Tolkien Lietuva

www.tolkien.lt
Dabar yra 23 Bal 2018, 20:34

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 30 Bir 2005, 12:43 
Atsijungęs
preciousss
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 28 Vas 2004, 12:48
Pranešimai: 7148
Miestas: London
<center>Šis bei tas apie sindų kalbą</center>

<center>[įžanga į būsimąjį sindų kalbos kursą]</center>

Ką reiškia tas paslaptingas žodis Sindarin? Sindų kalba? O kam ji reikalinga ir ar išties galima jos išmokti?

Sindarin – tai kvenjiškas šios kalbos pavadinimas, kilęs iš sindar „pilkieji“, t.y. Pilkieji elfai. O kaip ją vadino patys sindos, nelabai aišku. Galimas daiktas, jie neturėjo jokio atskiro pavadinimo, paprasčiausiai sakydavo Edhellen – „elfų kalba“. Juk Belerijando elfai niekada nebuvo girdėję jokios kitos elfų kalbos. Gydymo Namuose žolininkas sindų kalbą vadino „kilniąja kalba“. „Žiedų valdove“ apie sindų kalbą sakoma tiesiog „elfų kalba“ („the Elven-tongue“).

Bet kas gi tie sindos? Tai – Pilkieji elfai, gyvenę Belerijande ir neiškeliavę į Amaną (žr. „Silmarillion“). Sindų kalba buvo pagrindinė eldų kalba Viduržemėje. Sindų kalba kilo iš bendrosios telerų kalbos (Common Telerin), kuri savo ruožtu atsišakojo nuo bendrosios eldų (Common Eldarin), kiek vėlesnio pačios pirmosios - primityviosios elfų (Primitive Elvish) – kalbos varianto. Iš bendrosios eldų kalbos kilo kvenja, telerų, sindų ir nandų kalbos. Tačiau kvenja nuo protokalbos skiriasi daug mažiau nei sindų kalba. Kaip rašoma ŽV Priede F, sindų kalba „keitėsi taip, kaip keičiasi mirtingosios žemės.“ Per šį dramatišką kaitos procesą kai kurie žodžiai prarado galinius balsius, po balsio p, t, k virto b, d, g, keitėsi balsiai ir pan. Taigi noldoms grįžus į Viduržemę jau buvo susiformavusi klasikinė sindų kalba. Tolesnių septynių tūkstančių metų pokyčiai, palyginus su pirmaisiais trimis tūkstantmečiais, buvo menkesni.

Pirmajame Amžiuje būta įvairių sindų kalbos dialektų: tai Dorijato archaiška kalba, vakarietiškas falatų, šiaurietiškas Mitrimo dialektai. Tiksliai nežinoma, kuri iš šių atmainų tapo vėlesnių Amžių sindų kalbos pagrindu, tačiau ko gero tai buvo falatų šnekta. Noldos greitai išmoko sindų kalbos ir pritaikė jai savo kvenjiškus vardus, ne visada labai skrupulingai „versdami“, dažnai paprasčiausiai suderindami garsines struktūras. Ilgainiui dauguma noldų ėmė šnekėti sindiškai – dar ir dėl to, kad Tingolas kvenją uždraudė. Sindų kalbos greitai išmoko žmonių padermė. Ypač ją vertino dūnadanai.

Po Pirmojo amžiaus kataklizmų sindų kalba nukeliavo ir į tolimuosius Vakarus – ne tik į Tol Eresėją, bet ir į Nūmenorą. Beveik visi nūmenorėnai kalbėjo sindiškai. Tik vėliau, jiems nusisukus nuo elfų, kalba saloje ėmė nykti. Tik Ištikimieji jai teikė pirmenybę. Antrojo ir Trečiojo Amžiaus Viduržemėje sindų kalbos vartojimo arealas plėtėsi į rytus. Galiausiai jis net išstūmė kai kurias miško elfų kalbas. Gryna sindų kalba buvo vartojama Imladrise ir Uostuose. Lorijene ja šnekėjo su miško akcentu. Trečiajame amžiuje ją mokėjo kai kurie žmonės, pavyzdžiui, Gondoro kilmingieji. Ir Ketvirtajame Amžiuje sindų kalba turėjo būti prisimenama tol, kol gyvavo Gondoro karalija.

Dar keletas žodžių apie tai, kaip buvo kuriama ši kalba bei jos istorija. Pirmoji velsietiškai / keltiškai skambanti kalba Tolkino mitologijose buvo gnomų kalba (Gnomish). Dalis jos elementų vėliau persikėlė į sindų kalbą, tačiau gnomų kalba, kaip ir pats žodis „gnomai“, išnyko. Į ŽV sindų kalbą panašesnė pasirodė maždaug antrajame dešimtmetyje, tačiau ji buvo vadinama Noldorin – noldų kalba ir buvo vartojama ne sindų. Sindoms ji buvo priskirta tik tada, kai spaudai buvo ruošiami ŽV priedai.

