Žygio dainos ir filksingas

[Bombadilas]

Ne nu tai blynai su uogiene, zodzius visi gi zino!!! mes kaip tik melodijos ir norim!! (nors ir šita grazi )

[Aredhel]

Čia ir yra ta melodija, gudruoli Ta kurią dainavo prie laužo tik šiek tiek pakeista... nors pakeitimą tik pabaigoje pastebėjau, arba neatidžiai klausiau...

[Bombadilas]

Na gal, bet man tai tas diedukas, hm, na jo dovanotam arkliui i dantis neziurima

[Acta est fabula]

Tomai, prašyčiau.. apie šį "dieduką" - arba gerai, arba nieko.
Aredhel, taip, melodija šiek tiek pavarijuota, bet tik keliose vietose.
Beje, džiaugiuosi, kad jums patiko.

Colin Rudd, J.R.R. Tolkien - Song Of Durin

Lietuviškas tekstas Jono Strielkūno

Daina apie Diuriną

Em
Dar jaunas buvo šis pasaulis,
D
Ir niekas dar netemdė saulės,
C
Švytėjo uolos, vandenai,
Am ........................ Em
Kai žengė Diurinas čionai.
Em
Tarp lygumų ir tarp kalnynų
D
Jis gėrė vandenį šaltinių,
C
Ir ežere po žvaigždėmis
Am
Regėjo savo veidą jis,
C
Kai iš sidabro nematyto
Am .......................... Em
Vainikas ant galvos sušvito.

Em
Pasaulis buvo dar garbingas
D
Anais laikais nerūpestingais
C
Prieš Nargotrondo karalius,
Am
Prieš Gondoliną, kurs tylus
C
Už jūrų jau seniai pražuvo,
Am ............................. Em
Pasaulis dar garbingas buvo.

Em
Sėdėjo Diurinas karalius
D
Uoliniam soste, erdvios salės
C
Tviskėjo auksu, sidabru
Am
Su runų įrašu vingriu.
Em
Lyg žvaigždės vasaros žydrynėj
D
Žibintai švietė kristaliniai,
C
Ir viešpatavo amžina,
Am ....................... Em
Tamsos nebijanti diena.

Em
Plieniniai kūjai ten dainavo,
D
Meistrai skaptavo, graviravo,
C
Galando ašmenis aštrius
Am
Ir mūrus mūrijo stiprius,
Em
Ieškojo perlų ir opalų,
D
Iš paklusnaus, lankstaus metalo
C
Kardai ir skydai, ir šarvai,
Am ....................... Em
Ir ietys gimdavo lengvai.

Em
Gyvenimas be vargo ėjo.
D
Nuo muzikos kalnai aidėjo:
C
Skambėjo arfos sutemoj,
Am ......................... Em
Trimitai šaukė grįžt namo.

Em
Dabar kalnai žili, pabalę,
D
Karšti žaizdrai seniai atšalę.
C
Ir arfas gaubia užmarštis
Am
Karaliaus salėse - naktis.
Em
Morajoj, kur jis jaunas žengė,
D
Pilki šešėliai kapą dengia.
C
Bet ten, kur ežero akis,
Am
Paskendę žvaigždės dar iškils.
C
Po vandeniu, kur gelmės žalios,
Am .......................... Em
Dar laukia karūna karaliaus.

[Indraja]

Tik, aišku, labai gražu būtų nekraipyti vardo kamieno it kokiems anglakalbiams ir nesakyti "iu".

[Bombadilas]

cia zinai, kaip kam, nes man Durinas, tai kaip durninas ir skamba, o Diurinas, tai iskart isivaizduoju senoli sedinti soste sales gale ir gurksnojanti kazka is laiqvos rago

[Acta est fabula]

Tik, aišku, labai gražu būtų nekraipyti vardo kamieno it kokiems anglakalbiams ir nesakyti "iu".

Na, čia pateiktas tekstas iš knygos, taip, kaip jis buvo išverstas ir išspausdintas. Nemanau, kad reikėtų perdėtai įsijausti į tokią kritiką: bent jau aš asmeniškai, rašydama poeto išverstą tekstą, nesijaučiu turinti pareigą ar netgi teisę jį keisti. O jau atliekant dainą - kiekvieno asmeninis reikalas, ar jis tars "iu", ar "u".

[Indraja]

Taip, prie teksto atsiradęs vertėjo paminėjimas yra labai girtinas dalykas, ir dėl jo teisių, ir dėl to, kad ne visi žino, iš kur tokie cūdai.

