Bastūnų Gildijos žygioraščiai

Ta-runda runda runda rom! - žygiai, miškas, dangus.
BUTTON_POST_REPLY
Žinutė
Autorius
Vartotojo avataras
Aldarion
Dešimtmečio Meris
PranešimaiCOLON 1519
UžsiregistravoCOLON 10 Geg 2004, 14:17
MiestasCOLON Rumšiškės/Kaunas

Bastūnų Gildijos žygioraščiai

#1 Standartinė Aldarion » 16 Lap 2011, 02:11

Siekdamas, kad Bastūnų Gildijos žygioraščiai būtų visiems prieinami ir lengvai surandami, sukuriu šią naująją giją, į kurią siūlau talpinti visus žygioraščius (išskyrus slaptuosius), įskaitant ir didžiųjų vasaros Žygių, o jų komentarus rašyti originaliose žygių organizavimo gijose (žygioraščių apačioje galima pateikti ir nuorodas į šias gijas, kad paprasčiau jas būtų galima surasti). Kadangi Žygioračius iš pradžių vistiek perspausdiname į MS Word'ą, kilo mintis įdėti nuorodas ir šių failų parsisiuntimui asmeniniams archyvams (žr. apačioje). PDF formato failą dropbox'as netgi leidžia atsidaryti tiesiogiai debesyje. Beje, prie dienos maršruto aprašymo skliausteliuose esantys skaičiai yra apskaičiuoti su maps.lt matuokliu, originaliame rankraštyje jų nebuvo. Gero skaitymo! ;)

***
Žygis Neringoje 2011 08 29-31

ŽYGIORAŠTIS


Pirmadienis, 08-29

Maršrutas: Nida ir jos apylinkės.
Nueita nelabai daug (13 km).
Žygioraštį užvedžiau 9.50 vakare.


Laiqualasse: Niežti uodų įkandimai. Čia milijonai tų vampyrų. Užknisa. Dar oras toks nelabai fainas. Tai lyja, tai ne, bet prognozė nieko gero nežada. Ryt turbūt bandysim pasiekti Pervalką ar kažką panašaus.

Košmaraitė: Šlapia! Viskas šlapia kiaurai... baisu. Mano kelnės pakeitė agregatinę būseną.

Aldarion: Pirmas žygis su bastūnais Neringoje – oho, pagaliau tai įvyko! Keliauja labai šauni kompanija, galima bus ryt mėgint prastumti ilgąjį maršrutą – nupėdinti iki pat Juodkrantės. Nors, tiesa, šian labai nedaug tenužygiavom, apie kokius 10 km. Tam tikriausiai galima surasti dvi priežastis – vėlai atvažiavom ir aplink Nidą labai daug lankytinų vietų. Na, gal dar buvo ir trečia – dažnai stojom valgyti, kaip tikri hobitai!

Pradedant nuo pradžių, pamokymas ateities kartoms – niekad nevažiuokit iš Vilniaus į Klaipėdą pirmu vagonu atidarytais langais, antraip po kelionės jūsų kvėpavimo organų vidus bus pasidengęs storu suodžių sluoksniu... Klaipėdoje nusiaubėm ikiuką, o turgaus aikštėje atsitiktinai sutikom le_golą ir Morta,

Paveikslėlis

su kuriais pasišnekučiavę bei draugiškai išsiskyrę, krantinėje sukirtome parduotuvėje įsigytą grobį. Persikėlę per marias ir autobusu nuvažiavę į Nidą vėl siaubėme, šįkart jau Maksimą. Taip pat pasisėmėme vandens iš paminklinio, 1905 metais statyto, namo. Ir, prieš užkopdami į Parnidžo kopą, labai skaniai šaukštais iškabinome arbūzą bei papietavome.

Paveikslėlis

Parnidžo kopa, kaip visada, žavinga, nors šįkart šiuo žavesiu teko grožėtis lietui lyjant.

Paveikslėlis

Vėliau lankėme Jūrą, išdrįsau netgi išsimaudyti ir visai nesigailėjau, pakankamai šilta buvo, be to, dar ir vėliavą jūroje paplukdinau. Tik kaktą į akmenuotą jūros dugną sugebėjau nusibrozdinti.

Paveikslėlis

Antradienis, 08-30

Maršrutas: nakvynvietė – Vecekrugo (Senosios smuklės) kopa – Preila – Pervalka – Agilio kopa – Naglių rezervatas – nakvynvietė.
Nueita balrogai žino kiek km, bet daug (26 km).
Žygioraštį užvedžiau 9.00 trečiadienį ryte.


