S1 - artikelis, kuopinė daugiskaita, veiksmažodžiai ir kt.

Žinutė

#1 Standartinė **Starlin** » 08 Rgs 2005, 11:59

Edhellen - pirma pamoka

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~

Žodžių tvarka sakinyje. Artikelis. Kuopinė daugiskaita. Bendros žinios apie veiksmažodį.

Žodžių tvarka sakinyje

Apie žodžių tvarką daug neprirašysi. Paprastai ji tokia pati kaip anglų kalbos, taigi panaši ir į lietuvių kalbos. Tik reikia įsidėmėti vieną dalyką: paprastai būdvardis eina po daiktavardžio, kurį apibūdina. Taigi ne gražus miškas o miškas gražus. Pirmoji versija būtų labiau poetinė.

Artikelis

Kaip ir kvenja, sindų kalba neturi nežymimojo artikelio.

Stop. Ar žinote, kas tas artikelis? Tikriausiai dauguma mokotės anglų, vokiečių ar prancūzų kalbos, bet vis vien pravartu truputį paaiškinti. Artikelis – tai toks žodelytis, vartojamas su daiktavardžiu ir suteikiantis truputį daugiau informacijos apie jį: pavyzdžiui, ar anksčiau esame su šiuo daiktu sakinyje / kalboje / istorijoje susidūrę, o gal kalbame bendrai apie visus tokio tipo daiktus. Nežymimasis artikelis anglų kalboje yra a, žymimasis – the.

Taigi sindų kalboje jeigu žodis pasirodo be artikelio, jis atitiktų anglų kalbos žodį su nežymimuoju artikeliu. O štai anglų the atitinka sindų žymimasis artikelis i.

Vartosena: palyginkime anglų kalbos a king ir the king: pirmasis reiškia karalių apskritai, bet kokį karalių; antrasis – konkretų karalių, apie kurį kalbame, kurį turime omenyje. Taip pat bus ir su sindų kalbos aran ir i aran.

Dėmesio: kartais artikelis parašomas taip: iAran, i-aran, i.aran (čia taškelis turi būti aukščiau, per vidurį).

Tačiau sindų kalba nuo kvenjos skiriasi tuo, kad turi artikelį, vartojamą su daiktavardžiais daugiskaitoje. Taigi kadangi erain yra aran daugiskaita, su šiuo daiktavardžiu jau nebegalime vartoti vienaskaitos artikelio „i“ – tam yra daugiskaitos artikelis in: in erain.

Apie artikeliu būtų tiek, jei ne dar vienas dalykas: yra nuomonė, grindžiama pavyzdžiu ir Ithil, kad prieš daiktavardį, prasidedantį balsiu i-, vartojamas vienaskaitos žymimasis artikelis ir. Tačiau iš tiesų neaišku, ar tikrai tai Tolkinas turėjo omenyje (tuo labiau kad su žodžiu „Ithil“ – Mėnulis – išvis nereikia artikelio). Todėl siūlau su žodžiais, prasidedančiais i-, vartoti tą ptį artikelį i. Jeigu kieno nors sindiškuose tekstuose aptiksite ir, neišsigąskite...

Ir

Taip, paprasčiausias žodelis „ir“... Sindų kalboje jis taip pat paprastas: a. Tačiau prieš žodį, kuris prasideda balsiu, žodelytis virsta į ah.

Plg. Aragorn a Legolas; Legolas ah Aragorn.

Kuopinė daugiskaita

Daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaita sindų kalboje sudaroma pakankamai sudėtinga, prie jos grįšime vėliau, o pirmai pamokai užteks sužinoti apie kuopinę daugiskaitą. Ji žymi ne šiaip sau daug ko nors, o grupę, kuopą, savotišką organizuotą sankaupą ar net ordą. Pvz. êl yra “žvaigždė”, o elenath – “visos žvaigždės, žvaigždėtas dangaus skliautas, žvaigždės kaip visuma”. Jeigu kalbame tiesiog apie keletą atsitiktinių žvaigždelių, vartosime normalią (tiesa, netaisyklingai sudaromą...) daugiskaitą elin. Kartais kuopinė daugiskaita atstoja dviskaitą, plg. Argonath – „karališkųjų akmenų pora“.