[Laiqualasse]

Tiesiog kad nepamirštume, parašau čia bendros kūrybos per šį Didįjį vasaros žygį vaisių - ne visai baigtą (t.y. yra tik priedainis) Javanos dainą Medžiams atgaivinti:

...tad, Medžiai, paskleiskit mums savo šilumą, savo juoką
Vėl, švieski mums vėl!
Telperijonai, sidabru džiugink mus.
Vėl, švieski mums vėl!
Sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį
Vėl, švieski mums vėl!
O Laurelina, aukso žiede skaistus
Vėl, švieski mums vėl!
Tegu sugrįžta laimė, tegu sugrįžta...

[Likusi dalis, tikėkimės, bus sukurta kažkada artimiausiu metu]

[Nimrodel]

Jei rasit kokių neatitikimų - sakykit.

Nūmenoriečių daina
Pagal Злые Куклы - Башни

Am
Belegaero vandeny
Am
Nebėr daugiau salų
C G
Ir tik bangų purslai balti
Em E
Aidus dar girdi jų.

Am
Kreivi keliai nebenuves
Am
Tenai, kur galima matyt
C G
Tas vienišos salos gatves
Em E
Laimingų žemių pakrašty.

Am G C G
PR: Pasaulis apvalus klaidina mus –
F E Am E
Jis tuoj pražus.
Am G C G
Paskendusi seniai sala – namai,
F E Am
Mus traukia vakarai.

Jų buvo devyni laivai,
Pabėgti bandė nuo audros.
Tamsių juodų bangų stulpai
Grasino trenkt be atvangos.

Liūdėjo žmonės daug dienų,
Supratę, kad jau nebegrįš.
Su nukirstu baltu medžiu
Jų salai liko pražūtis.

PR: Pasaulis apvalus klaidina mus –
Jis tuoj pražus.
Paskendusi seniai sala – namai,
Mus traukia vakarai.

Tiktai klajūnai vieniši
Dar skrodžia vandenis šaltus,
Rast Meneltarmą nori vis,
Ar grįžti į senus namus.

Tol Eresėjos nebėra,
Ir Amano baltų krantų.
Išlikusi tik legenda,
Apie didžiūnus vakarų.

PR: Pasaulis apvalus klaidina mus –
Jis tuoj pražus.
Paskendusi seniai sala – namai,
Mus traukia vakarai.

[Laiqualasse]

Krospostinu:


Kur rūstūs kalnai ir gilūs urvai,
Ten dvorfai barzdočiai dūmoja.
Galanda kirvius, kalavijus aštrius
Ir orkams galvas kapoja.

Nuo blogio šalies lyg sparnai debesies
Padangėmis raitosi dūmai:
Tai kalnas Lemties, jis liežuvius ugnies
Spjaudo ir paskleidžia rūką.

Tarp tyrų plačių – ne staugimas žvėrių;
O ne! Tatai moterys verkia.
Jos rauda sūnaus ar bernužio brangaus,
Kurs kare akis jau užmerkė

Saurono seniai suvadinti svečiai
Į vaišes Viduržemėn traukia.
Ištroškę garbės, kai aušra patekės
Išvys, ko visai nebelaukia.

Šiaurėj gūdu, pilnos girios vorų
Ir kitų Nekromanto pabaisų.
Tik dvorfai vieni, ir draugai artimi
Per dienas karui ruošiasi drąsiai.

Pakilo gaisrai, liepsnoja miškai
Ir miestai žmonių beigi sodai;
Užtemęs dangus mėto tankius žaibus
Jau mūšio laukt nusibodo.

Tik tranko griausmai, tarsi Manvė aukštai
Ir Durinas į vaikus žiūri.
Kautynė baisi, prasideda ji
Daugybę ten ietys nudūrė!

Oi, buvo kova! Apniukus diena:
Net Saulė pažvelgti bodėjos.
Tik kūnų šimtai suvartyti keistai
Ilgai, dar ilgai ten ilsėjos.

Nuvargo labai ir žuvo šimtai:
Ir dvorfai, ir elfai, ir žmonės,
Bet orkų būrys jau šviesos nematys:
Nesulaukė kovoj jie malonės.

[Laiqualasse]

Cross-postinu su savo kūrybos gija:

Arnoro pilys (Šiaurės bastūnų baladė)
Originalas: Vytautas V. Landsbergis. "Kai pavargęs aš gulėsiu"

Palei kelią mylių mylias
Kažkada stovėjo pilys
Bet didybė subyrėjo
Žiauriam Angmaro kare

Tik prajoja keliauninkas
Ir pažiūri ilgesingai
O gal net ir nepamato
Kas čia buvo kažkadais

Pried.:
Krūmuos‘ tūno du bastūnai
Saugo jie karaliaus rūmus
Bet tų rūmų jau nebėra
Ant akmens anei akmens

Ir bastūnai iškeliauja
Jie klajoti nepaliauja
O griuvėsiai lieka tylūs
Tik vaiduokliai ten plevens


Stūkso pilys tarp pelkynų
Bokštai apželia pelynais
Ilgos dienos, ilgos naktys
Eina slenka virtinėm

Dūla Arnoro galybė
Apima kraštus ramybė
Tik legendos tebesklando
Apie karžygius narsius

Pried.