Košmaraitė: Žygioraščio pildymo metas. Buvo beveik nešlapia ir visai smagu eiti. Ryte miškuose radome stovintį aplinkosaugininkų automobilį. Labai naglai pasifotkinom su juo. Kilometrų nuėjom baisiai daug, bet visai nieko buvo – batai džiuvo beeinant, o vėjas ir kuprinę pradžiovino. Aplankėme Smuklės kalvą, negyvąsias kopas. Jūrą šėlstančią pamatėm.

Paveikslėlis

Labai įdomus kraštovaizdis, čia – gražu.

Aldarion: Vakar nakvynvietę pasiekėme jau prieblandoje ir dar lietui lyjant, tad vakarienę virėmės jau visiškoje tamsoje, valgėme makaronus. Bet kad ir kaip buvo šlapia ir tamsu, jaučiausi šauniai ir linksmai, nes viską Neringoje kompensuoja josios gamtos grožis ir tas sunkiai paaiškinamas, bet juntamas unikalumas bei atskirtumas nuo visos Lietuvos. Tad ir ryte keltis nebuvo sunku (kėlėmės palyginus anksti, apie 8.00), žinoma, gerai, kad nelijo, nors paskui ir pradėjo. Pusryčiavome labai bastūniškoje vietoje: iš dviejų pusių supamoje žemaūgių kalninių pušaičių sienos tikrąja to žodžio prasme (praktiškai nepraeinamų tankumynų), iš trečios – jau paaugusių ir išretintų šių pušaičių giraitės, o iš ketvirtos – takelio, tokio sunkiai praeinamo ir gal kokių gerų 500 m ilgio nuo artimiausios proskynos. Valgėme saldųjį žyginį patiekalą – ryžius su kondensuotu pienu.

Paveikslėlis

Iš medžio viršūnės išžvalgęs teritoriją pastebėjau, jog mūsų vakarykštis nepasiektas tikslas, Senosios smuklės kopa, pasirodo buvo nebe taip ir toli, už kokių 3 km vingiuotu takučiu. Beje, kaip Košmaraitė jau minėjo, beeidami link kopos radome stovintį aplinkos apsaugos džipą, tačiau be reindžerio viduje – galėjome linksmai su juo nusifotografuoti :).

Paveikslėlis

Senosios smuklės kopą (aukščiausią Neringoje) pasiekėme nelyjant, tad buvome linksmi, daug fotografavomės, netgi jos viršukalnėje dainavome bastūnų himną!

Paveikslėlis

O nusileidimas nuo jos irgi buvo ne ką liūdnesnis, nes leidomės beveik ropodami iš viršaus pušelių dengiamu takeliu – tikrai ekstremalu ypač su kuprinėmis.

Paveikslėlis

Šiaip šį kalną verta aplankyti visiems, kas tik atvyksta į Neringą – peizažai pasakiški.

Paveikslėlis

Toliau ėjome į Preilą, nes buvo beveik visiškai pasibaigęs vanduo. Kita vertus, gavome jo tikrai ne pačio skaniausio, praktiškai žemių filtrą praėjusio marių vandens, nes šulinys iš kurio mums jo pripylė, buvo iškastas visai prie pat marių kranto. Na, bet geriau toks negu jokio. Preilos KOOPS ryškiai ruošiasi užsidarymui, nes lentynos jame beveik visiškai tuščios, tad apsipirkom E dozėmis kitame miestelio gale buvusioje turtingesnėje parduotuvėje. Už miestelio, netoli Ožkų rago išsivirėme ir arbatos pietums, palikę ten bastūniškąjį įrašą. Nuo Pervalkos krantinės matėme mariose stovintį švyturį.

Paveikslėlis

Vėliau, per miškus be takelio, kapstėmės link Naglių rezervato. Galiausiai jį suradę ėjom jo riba iki jau leistino takelio.

Paveikslėlis

Pastaruoju pasiekėme ir Mirusias kopas, ant kurių viršūnės vėjas buvo įspūdingo stiprumo.

Paveikslėlis

Įžengę į rezervatą, nebeturėjome kito pasirinkimo kaip tiktai pereiti jį visą išilgai. Beeidami takeliu susiradome ir draugą, tiesa, prie mūsų jis neprisijungė. :)

Paveikslėlis

Vakarėjant skaičiavome jau kiekvieną kilometrą, tad labai demoralizavo išnykę kilometražo stulpeliai.

