004, 14:17
MiestasCOLON Rumšiškės/Kaunas

#240 Standartinė Aldarion » 06 Rgs 2004, 22:37

Dėkui, elfe :) Visai neblogas pasakojimas gavosi. Aš pasistengsiu artimiausiu laiku pabaigti parašyti likusių dienų įspūdžius.
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."

BUTTON_POST_REPLY