Taigi kokie sindiški tekstai egzistuoja?

„Žiedų valdove“ tai yra:
* Glorfindelio pasveikinimas: Ai na vedui Dúnadan! Mae govannen!
* Glorfindelio šūksnis žirgui: Noro lim, noro lim, Asfaloth!
* Gandalfo užkeikimas: Naur an edraith ammen! Naur dan i ngaurhoth!
* Užrašas ant Morijos vartų: Ennyn Durin Aran Moria: pedo mellon a minno. Im Narvi hain echant: Celebrimbor o Eregion teithant i thiw hin.
* Daina: A Elbereth Gilthoniel / silivren penna míriel / o menel aglar elenath! / Na-chaered palan-díriel / o galadhremmin ennorath, / Fanuilos le linnathon / nef aear, sí nef aearon.
* Semo šūksnis Kirit Ungole: A Elbereth Gilthoniel o menel palan-diriel, le nallon sí di-nguruthos! A tiro nin, Fanuilos!
* Žiedo nešėjų pasveikinimas: Cuio i Pheriain anann! Aglar'ni Pheriannath! ... Daur a Berhael, Conin en Annûn, eglerio! ... Eglerio!
* Gilraenos linnod: Ónen i-Estel Edain, ú-chebin estel anim.

Svarbiausias ne ŽV šaltinis yra ilgiausias sindiškas tekstas, išspausdintas HoME tome “Nugalėtasis Sauronas” – tai Karaliaus laiškas iš taip ir neparašyto ŽV epilogo:
Elessar Telcontar: Aragorn Arathornion Edhelharn, aran Gondor ar Hîr i Mbair Annui, anglennatha i Varanduiniant erin dolothen Ethuil, egor ben genediad Drannail erin Gwirith edwen. Ar e aníra ennas suilannad mhellyn în phain: edregol e aníra tírad i Cherdir Perhael (i sennui Panthael estathar aen) Condir i Drann, ar Meril bess dîn; ar Elanor, Meril, Glorfinniel, ar Eirien sellath dîn; ar Iorhael, Gelir, Cordof, ar Baravorn, ionnath dîn. A Pherhael ar am Meril suilad uin aran o Minas Tirith nelchaenen uin Echuir.

Esama ir kitų šaltinių. Tai įvairūs sušukimai, sakiniai ir pan. Vinyar Tengwar žurnalas išspausdino nebaigtą maldos “Tėve mūsų” vertimą: Ae Adar nín i vi Menel / no aer i eneth lín / tolo i arnad lín / caro den i innas lin / bo Ceven sui vi Menel. / Anno ammen sír i mbas ilaurui vín / ar díheno ammen i úgerth vin / sui mín i gohenam di ai gerir úgerth ammen.

Na, o prieš pradėdami mokytis šios gražios (bet sudėtingos!) kalbos, susipažinkime su tarimu bei kirčiavimu. Štai ką svarbiausia žinoti apie tarimą:

* Balsiai tariami taip pat kaip lietuvių kalboje, tačiau y reiškia garsą, panašų į vokišką ü arba prancūzišką Lune. Ilgi balsiai žymimi akcentu, pvz. á, é. Tačiau jeigu žodis yra vienskiemenis, o dar ir kirčiuotas sakinyje, balsis tampa ypač ilgas ir yra žymimas cirkumfleksu (stogeliu): â, ê. Čia HTML susiduria su problema: virš y stogelio uždėti negalima. Todėl daug kur paprasčiausiai dedamas akcentas.
* c visada tariamas [k].
* ch visada tariamas kaip kietas [ch] (t.y. kaip vokiečių ach-Laut, bet ne ich)
* th reiškia garsą [þ], t.y. tokį patį, kaip anglų kalbos begarsis “th” žodyje think. Neretai mūsuose tą garsą, nesugebėdami ištarti, taria S… Dėl sindų kalbos verta pasimokyti tarti taisyklingai :)
* dh reiškia garsą [ð], t.y. anglų kalbos skardų “th” žodyje this. Analogiškai netaisyklingai ištariama Z – ir vėl kai kam gali tekti mokytis :)
* f žodžio pabaigoje tariamas [v].
* rh ir lh reiškia begarsius [r] ir [l], tačiau reikia būti atsargiems – kartais šios kombinacijos reiškia tiesiog susiduriančius du priebalsius, kaip žodyje Edhelharn – tai sudurtinis žodis, kurio pirmasis elementas baigiasi –l, o antrasis prasideda h–.
* ph tariamas [f]. Prisipažinsiu, vis dar aiškinuosi, kodėl yra du variantai pažymėti garsui [f]. Spėjau, kad ph turėtų būti vartojamas žodžio gale – juk parašę f ištarsime [v]. Tačiau ši samplaika vartojama ne tik žodžio gale. TAISA: atrodo, Tolkinas pats iki galo nebuvo apsisprendęs. Aiškiai ph buvo vartojamas, kaip sakiau, žodžio gale, be to, kai įvykdavo mutacija (vėliau apie ją sužinosim). Kai kurių žodžių viduryje, pvz. Ephel, žymėdavo dvigubą garsą ff.
* Galite pamatyti samplaiką mh. Ji tariama paprasčiausiai [v] – tai tiesiog senesnis rašybos variantas.
* Nors paprastai Tolkinas angliškais rašmenimis rašydavo ng, aiškumo dėlei aš pavartosiu ir ñ: kur ng reikš tą patį kaip ñ, ją reikės tarti ne kaip dviejų garsų n ir g samplaiką, o kaip kietą nosinį garsą, kurį girdime, pavyzdžiui, anglų kalbos sing ar net kartais lietuviškame anga.
* Sindų kalboje esama tokių dvibalsių: ai, ei, ui, au, ae, oe. Pirmi keturi tariami kaip lietuvių kalboje. Žodžio gale au rašomas aw. Ae ir oe reiktų tarti tiesiog gražiai sujungiant du balsius. Visi kiti junginiai nėra dvibalsiai, o –i– nežymi priebalsio minkštumo, taigi Eregion reikėtų tarti [eregi-on].