Paveikslėlis

Šiaurinę rezervato ribą pasiekėme beveik visai sutemus, be jėgų, maudžiančiom kojom. Beeidami į nakvynės vietą aptikome pastatytą palapinę, tiesa, jos gyventojai jau miegojo. Spėjome, jog čia bus įsikūrusi porelė, kuri mus aplenkė ties Senosios smuklės kalnu. Virėmės grikių, tad gerai, kad turėjome pomidorų padažo, nors net ir su juo ne visi sugebėjo įveikti savo porcijas – tokia jau ta grikių dalia... Kaip jau minėjau, buvome labai pavargę, Laiqua net prigulė pailsėti prieš vakarienę, greičiausiai jis turėjo netgi šiek tiek temperatūros. Danguje kartkartėmis išlysdavo viena kita žvaigždė, užmigom garsiai ošiant jūrai ir pušynams.

Trečiadienis, 08-31

Maršrutas: nakvynvietė – Juodkrantė – apžvalgos bokštas – Juodkrantė.
Nueita daugmaž normalus kiekis km (14 km).
Žygioraštį užvedžiau 7.40 vakaro traukinyje.


Košmaraitė: Traukinių judėjimo metas. Po trupučiuką važiuojame namo. Visi pašalę (beveik visi) ir vėjo nukamuotais veidais, bet daugmaž gyvi. Šiandieną per kalvotus miškus nužygiavome į Juodkrantę, čia kai kas aplankė miniatiūrų muziejų, kai kas šiaip pastovėjo, oi, tai yra pasėdėjo. Traukinyje sunkoka susikoncentruoti. Ėjimas nebuvo nei ilgas, nei labai sunkus. Juodkrantėje Aredhel pasiliko, o visi kiti nuėjome iki apžvalgos bokštelio per miškus ir kalnus bei karines teritorijas. Iš bokštelio gražus vaizdas, nors nedrįsau aukštai lipti – kojoms nepatinka. Aldarion maudėsi :D. Vėliau laukdami Juodkrantėje autobuso matėme anksčiau jau sutiktus turistus, kurie, kaip spėjome, už rezervato ribos ir buvo pasistatę palapinę. Jie pasisveikino.

Papietavome Klaipėdoje kas kabake, kas parke ant žolytės. Į geležinkelio stotį su Aldarion beveik bėgom, nes arbata parke virė ilgai ir mūsų ten jau laukė. Ta proga dar sukėlėm avariją :D Tuoj namai...

Aredhel: Na va, sėdime visi traukinyje ir riedam atgal į Vilnių. Žygis buvo įdomus, nors antra diena ir buvo skausminga.

Paveikslėlis

Teko pereiti Naglių rezervatą, nes jame – draudžiama net nužengti nuo takelio. Už rezervato ribos, jau sutemus eidami į savo nakvynės vietą „sugrybavome“ kitų turistautojų palapinę. Kadangi laužo nebuvo, išsivirus maisto ant primuso, miegoti teko keliauti anksti. Nepaisant to, žygio pabaigoje vis tiek jautėmės pavargę, lyg būtume miegoję po 4 val., o ne po 8 val. Kas dar... Ai, šis žygis išskirtinis maisto gausa. Nors jo nusipirkome tik Nidoje, abiem žygio dienoms pakako su kaupu. Kertinės žygio frazės: „Valgyk!!! Dešros dar liko, valgyk tik!“, „Greit kramtyk ir ryk!“ ir pan.

Na, o vaizdų nuo aukščiausios Nerijos kopos čia apibūdinti tiesiog neįmanoma – tai reikia pamatyti... Tiksliau tai privaloma pamatyti! :)

Bendrai paėmus – buvo gerai. :)

P.S. Tam kas šifruos šį įrašą – sori, rašyta traukinyje – nenormaliai krato ir siūbuoja!

Aldarion: Paskutinė žygio po Kuršių Neriją diena, kaip ir antroji, prasidėjo gana anksti - kėlėmės kas prieš aštuonias, kas valanda vėliau. Nuovargis po vakarykščio maratono per Naglių rezervatą dar stipriai jautėsi. Nors nelijo, po vėsokos nakties samanų kilimas buvo labai įdrėkęs, tad pusryčiavome stovėdami :).

