~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Santykinis įvardis. Nosinė mutacija. Liepiamoji nuosaka. Taip ir ne.
Santykinis įvardis
Santykinis įvardis – tas, kurį naudojame prijungti šalutiniam sakiniui. Pvz. sakinyje „žmogus, kuris juokiasi“ santykinis įvardis yra „kuris“. Sindų kalboje santykinis įvardis sutampa su žymimuoju artikeliu – jis yra i vienaskaitoje ir in daugiskaitoje.
I elleth i linna – „elfų mergelė, kuri dainuoja“
Čia reikia būti atsargiems: kaip ir žymimasis artikelis, santykinis įvardis sukelia mutacijas, bet tik (tokia Th. Renko nuomonė) veiksmažodžiams, einantiems iškart po jo. Tikiuosi, pamenate, kad vienaskaitos artikelis sukelia minkštąją mutaciją. Taigi, norėdami pasakyti „elfų mergelė, kuri juokiasi“, negalime sakyti *i elleth i gladha*, nes po įvardžio privalome mutuoti veiksmažodį: i elleth i ‘ladha. O štai ne veiksmažodžio, matyt, nemutuosime: i ylf i tawaren (taurė, kuri yra medinė). Daugiskaitos artikelis sukelia nosinę mutaciją, apie kurią žemiau. Jeigu į mutaciją nekreiptume dėmesio, skambėtų taip: *in edhil in maethar* (edhil – elfai, maetha – kautis; elfai, kurie kaunasi); o taisyklingai taip: in edhil i maethar.
Nosinė mutacija
Dažniausia nosinės mutacijos priežastis – daugiskaitos artikelis in. Įdomiausia tai, kad dažnai vykstant mutacijai artikelio „n“ yra „prarijama“ – susilieja su daiktavardžio pirmąja priebalse. Pvz. „tewair“ yra žodžio „giria“ daugiskaita. In + tewair = i thewair. Kaip matote, pridėjus daugiskaitos artikelį ne tik mutavo daiktavardžio pirmoji priebalsė, bet ir pranyko artikelio „n“. Todėl apačioje dešiniajame stulpelyje rašau ne tik priebalsę, bet ir artikelį – kad matytumėt, ar jis sutrumpėja, ar ne.
p -> i ph
t -> i th
c -> i ch
b -> i m
d -> i n
g -> i ng (dėmesio, tengvų raštininkai: čia – ñ garsas, o ne n+g!)
h -> i ch
r -> idh r
Priebalsių samplaikos:
dr, gl, gr, gw nesikeičia, ir artikelis netrumpėja
hw -> i ‘w
lh -> i ‘l
rh -> i ‘r
bl, br -> i ml, i mr – Fauskangerio nuomone, šios samplaikos “elgiasi” pagal taisykles
Nesikeičia f, l, m, n, s, th, tačiau artikelis vis vien sutrumpėja iki i.
Išimtiniai atvejai:
b -> i mb
d -> i nd
g -> in g
Su pastaruoju atveju situacija tokia: iš tiesų tai yra i ñg, ir taip reikia rašyti tengvomis. Bet, naudojant įprastą lotynišką abėcėlę, cirkumfleksą nusmestume ir gautume *i ng*, ką reikėtų ištarti n+g, t.y. nekreipiant dėmesio į specifinį ñ garsą. Todėl lotyniška abėcėle priimta rašyti in g.
Pavyzdžiai:
in + pain -> i phain
in + tewair -> i thewair
in + celaid -> i chelaid
in + binn -> i minn
in + doe -> i noe
in + gelaid -> i ngelaidh (tengvomis būtinai “i ñelaidh”)
in + hemaid -> i chemmaid
in + rim -> idh rim
in + droeg -> in droeg
in + glain -> in glain
in + grynd -> in grynd
in + gwîdh -> in gwîdh
in + hwist -> i ‘wist
in + lhyg -> i ‘lyg
in + rhess -> i ‘ress
in + fin -> i fin
in + laim -> i laim
in + mellyn -> i mellyn
in + naith -> i naith
in + sailph -> i sailph
in + thynd -> i thynd
bair -> i mbair
deigor -> in deigor
gennil -> in gennil (tengvomis būtinai “i ñgennil”)
Nosinę mutaciją sukelia:
- Žymimasis daugiskaitos artikelis in (taip pat, kaip minėta aukščiau, ir kai eina santykiniu įvardžiu).
- Prielinksniai dan, (prieš [ką kovoja]), athan (kitapus) ir dalelytė an, rodanti naudininko linksnį. Apie juos truputį vėliau.
Sudaryti liepiamąją nuosaką sindų kalboje paprasta kaip dukart du.
A-veiksmažodžių ji sudaroma paskutinę kamieno –a pakeitus į -o. Pvz.: linna- -> linno (dainuok, dainuokite, dainuokime).
I-veiksmažodžiams ta pati -o tiesiog pridedama prie kamieno. Pvz.: ped- -> pedo (kalbėk, kalbėkite, kalbėkime).
Įdomybė: galimas daiktas, galime naudoti liepiamąją nuosaką ir trečiajam asmeniui. Pavyzdžiui:
Minno Aragorn! reikštų „Teįeina Aragornas“ arba „Dabar įeis Aragornas“ – su tam tikru liepimo atspalviu.
