http://www.sci.fi/~alboin/tengwartutorial.htm - Kvenjos rašybos tutorial
http://www.geocities.com/TimesSquare/4948/tengwar/ - tengvų fontai Windows’ams (apačioje). Nemanykite, kad jais galima taip imti ir spausdinti – ženklų išdėstymas šiuose fontuose visiškai neatitinka to, kad surašyta ant klaviatūros.
http://www.geocities.com/TimesSquare/49 ... nglish.htm - anglų kalbos rašymo tengvomis pradmenys.
Apie paskutiniąją nuorodą pateiksiu keletą komentarų, nes ji beveik neabejotinai yra svarbiausia – juk rašyti žadame daugiausia ne kvenjiškus, o lotyniškąją abėcėlę naudojančių kalbų tekstus. Visi komentarai – asmeniški, taigi kai kur gali būti tiesiog įpratimo reikalas, o ne vienintelis įmanomas variantas.
Taigi. Visų pirma turbūt supratote, kad kvenja (kaip ir anglų kalba) tengvomis rašoma ne visiškai taip, kaip lotyniškomis raidėmis. Turiu omenyje tai, kad balsės rašomos virš priebalsių. Egzistuoja du skirtingi būdai, kaip tai rašyti – balsė rašoma arba virš tos priebalsės, po kurios ji eina, arba virš tos, prieš kurią ji eina. Schematinis pavyzdys – žodis ‘namas’ gali būti parašytas (aišku, tengvomis) arba
KodasCOLON Pasirinkti visus
a a
n m s
KodasCOLON Pasirinkti visus
a a
n m s

Dėl atskirų raidžių (numeraciją pateikiu iš aukščiau esančios nuorodos lentelių):
3, 9, 11, 12, 13, 15, 16, 19, 20 nenaudoju, tačiau galbūt 3, 11, 15 būtų galima naudoti kaip č, š ir ž. Reikėtų pabandyti, nors iki šiol tengvomis lietuviškai rašydavau ‘sveplai’.
21 ir 25 – kažkada išmokau, jog 21 vartojama, jei tai yra paskutinė žodžio raidė (įskaitant balses), o kitais atvejais – 25. Bet tai turbūt nėra griežta taisyklė.
29/30 ir 31/32 – paprastasis variantas naudojamas, kai virš tengvos nerašoma balsės tehta, nuquerna (apverstasis) – kai tehta rašoma. Pavyzdžiui, žodyje ‘susirinkimas’, pirmoji ir antroji ‘s’ būtų rašomos silme nuquerna, o paskutinioji – paprasta silme.
35 ir 36 – pirmą sykį matau tokią interpretaciją, niekad nevartojau. Jums irgi nepatariu – per daug maišaties.
Dėl dvibalsių. Kvenjoje egzistuoja 6 dvibalsiai – ai, ei, ui, au, eu, iu. Jiems yra specialūs rašymo būdai. Pirmieji 3 dvibalsiai sudaromi parašant pirmosios dvibalsio raidės tehtą virš tengvos nr. 35, antrieji 3 – parašant pirmosios raidės tehtą virš tengvos nr. 36.
Dėl balsių. Tehtos a, e, i, o pilnai paaiškintos (tiesa, po tengva rašyti nesu įpratęs, tačiau galima, jei prie vienos tengvos reikia kažkaip ‘prilipdyti’ keletą tehtų). Tehtos u galima ir kitoks variantas – kabliukas apačioje nusisukantis į kairę ir aukštyn. Tehta y būtent ir yra y ilgoji.
[TAISA-Papildas] Dėl lietuviškų raidžių. Nedidelė diskusija vyko čia, į šią giją perkeliu savo mintis. Pastebėjimus rašykite tiek čia, tiek anoje gijoje.
Man pačiam priimtiniausia mintis - papildomi diakritiniai ženklai. Maždaug taip, kaip yra padaryta su raide 'q', arba, kvenjos atveju, 'qu' - tengva 'k' (sorry, nemoku jų visų pavadinimų) su 'bangele' viršuje.
Panašiai galima pasielgti su paukščiukais Č, Š ir Ž. Tiesa, pirmiausia reikia tengvos 'c', nes tokios nėra (yra viena tengva, naudojama tiek 'c', tiek 'k', ji pagal darybą labiau tinka garsui 'k', taigi ten ir paliksiu). Viena nenaudojama tengva yra Indrajos straipsnyje priskirta raidei 'č' (vėl neprisimenu pavadinimo). Taigi, ją paimkime už 'c', ir tęsiame...
Prie atitinkamos tengvos, kairėje pusėje, pridedame 'šešėlį'. Nesugalvojau, kaip protingiau pavadinti. Tai yra, 'c' atveju, lankelio dalies atkartojimas (bet nesijungiantis su visu ženklu), o 's' ir 'z' - įlinkio kartojimas paprastame variante, ir lankelio - apverstajame. Jei nesupratote, galiu nupiešti ir parodyti.
Varianto minusas - tokios tengvos dabar neegzistuoja. Varianto pliusas - išlaikomas lietuviškos (gerai, gerai, čekiškos) ortografijos savitumas, kartu nesunaikinant bendro tengvų įvaizdžio.
Dėl nosinių - galima rašyti ilgąsias raides. Aišku, atsiranda problema su 'ū' ir 'ų' skirtumu, bet 'u' yra pora variantų, taigi galima naudoti vieną variantą kaip 'ū', kitą - 'ų'. Kažką panašaus siūlo ir Indraja. Sutinku su jos variantu dėl 'ė', bet tik dėl to, kad pats nieko geresnio nesugalvojau. Dėl 'y' - siūlau palikti: skirsis nuo 'į'.
Dvibalsiai: nėra mirtino būtinumo juos rašyti kažkaip kitaip, nei tiesiog dvi balses. Galbūt išimtiniai atvejai - 'ie' ir 'uo', kurie tapo vienu garsu. 'uo' labai gražiai atrodo sujungus 'u' ir 'o' tengvas (tik 'u' ne tą, kur Indrajos straipsnyje, o tą su užlenkimu apačioje į kairę). Dėl kitų - galima naudoti šešis kvenjiškus, galima ir nenaudoti. Nėra didelio reikalo kurti naujų.
***
Pabaigai dar pora nuorodų:
http://www.jadro.cz/tengwar/index.php - YaTT. Programėlė, perverčianti tekstus iš lotyniškų rašmenų į tengvas ir atvirkščiai. Naudinga, jei reikia parašyti kokį tekstą kompe, tačiau iš jos mokytis nepatarčiau.
http://nellardo.com/lang/elf/faq.html#s1.8 – dar vienas nuorodų rinkinukas
Jei turite klausimų – klauskite, nesididžiuokite.
Jei turite papildymų – pildykite, tuo labiau nesididžiuokite.