Svarbu paminėti, kad daiktavardžiai kuopinėje daugiskaitoje vartojami su daugiskaitos artikeliu (jei, žinoma, išvis to artikelio reikia). Pvz. in elenath.

Šiai daugiskaitai sudaryti yra kelios skirtingos galūnės.

* -ath yra dažniausiai vartojama galūnė.

--- Ji virsta į -iath, kai pridedama prie daiktavardžio, kurio kamieninis balsis yra i. Kamieninis balsis – pagrindinis, dominuojantis balsis, ypač akivaizdus vienskiemeniuose žodžiuose: pvz. gîl “žvaigždė” -> giliath. Kitas pavyzdys iš Tolkino raštų - feir „mirtingasis“ -> firiath.

--- Jeigu -ath pridedama prie daiktavardžio, kuris baigiasi -nc, -m, -nt arba -nd, šios priebalsių samplaikos virsta atitinkamai į -ng-, -mm-, -nn-, -nn. Kadangi garsas [v] rašomas kaip f tik žodžio gale, tai ir -f pavirs į -v-.
Pavyzdžiai: ranc „ranka“ -> rangath; lam „kalba“ -> lammath; cant „forma“ -> cannath; thond „šaknis“ -> thonnath; ylf „indas gerti“ -> „ylvath“.

* -rim vartojama tautoms, etninėms grupėms, padermėms žymėti.

Nors turime gerai žinomą pavyzdį Periannath (iš perian – „pusinukas“), galūnė -rim taip pat dažna. Pvz. Nogothrim „dvarfai“.

* -hoth yra galūnė, reiškianti ordą, būrį, vartojama negatyviuose kontekstuose.

Žinomiausias pavyzdys – Glamhoth, „triukšmo orda“. Šitaip elfai vadino orkus, orkų būrį.

Bendros žinios apie sindų kalbos veiksmažodį

Sindų kalboje esama dviejų veiksmažodžių grupių.

Didesnioji – išvestiniai (derived) veiksmažodžiai, dažnai vadinami A-veiksmažodžiais (A-verbs), nes jie visi baigiasi -a. A-veiksmažodžiai atsirado prie pirmykštės elfų kalbos kamieno prijungus galūnę. A-veiksmažodžio pavyzdžiu galėtų būti lacha- „liepsnoti“.

Mažesnė grupė – paprastieji (simple, primitive, strong), arba I-veiksmažodžiai. Jie tiesiogiai susidarė iš pirmykščio kamieno. I-veiksmažodžiais jie vadinami, nes jų esamasis laikas bei bendratis sudaromi su jungiamuoju balsiu –i-. I-veiksmažodžio pavyzdys – ped- „kalbėti“.

Šios formos, paprastai žodyne rašomos su brūkšneliu gale, nėra bendratis. Tai yra kamienas, „medžiaga“, iš kurios bus sudaromos visos formos. Tačiau į lietuvių kalbą tenka jas versti bendratimi.

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~

Kad išgyventumėte tarp elfų...

PT=post-Tolkien, t.y. frazės, sukurtos (arba didelė tikimybė kad sukurtos) iš turimos medžiagos, bet nepasirodančios Tolkino raštuose.

*...kaip pasisveikinti?

Suilad – sveika(s)! PT.
Mae govannen – sveika(s) sutikta(s) (pažodžiui)!
Le suilon – itin mandagiai galima pasakyti ir taip. Pažodžiui reiškia “sveikinu Jus”. PT.

*…kaip prisistatyti?

Im [vardas] – aš [vardas].

*…kaip atsisveikinti?

Cuio vae, kai kurie sakytų cuio mae (apie mutacijas kalbėsime vėliau) – (pažodžiui) “gyvenk gerai”. PT.
Novaer – kvenjiško Namárië atitikmuo. PT.

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~

Šios pamokos gramatika trumpai

*Žodžių tvarka sindiškame sakinyje tokia pati kaip ir lietuviškame, tačiau būdvardis paprastai eina po daiktavardžio.

* Sindų kalba nežymimojo artikelio neturi. Žymimasis vienaskaitos artikelis yra i, daugiskaitos – in.

*Ir sindiškai yra a, prieš balsiu prasidedantį žodį – ah.

