#54
Standartinė
Nimrodel » 03 Bir 2011, 23:29
Tolkinėjimų netu gimė daug neblogo filksingo. Iškart talpinu jį čia, teisingi akordai atsiras mėnesio bėgyje.
Du medžiu – Javanos giesmė
Pagal S. Povilaičio kultinį hitą – “Vėl, švieski man vėl”
Tekstą sutvarkė Nildė, Magnus, Exon komanda
Telperijonai, barstei tu rasas,
Mums, Laureline, šildei rankas.
Vėlei mums taip stokos jūsų šviesos,
Gal jūsų vaisiai ją atkartos.
Net daina nebe ta, kai Ardoj tamsu
Ji švelni, bet šalta, todėl neramu,
Kad naktis taip ilga, ilga ir juoda,
Kai švytėjimo jūsų neliko čia.
PRIED.
Tad, medžiai, paskleiskit mums savo šilumą, savo šviesą -
Vėl, švieskit mums vėl, Telperijonai, džiugink mus sidabru!
Vėl, švieskit mums vėl, sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį
Vėl, švieski man vėl, o, Laureline, aukso žiede puikus,
Vėl, švieski man vėl, dainoj pražysta žiedas, sunoksta vaisius.
Gal nematai, kaip dega laužai,
Gal negirdi, kaip verkia vaikai,
Namo žodžiui kurti, jie atkakliai
Eina tenai, kur jų laukia karai.
Bet ir žodis ne toks kai Ardoj tamsu -
Jis švelnus, bet gūdus, todėl neramu,
Kad naktis taip ilga, ilga ir juoda,
Joje plinta Morgoto juodoji valia.
PRIED.
Tad, medžiai, paskleiskit mums savo šilumą, savo šviesą -
Vėl, švieskit mums vėl, Telperijonai, džiugink mus sidabru!
Vėl, švieskit mums vėl, sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį
Vėl, švieski man vėl, o, Laureline, aukso žiede puikus,
Vėl, švieski man vėl, dainoj pražysta žiedas, sunoksta vaisius
Išgalvotas (išgiedotas?) pasaulis
Pagal Hiperbolės “Išgalvotas gyvenimas”
Tekstą sutvarkė Acta Est Fabula, Indraja, pabėgusi mergina
Išgalvojau lietų, išgalvojau giedrą,
Išgalvojau jūrą ir kai ką daugiau,
Išgalvoti elfai retkarčiais pagieda
Išgalvotą giesmę, ir gyvent smagiau.
Išgalvosiu žmogų, hobitą ir mają,
Kelią, gražią mirtį ir kai ką daugiau.
Man ilgai šypsosis išgalvotos akys,
Išgalvotos lūpos, ir gyvent smagiau.
O kada neliks tikėjimo nė lašo,
Ir kančia į kūnus tyliai įsigaus,
Jums suteiksiu viltį, nors ir labai mažą,
Bet ir vėl gyventi bus, žinau, smagiau.
Išgalvojau lietų, išgalvojau giedrą,
Išgalvojau jūrą ir kai ką daugiau,
Išgalvoti elfai retkarčiais pagieda
Išgalvotą giesmę, ir gyvent smagiau.
„Sausainėliai“
Pagal Rondo „Laukų gėlė“
Tekstą sutvarkė Žmonės Juodais Drabužiais
Nusijuok, nusipink gijas
Ir akių daugiau neslėpki -
Leisk išeiti iš olos gyvam,
Tu graži, kaip šviežia žuvis
Ir labai žaviai grėsminga,
Hemolimfoje atgims daina:
PRIED.
Tamsi ola, labai juoda,
Ten Šeloba nužudys tave!
Tamsi ola, labai juoda,
Ten Šeloba nužudys tave!
Alkyje ir skausme pasikviesk
Mane į tamsią olą,
Leisk palikti tau hobitą Frodą.
Oloje, kur žmonių kaulų daug,
Įkliuvę orkai verkia -
Tie, kurie maitins ją toliau.
PRIED.
Tamsi ola, labai juoda,
Ten Šeloba nužudys tave!
Tamsi ola, labai juoda,
Ten Šeloba nužudys tave!
Dvorfo vaikas
Pagal V. Kernagio „Laumės vaikas“
Tekstą sutvarkė Tomas94, Vulpecula, Zlorf
Čiūčia liūlia dvorfo vaiką,
Storą, mažą ir šarvuotą.
Skamba seno aukso žiedas,
Dvorfų vaikui dovanotas,
Vėjy grūdintas ir kaltas.
Dvorfų vaikas kaltas... kaltas,
Kad uolų jis nekapoja,
Kad nemiklios kreivos kojos.
Dvorfė močia tūžta pyksta
Ir už stalo nesodina.
Viską žino - tik nežino,
Kad barzda jos vaikui dygsta.
Kad nusgers jis vieną naktį,
Rudenį, prieš patį lietų.
Vidury didžiulės menės
Žmonės ras auksinį žiedą...
helou