[Indraja]

Kryžmaįrašis
Romansas iš roko operos „ „Junona“ ir „Avos' “ “ (žodžiai Voznesenskio), „išverstas“ į karaliūno Aegnoro-Aikanaro giesmę Andretai.

Mane žadinsi Saulei pakirdus. Išlydėti per rasą nubrisi.
Tu manęs niekada neužmirši. Tu manęs niekada neišvysi.

Nuo žvarbos tave dengsiu mirtingą. „Mes – Vienatinio ainiai“ – manysiu.
Aš tavęs niekada neužmiršiu. Ir daugiau niekada neišvysiu.

Po padange aukštąja kalvynuos sušnibždės benužydintys viržiai:
Aš tavęs niekada neišvysiu. Aš tavęs niekada neužmiršiu.

Atūš vėtra iš Šiaurės įniršus. Liepsną nuožmią užpūs lyg žaltvykslę.
Į kraštus šiuos sugrįžti neskirta. Aš tavęs niekada neišvysiu.

Net jei Žemei nulemta atgimti. Net jei naują pasaulį matysiu.
Mūsų sielų likimai skirtingi. Aš tavęs niekada neišvysiu.

Palei ežerą pušys nurimo. Plaukuose tavo žvaigždės jau švyti.
Šio paveikslo aš nebepamiršiu. Ir daugiau niekada neišvysiu.

Melodija daugmaž iš ten (kur dainuoja, o ne deklamuoja...): http://karachentsov.look.ru/mp3/romance_unona.mp3

Akordai: http://www.amdm.ru/akkordi/unona_i_avos ... razbydish/

[Nimrodel]

Tolkinėjimų netu gimė daug neblogo filksingo. Iškart talpinu jį čia, teisingi akordai atsiras mėnesio bėgyje.

Du medžiu – Javanos giesmė
Pagal S. Povilaičio kultinį hitą – “Vėl, švieski man vėl”
Tekstą sutvarkė Nildė, Magnus, Exon komanda


Telperijonai, barstei tu rasas,
Mums, Laureline, šildei rankas.
Vėlei mums taip stokos jūsų šviesos,
Gal jūsų vaisiai ją atkartos.

Net daina nebe ta, kai Ardoj tamsu
Ji švelni, bet šalta, todėl neramu,
Kad naktis taip ilga, ilga ir juoda,
Kai švytėjimo jūsų neliko čia.

PRIED.
Tad, medžiai, paskleiskit mums savo šilumą, savo šviesą -
Vėl, švieskit mums vėl, Telperijonai, džiugink mus sidabru!
Vėl, švieskit mums vėl, sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį
Vėl, švieski man vėl, o, Laureline, aukso žiede puikus,
Vėl, švieski man vėl, dainoj pražysta žiedas, sunoksta vaisius.

Gal nematai, kaip dega laužai,
Gal negirdi, kaip verkia vaikai,
Namo žodžiui kurti, jie atkakliai
Eina tenai, kur jų laukia karai.

Bet ir žodis ne toks kai Ardoj tamsu -
Jis švelnus, bet gūdus, todėl neramu,
Kad naktis taip ilga, ilga ir juoda,
Joje plinta Morgoto juodoji valia.

PRIED.
Tad, medžiai, paskleiskit mums savo šilumą, savo šviesą -
Vėl, švieskit mums vėl, Telperijonai, džiugink mus sidabru!
Vėl, švieskit mums vėl, sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį
Vėl, švieski man vėl, o, Laureline, aukso žiede puikus,
Vėl, švieski man vėl, dainoj pražysta žiedas, sunoksta vaisius




Išgalvotas (išgiedotas?) pasaulis
Pagal Hiperbolės “Išgalvotas gyvenimas”
Tekstą sutvarkė Acta Est Fabula, Indraja, pabėgusi mergina


Išgalvojau lietų, išgalvojau giedrą,
Išgalvojau jūrą ir kai ką daugiau,
Išgalvoti elfai retkarčiais pagieda
Išgalvotą giesmę, ir gyvent smagiau.

Išgalvosiu žmogų, hobitą ir mają,
Kelią, gražią mirtį ir kai ką daugiau.
Man ilgai šypsosis išgalvotos akys,
Išgalvotos lūpos, ir gyvent smagiau.

O kada neliks tikėjimo nė lašo,
Ir kančia į kūnus tyliai įsigaus,
Jums suteiksiu viltį, nors ir labai mažą,
Bet ir vėl gyventi bus, žinau, smagiau.