*Kuopinė daugiskaita skirta žymėti grupei, kuopai, ordai ir pan., t.y. ne šiaip sau, o organizuotai, kažkuo tarpusavyje susijusiai daiktų sankaupai.
--- -ath yra dažniausiai vartojama galūnė. Ji virsta į -iath, jei daiktavardžio kamieninis balsis –i-. Kinta tam tikri žodžio galo priebalsiai:
-nc -> -ng-
-m -> -mm-
-nt -> -nn-
-nd -> -nn
-f -> -v-.
--- -rim vartojama etninėms grupėms, padermėms, tautoms žymėti.
--- -hoth vartojama neigiama prasme, žymėti gaujai, būriui, ordai.

*Sindų kalbos veiksmažodžiai būna dviejų rūšių.
--- A-veiksmažodžiai: tokie, kurie baigiasi –a.
--- I-veiksmažodžiai: tokie, kurie baigiasi priebalsiu.

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~

Žodynėlis

a, ah ir
adar tėvas
aran karalius
i, in žymimasis artikelis
edhel elfas
elleth elfė
ion sūnus
ithildin itildinas (medžiaga, švytinti mėnesienoje ir žvaigždžių šviesoje)
naneth motina
nogoth dvarfas
onod entas
orch orkas, goblinas
orod kalnas
parf knyga
peredhel puselfis
roch arklys, žirgas
sell duktė
ylf indas gerti, taurė

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~

Labai lengvi namų darbai

I.
Išverskite į lietuvių kalbą. Žymimąjį artikelį verskite {}.

1. I Edhel ah i elleth.
2. Im orch. Mae govannen!
3. I orod, i ion ah i aran.
4. Ylf a parf.
5. Finrod ah Andreth.

II.
Sujunkite jungtuku “ir”.
1. Naneth / adar.
2. Ylf / ithildin.
3. Peredhel / edhel.
4. Edhel / peredhel.
5. Legolas / Elrond.

III.
Sudarykite šių žodžių kuopinę daugiskaitą: sell, onod, parf, aran.

~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~

Namų darbus atsiuntė / Neatsiuntė

Aredhel +
Astaldor +
Baineth +
Gwirith +
Mithrandir +
Vyšnė +
le_golas +
Darnhelm +
Elleth +
Nimrodel +
Evolet +
Ferrum +

#2 Standartinė **Starlin** » 22 Rgs 2005, 12:11

Baineth

Padarei viena mažulytę klaidelę:
tai kaip sudarysime žodžio parf kuopinę daugiskaitą? Į ką čia reikia atkreipti dėmesį? (UŽUOMINA: keičiasi garso užrašymas)

Aredhel

Klaidų nerasta

Erendis · #3 Standartinė **Erendis** » 22 Rgs 2005, 13:16

Na žinoma, parvath turėjo būt. Sakiau, kad amžinai priveliu žioplų klaidų.

Aredhel · #4 Standartinė **Aredhel** » 22 Rgs 2005, 13:25

Kantriai lauksime antros pamokėlės

#5 Standartinė **Starlin** » 22 Rgs 2005, 17:03

Baineth, teisingai

Ta proga priminsiu, kad žodžio gale f tariama kaip [v]. Tikiuosi, nepamiršot tarimo ir kirčiavimo? Šįkart pamiršau įtraukti kirčiavimo pratimų. Nieko, bus laiko

Gwirith · #6 Standartinė **Gwirith** » 28 Rgs 2005, 11:49

am norejau paklausti namu darbuose kur I uzduotis ten penkta eilute 5. Finrod ah Andreth. tai cia vardai?ar zodziai su kazkokiom galunem?

Aredhel · #7 Standartinė **Aredhel** » 28 Rgs 2005, 11:57

Vardai. Jei būtų žodžiai jie būtų pateikti pamokos žodynėlyje

Gwirith · #8 Standartinė **Gwirith** » 28 Rgs 2005, 13:05

tada gerai,aciu

#9 Standartinė **Starlin** » 28 Rgs 2005, 21:20

Gwirith

I.
3. Ką reiškia žodis orod?

II.
2. Parašėi Ylf a ithildin. Kur klaida?

III.

Onod-onodath

Taip, galimas ir toks variantas. Bet dabar siūlau ir tau, ir visiems kitiems pasvarstyti, kuo skirtųsi variantai onodath ir onodrim.