Jeigu mokysitės rašyti sindišką tekstą tengvomis, gali tekti atkreipti dėmesį į kai kuriuos niuansus. Pavyzdžiui, nosinis garsas ñ turi atskirą ženklą, o kai tariame n+g, reikės taip ir rašyti. Čia reikia išmanyti sindų kalbos fonetiką... Taip pat nors angliškai žodžio gale rašome f, žymėdami garsą [v], tengvomis ko gero vis tiek rašysime v. Šiuos subtilumus teks aiškintis patiems – nebent kas nors užsiims tengų mokymu :)

Kirčiavimas toks pat kaip kvenjoje. Tai yra:
* Kirčiuojame antrą nuo galo skiemenį dviskiemeniuose žodžiuose.
* Jei žodis turi daugiau skiemenų, žiūrime į antrąjį nuo galo skiemenį. Jei jis ilgas (t.y., turi ilgą balsį, dvibalsį arba po trumpo balsio eina daugiau nei vienas priebalsis, nesvarbu, kuriame skiemenyje), tai jį ir kirčiuojame. Jei antrasis nuo galo skiemuo trumpas, kirčiuojame trečiąjį nuo galo skiemenį.

Pavyzdžiui: E-re-gi-on (antrasis nuo galo skiemuo gi trumpas), Pe-ri-ann-ath (nesu tikra dėl skirstymo į skiemenis, bet neverta dėl to kvaršinti galvos: matom, kad antras nuo galo balsis trumpas, tačiau po jo seka du priebalsiai).

TAISA 06-01-27:
Galbūt kirčiavimas bus aiškesnis šitaip (cituoju iš trečios pamokos gijos):

Cituoti:
Ieškok antro nuo galo balsio žodyje. Kai rasi, žiūrėk į tokius dalykus:
* ar tai trumpas balsis (jeigu su kirčiu/stogeliu - ne trumpas).
* ar prieš tai eina kitas balsis, jeigu taip - ar tiedu balsiu sudaro dvibalsį.
* ar po jo eina vienas, ar du priebalsiai.

Jeigu antras nuo galo balsis yra trumpas, nėra dvibalsio dalis ir po jo eina tik vienas priebalsis, vadinasi, to antro nuo galo balsio kirčiuoti negalima. Todėl kirčiuosi trečią nuo galo balsį.

Bet jeigu antras nuo galo balsis yra ilgas arba yra dvibalsio dalis, arba po jo eina daugiau nei vienas priebalsis, tai kirčiuosi tą antrą nuo galo balsį.



----~~~~----~~~~

Ką gi, perskaitėt šią įžangą, gal net pabandėt ištarti sindų kalbos žodžių... O kas toliau? Toliau prasidės mokymasis. Tikiuosi, kad pirmosios pamokos atsiras rugsėjo mėnesį. Iki tol siūlau perskaityti balsu aukščiau surašytus sindiškus tekstus, pasibraukti kirčiuotus skiemenis – niekada nekenkia. Ir nusiteikti mokytis: aš mokysiuosi drauge, nes niekada rimtai sindų kalbos nekramčiau, taigi net ir pasikartojusi viską turėsiu nuolatos atgaminti žinias. O kalba šita nelengva, ypač tuo, kad yra gausybė išimčių... Tačiau nenusigąskit: visų pirma ji yra graži ir įdomi. Susitiksime rugsėjį :)

P.S. Jeigu neaiškus tarimas ar kirčiavimas, galite klausti jau dabar - įmanomos gyvos konsultacijos 8) Galėsiu padaryti pratimų, nors geriausia praktika - pabandyti perskaityti originalius tekstus.


Paskutinį kartą redagavo Starlin 27 Sau 2006, 14:47. Iš viso redaguota 2 kartus.

Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007