Išgalvojau lietų, išgalvojau giedrą,
Išgalvojau jūrą ir kai ką daugiau,
Išgalvoti elfai retkarčiais pagieda
Išgalvotą giesmę, ir gyvent smagiau.




„Sausainėliai“
Pagal Rondo „Laukų gėlė“
Tekstą sutvarkė Žmonės Juodais Drabužiais


Nusijuok, nusipink gijas
Ir akių daugiau neslėpki -
Leisk išeiti iš olos gyvam,
Tu graži, kaip šviežia žuvis
Ir labai žaviai grėsminga,
Hemolimfoje atgims daina:

PRIED.
Tamsi ola, labai juoda,
Ten Šeloba nužudys tave!
Tamsi ola, labai juoda,
Ten Šeloba nužudys tave!

Alkyje ir skausme pasikviesk
Mane į tamsią olą,
Leisk palikti tau hobitą Frodą.
Oloje, kur žmonių kaulų daug,
Įkliuvę orkai verkia -
Tie, kurie maitins ją toliau.

PRIED.
Tamsi ola, labai juoda,
Ten Šeloba nužudys tave!
Tamsi ola, labai juoda,
Ten Šeloba nužudys tave!




Dvorfo vaikas
Pagal V. Kernagio „Laumės vaikas“
Tekstą sutvarkė Tomas94, Vulpecula, Zlorf


Čiūčia liūlia dvorfo vaiką,
Storą, mažą ir šarvuotą.
Skamba seno aukso žiedas,
Dvorfų vaikui dovanotas,

Vėjy grūdintas ir kaltas.
Dvorfų vaikas kaltas... kaltas,
Kad uolų jis nekapoja,
Kad nemiklios kreivos kojos.

Dvorfė močia tūžta pyksta
Ir už stalo nesodina.
Viską žino - tik nežino,
Kad barzda jos vaikui dygsta.

Kad nusgers jis vieną naktį,
Rudenį, prieš patį lietų.
Vidury didžiulės menės
Žmonės ras auksinį žiedą...

[Exo]

Kryžmaįrašis

Indraja, su visa pagarba lietuvių kalbai nebepošlink tu jos ką? Aš manau kartais geriau panaudoti anglišką žodį nei dirbtiną, beviltišką vetimą Arba sugalvoti normalų terminą, bet tik ne tokiu tiesioginio vertimo būdu. Rimtai, manau tai, kur kas blogiau nei normalus angliškas žodis.

[Indraja]

Nukryptemės rašomos mažesniu šriftu, o normalių terminų kūrimas yra labai girtinas dalykas. Tik gal kurioje nors kitoje gijoje. Laukiu!

[Laiqualasse]

Yra Oksforde tokia tolkinistų bendruomenė Taruithorn. Ir jie taip pat kuria filksingą. Ir jų filksingas prieinamas visiems norintiems! Štai vienas pavyzdys (originalas ):

Balrogs, Goblins, Trolls and Mewlips, creepy things from Khazad-Dum,
Crush the lilies and the tulips, dig up corpses from the tombs.
Slimy spiders, Shelob's daughters, spin your webs across the plain,
And we'll march o to the slaughter through the cold torrential rain.

Uruk-Hai, we'll march remorseless, kill the riders in the fields,
Slay the men and rape the horses, blunt the swords and smash the shields.
Then to Orthanc back we'll wander, feast on horse and hobbit meat,
Tear Theoden's troops asunder, `cause we're Saruman's elite.

***

Grožio ten daug, rekomenduoju

[Laiqualasse]

Keletą per Stovyklą dainuotų filksingo dainų įrašiau:

- Daina apie Duriną;
- Nesibaigianti sakmė;
- Eovynos rauda;
- Sausainėliai.

[Laiqualasse]

Per Žygį buvo sukurtos dvi naujos filksingo dainos. Antros neatsimenu, bet pirmą - taip. Pateikiu jūsų teismui:

"Mordore mūrai", arba Brijaus gyventojų dainelė apie Žiedo karo laikus
Originalią melodiją, manau, atspėsite
Žodžiai: Košmaraitė, Dėdė Povilas, Nimrodel, Laiqualasse

Mordore mūrai, joja nazgūlai
Mordore mūrai, joja nazgūlai
Joja, joja nazgūlaičiai
Ieško, ieško hobitaičio
Žiedą nešančio, žiedą nešančio

Štai ir prijojo "Šokantį ponį"
Štai ir prijojo "Šokantį ponį"
Kelkis, kelkis, bastūnėli
Žadink, žadink hobitėlius
Bėgti reikia jums, bėgti reikia jums

Dar nesikelsiu, dar neatjojo
Dar nesikelsiu, dar neatjojo
Man Gandalfas taip prisakė
Su nazgūlais nekalbėti
Gandalfo klausau, Pilkojo klausau

[Aredhel]