Gwirith · #10 Standartinė **Gwirith** » 30 Rgs 2005, 21:40

vaje kokia as neatidi:(
na bet db tai zinau:)
orod-kalnas
Ylf a ithildin tai ne a o ah:)
o del o Onod-onodath tai nezinau...:/

#11 Standartinė **Starlin** » 15 Sau 2006, 22:16

2005-10-06

Na, kadangi niekas nesiryžta, pasakysiu pati:

-rim, kaip pamenate, yra galūnė padermėms, tautoms žymėti. Taigi Onodrim yra "entai kaip padermė, entų tauta".

-ath žymi tiesiog grupę tarpusavyje susijusių individų. Taigi onodath galėtume pasakyti, pavyzdžiui, apie entų būrį kariuomenėje, apie entus, susirinkusius protestuoti prieš mokesčius prie Lotlorijeno ir pan. - t.y. apie kelis, keliolika, kelis šimtus - nesvarbu, kiek - entų. O jei kalbame apie visą padermę, vartokime "Onodrim".

----

2005-10-13

TAISA: Mithrandir, klaidų namų darbuose nepadarei. Sveikinu!

----

2006-01-15

TAISA: Vyšnė pirmuose namų darbuose taip pat nepadarė klaidų

DAR TAISA: Astaldoras irgi ne

#12 Standartinė **Starlin** » 23 Sau 2006, 20:02

le_golas

Tai kaip ten pirmam pratime su {}, t.y. žymimaisiais artikeliais? Pametei penkis.

"Andreth" - moteriškas vardas, taigi Andreta.

1. Nene ah adar :shock:

arannath<--kodėl "n" sudvigubinai?

le_golas · #13 Standartinė **le_golas** » 23 Sau 2006, 20:35

tan kur tas Nene tai žioplai nurašiau (juk negalėjau klaidos padaryt. reikėjo tik jungtuką parašyt...)

Kodėl sudvigubinau arannath? Geras klausimas... tiesa sakant nežnau, bet turi but, kaip supratau, aranath...

O šiti {} tai visai iš galvos išėjo...

#14 Standartinė **Starlin** » 25 Sau 2006, 21:33

Gerai gerai, atleidžiu

---

TAISA:

Cormare:

irgi pametei {} (čia verčiu juos dėlioti tik todėl, kad nepamirštumėte, jog artikelis vis tik yra svarbus dalykas. Tą lengva pamiršti, nes neturime jo lietuvių kalboje)

Ypač prajuokinai:

Fiodoras ir Andreta

Čia humoras ar nenuskaitymas?

Cormare^ · #15 Standartinė **Cormare^** » 26 Sau 2006, 21:07

greičiau jau nenuskaitymas...

Mithrandir · #16 Standartinė **Mithrandir** » 27 Sau 2006, 11:34

Šioje gijoje parašyta, kad hobitai (kuopinė daugiskaita) yra Periannath. O gijoje „Šis tas apie sindų kalbą“ ir ŽV radau sakinį „Cuio i Pheriain anann! Aglar'ni Pheriannath!“. Tai man jau nebeaisku ar reikia h raidės, ar ne.

#17 Standartinė **Starlin** » 27 Sau 2006, 14:45

Čia mutuota forma (nosinė mutacija, kiek pamenu).

Cormare^ · #18 Standartinė **Cormare^** » 31 Sau 2006, 17:41

Starlin, pas mane su diakritikom viskas gerai? Nesu tikra...

#19 Standartinė **Starlin** » 31 Sau 2006, 23:16

Tai kad šituose namų darbuose jų nelabai ir buvo, atrodo...

#20 Standartinė **Starlin** » 05 Kov 2006, 16:19

Darnhelm, have mercy... Pabūk kantresnis truputėlį. Aš tikrinu el. paštą reguliariai ir perskaitau visas asmenines žinutes, bet ne visada galiu iš karto peržiūrėti namų darbus ir parašyti atsakymą.

Pirmam pratime ignoravai prašymą išversti ir žymimąjį artikelį. Vardas paskutiniame sakinyje yra Andreta.

Parf -> parfath: čia yra klaidelė, surask ir ištaisyk.