Paveikslėlis

Papusryčiavę ir susikrovę daiktus, pirmiausiai patraukėme link jūros, kuri šiandien buvo kiek ramesnė nei vakar. Tolumoje netgi matėsi atslenkančios giedro dangaus properšos, kas reiškė atgaivą mūsų drėgniems rūbams bei batams.

Paveikslėlis

Tiesa, vėliau, bandydamas išvesti bendražygius kuo arčiau miniatiūrų muziejaus, kuris buvo pačioje Juodkrantės miestelio pradžioje (pietinėje dalyje), per anksti išsukau iš pajūrio takelio ir, grubiai tariant, priverčiau visus nemaloniai vėl pašlapti kojas kertant neriją azimutu be rimtesnio takelio... Na, bent jau išėjome ten kur ir taikėme, tad nuotaikų visiems gal labai ir nesugadinau. Belaukdami, kol kiti grįš iš miniatiūrų muziejaus, su Košmaraite gliaudėme erškėtrožių uogas, rinktas dar vakar žygiuojant Naglių rezervatu – nors darbo daug, bet tikrai skanu. Pasisėmėme ir vandens, čia jis kiek skanesnis nei Preiloje. Vėliau, priėję miestelio pagrindinę autobusų stotelę, nusprendėme, kad dar galime spėti iki mums tinkamo autobuso atvykimo laiko aplankyti ir Juodkrantės priešgaisrinį apžvalgos bokštelį. Tiesa, Aredhel pasiliko Juodkrantėje pailsinti kojų, tad mes greitu žingsniu į šiaurę patraukėme tik keturiese. Ir vėl per anksti išsukau iš kelio, gerai tik, kad laiko tai per daug nekainavo, atsipirkome tik kopimu į bele kokio statumo skardį... Keliais keleliais ir išvis be takelių šiaip ne taip išėjome iš Juodkrantės brandžiųjų miškų ir pasiekėme mažųjų kalninių pušaičių karaliją. Ėjome priešgaisriniu kirtimu, kalvotu tokiu ir gražiu. Praėjome ir palei karinę radiolokacijos stotį, kurios taip bijojau pirmojo Tolkien Lietuva vasarinio žygio metu.

Paveikslėlis

Paėmėm bokštelį :).

Paveikslėlis

Kol kiti į jį po vieną lipo, dar nubėgau į jūrą išsimaudyti – saulė jau visai maloniai šildė. Skersai kelio link jūros nuo šio bokštelio kariškiai yra pasistatę ir savo vilą. Man jos dar nepribėgus, keli dviratininkai sustojo prie jos vartų ir kažką pradėjo šnekučiuotis, o mane pamatę bandė ir klausti: „Tai ką jūs čia veikiat?“, tikriausiai sumaišę su kariškiu. Teko tik nusijuokti... :D O šiaip vila graži, apsupta vien tik kalninėmis pušelėmis..., kad taip bastūnams tokią!

Grįžome į Juodkrantę kiek kitu maršrutu, tai yra plentu Smiltynė-Nida, nes per miškus eiti jau buvo rizikinga dėl laiko stokos. Į autobusą spėjome, o ir kelto per ilgai laukti neteko. Visgi buvome nepietavę, tad laiko rezervas Klaipėdoje pravertė. Pasisekė ir su vietomis traukinyje – gavome 5 vietas galinio vagono šešiavietėje kupė. Kadangi kelionė namo buvo ilga, spėjome ir pamiegoti, ir žygioraštį užpildyti, ir linksmais įspūdžiais pasidalinti, netgi pafantazuoti apie hobitišką olą kurioje nors Neringos kopoje. :lol:

Paveikslėlis

Nors žygis buvo ir šiek tiek sunkus dėl lietingo oro, tačiau tikrai smagus ir įsimintinas savo šaunia bastūnų kompanija bei žavia ir nepakartojama gamta. Tikiuosi Neringoje dar ne kartą pažygiuosim!

***
Žygio organizavimo ir aptarimų gija

Parsisiuntimui:
Žygioraštis forumui MS Word formatu
Žygioraštis forumui PDF formatu

Laiqualasse nuotraukos
Aredhel nuotraukos
Košmaraitės nuotraukos
Paskutinį kartą redagavo 6 Aldarion. Iš viso redaguota 22 kartus.
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."

BUTTON_POST_REPLY