Neigiama liepiamoji nuosaka sudaroma prie teigiamos liepiamosios nuosakos pridedant dalelytę avo arba priešdėlį av- (pasirinktinai). Ir dalelytė, ir priešdėlis sukelia minkštąją mutaciją. Pvz.: pedo! -> avo bedo! avbedo! (nekalbėk, nesakyk)
Taip ir ne
Sindų kalba neturi žodžio „taip“, tačiau parodyti sutikimą, pritarimą galima žodžiu mae – „gerai“.
Užtat žodžiai „ne“ yra net du. Law naudojamas paneigti faktams, baw – ketinimams. Pavyzdžiui, jei klausimas skamba „Ar Aragornas matė Legolasą?“, čia yra klausiama apie faktą, todėl reikia atsakyti law. O į klausimą „Ar ateisi pas mane šį vakarą?“ labiau tiktų atsakyti baw, nes klausėjas nori sužinoti tavo ketinimus.
Tačiau iš tiesų net geriau nevartoti šito tiesmuko žodelio „ne“. Daug geriau atsakant pakartoti arba paneigti pagrindinio klausimo veikmažodį. Pvz.:
- Lastach in glamhoth?
- Laston / Ú-laston.
(- Girdi orkų būrį? – Girdžiu / negirdžiu).
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Tekstas
Edhel: Avo dhrego! Mae govannen! Im edhel.
Adan: Mae govannen. Im adan.
Edhel: Pedich edhellen?
Adan: Pedin. Im adan i bêd edhellen!
I mellyn ‘ladhar a linnar.
Elfas: Nebėk! Labą dieną!. Aš – elfas.
Žmogus: Labą dieną. Aš – žmogus.
Elfas: Kalbi sindiškai?
Žmogus: Taip. Aš – žmogus, kuris kalba sindiškai!
Draugai nusijuokia ir uždainuoja.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Šios pamokos gramatika trumpai
Santykinis įvardis
Sindų kalbos santykinis įvardis sutampa su artikeliu ir sukelia mutaciją veiksmažodžiui, einančiam iškart po jo. Vienaskaitos santykinis įvardis sukelia minkštąją, daugiskaitos – nosinę mutaciją.
Nosinė mutacija
p -> i ph
t -> i th
c -> i ch
b -> i m
d -> i n
g -> i ng (i ñ)
h -> i ch
r -> idh r
hw -> i ‘w
lh -> i ‘l
rh -> i ‘r
bl, br -> i ml, i mr
dr, gl, gr, gw nesikeičia, ir artikelis netrumpėja.
Nesikeičia f, l, m, n, s, th, tačiau artikelis vis vien sutrumpėja iki i.
Išimtiniai atvejai:
b -> i mb
d -> i nd
g -> in g (i ñg)
Nosinę mutaciją sukelia:
* Daugiskaitos žymimasis artikelis in.
* Daugiskaitinis santykinis įvardis in.
* Prielinksniai dan, (prieš [ką kovoja]), athan (kitapus) ir dalelytė an, rodanti naudininko linksnį.
Liepiamoji nuosaka
Liepiamoji nuosaka sindų kalboje sudaroma su galūne -o (ji pakeičia A-veiksmažodžių paskutinę –a arba pridedama prie I-veiksmažodžių kamieno).
Paneigiant liepiamąją nuosaką reikia pridėti dalelytę avo arba priešdėlį av-. Abu sukelia minkštąją mutaciją.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Žodynėlis
adan žmogus (tas, kuris žmonių padermės)
amon kalva, kalnas stačiais šlaitais
bain gražus
baw ne (klausimams apie ketinimus)
can- sušukti, šaukti, pašaukti
car namas
Drû vienas iš drūadanų (dgs. Drúin)
glîr daina, poema, baladė
law ne (klausimams apie faktus)
long sunkus (svoriu)
minna- įeiti
môr tamsa, juoduma, naktis
niben mažas; menkas
ost 1. miestas; miestas, aptvertas siena. 2. tvirtovė, pastatyta arba sutvirtinta naudojantis išskirtiniais menais, gebėjimais.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Namų darbai
I.
Įrašykite tinkamas artikelio ir daiktavardžio daugiskaitines formas, išverskite į lietuvių kalbą:
1. ______ (i, Drû) mae.
2. Caer belroeg anglennar. Ellith genir ______ (i, balrog). In ellith i chenir ______ (i, balrog) cenir.
3. ______ (i, hathol) ‘wîn lyng.
4. – Linnach _____ (i, glîr) Gondor? – Law. Linnon ______ (i, glîr) Rohan.
5. _____ (i, adan) ___ (i) phedir: “Drego môr! Pedo ‘vellon’ a minno!”
II.
Sudarykite liepiamąją nuosaką, teigiamąją ir neigiamąją formas:
Aphada-, dar-, gawa-, lasta-, maetha-, trenar-
III.
Įstatykite reikiamus žodžius. Išverskite į lietuvių kalbą.
(varad, calen, genir, i, bain, ost, in)
Vilnius ____ niben. In edain in ____ Vilnius pedir Vilnius ____. I Amon Gediminas ____.
I ____ Gediminas naru. I gar ____ erain mith. ____ nern Vilnius ú-‘oeyl.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Namų darbus atsiuntė / neatsiuntė:
Astaldor
Baineth
Aredhel
Gwirith
Mithrandir +
Vyšnė
le_golas
Elleth
čia ne tas veiksmažodis, o kitas... dar kartą žvilgtelėk į šios pamokos žodyną.
. Ar verta daug laiko gaišt pamokų sukūrimui, kai tik vienas žmogus liko?