Q9 - bendratis, neigiamas veiksmažodis, prieveiksmiai
-
- Nazgūlė
- PranešimaiCOLON 1921
- UžsiregistravoCOLON 01 Kov 2004, 15:55
- MiestasCOLON agūp ilautriv
- CONTACTCOLON
Q9 - bendratis, neigiamas veiksmažodis, prieveiksmiai
DEVINTA PAMOKA
Bendratis
Tai, ką iki šiol matėte kiekvienos pamokos žodynėlyje, nebuvo bendratis, nors lietuviškai ir verčiama su priesaga “-ti”:
mat- “valgyti”
Iš tikrųjų mat- tėra veiksmažodžio šaknis, iš kurios sudarinėjamos visos kitos formos, įskaitant bendratį. Taigi žodynas taisyklingiausiai atrodytų taip:
mat- “valg-“
Sakiniuose veiksmažodžio bendraties reikia dažnai: “aš moku kalbėti”, “tu nori valgyti”. Kad galėtume sudaryti tokius sakinius, išmoksime bendraties konstravimą.
Sudarymas
Sudaryti bendratį labai paprasta – ji konstruojama lygiai taip pat, kaip ir aoristas: A-šakniniai veiksmažodžiai lieka tokie patys, o pirminiai gauna galūnę –ë. Kita vertus, toks sutapimas su aoristu dažnai sudaro sunkumų bandant suprasti sakinį, nes reikia atskirti, kur yra kas.
Štai keli pavyzdžiai. Bendratys nuspalvintos mėlynai, kiti veiksmažodžiai – raudonai.
I Elda polë cenë i Nauco – “elfas gali matyti dvorfą” (gali – aoristas, matyti - bendratis)
I Naucor merner matë - "dvorfai norėjo valgyti"
Polilyë carë ilqua "tu gali daryti viską"
I neri merir cenda ar tecë rimbë parmar - "vyrai nori skaityti ir rašyti daug knygų"
Skirtumas tarp aoristo ir bendraties atsiranda, kai bandome pridėti galūninį įvardį (pvz. -s). Tokiu atveju prie bendraties pridedama –ta-, o jei bendratis baigiasi –ë, ši pakinta į –i-. Tik tuomet galime pridėti įvardžio galūnę:
i mól veryanë cenitas “vergas išdrįso pamatyti tai” (cenë + -ta- + -s = cenitas)
i ohtari úvar mapatat “kariai nesučiups jų” (pažod. “kariai nedarys sučiupti-juos”)
Kvenjoje bendratis nevartojama tikslams, ketinimams nusakyti: “atėjau pamatyti tavęs”. Tam išreikšti vėliau išmoksime kitą veiksmažodžio formą.
Neigiamas veiksmažodis
Jau mokame veiksmažodį “būti”, o dabar išmoksime jam priešingą – “nebūti” arba “nedaryti”.
Jis kvenjoje yra um-, tačiau jo būtasis ir būsimasis laikai sudaromi nevisai pagal taisykles:
Aoristas: umë (dgs. umir)
Esamasis l.: úma(?) (dgs. úmar)
Būtasis l.: úmë (dgs. úmer)
Būsimasis: úva(?) (dgs. úvar)
1) Visų pirma um- gali būti vartojamas kaip “nebūti” ir jungiamas su daiktavardžiais arba būdvardžiais. Keletas pavyzdžių:
I Nauco umë aran "[šis] dvorfas nėra karalius"
I nissi umir tiucë "[šios] moterys nėra storos"
2) Taip pat galima prie um-, kaip ir prie visų normalių veiksmažodžių, jungti galūninius įvardžius:
Umin Elda "Nesu elfas" (aoristas, todėl pridedant –n galūnė –ë pakito į -i-)
Úmen saila "Nebuvau išmintingas"
Úvalyë ohtar "Nebūsi karys"
3) Kita galimybė – um- jungti su veiksmažodžių bendratimis. Tuomet jis reikš “nedaryti”, bet versime tiesiog “ne”. Čia bendratys mėlynos:
Umin turë macil "Aš nevaldau kardo" (pažod. “nedarau valdyti kardą”)
Máma umë matë hrávë "avis nevalgo mėsos" (pažod. “avis nedaro valgyti mėsą”)
I neri úvar cenë i Elda "vyrai nematys elfo"
Bendračių po neigiamojo žodžio gali būti ir ne viena. Pavyzdžiui:
I Elda úmë merë cenë i Nauco "elfas nenorėjo matyti dvorfo" (pažod. “elfas nedarė norėti matyti dvorfą”)
úvan merë cenda i parma "nenorėsiu skaityti knygos" (pažod. “nedarysiu norėti skaityti knygą”)
Prieveiksmis
Prieveiksmis – tai kalbos dalis, apibūdinanti veiksmažodį: “lėtai eina”, “dainuoja gražiai”. Kvenjoje prieveikmių galima labai lengvai pasigaminti iš būdvardžių: iš “lėtas” –> “lėtai”, “gražus” –> “gražiai”. Tereikia pridėti galūnę –vë:
calima “šviesus” -> calimavë “šviesiai”
saila “išmintingas” -> sailavë “išmintingai”
Dauguma kvenjos būdvardžių baigiasi –a, kaip pavyzdžiai aukščiau. Tačiau jei vis tik susidursite su kitokiu būdvardžiu, atsižvelkite į šias taisykles:
a) Jei būdvardis baigiasi priebalse, prieveiksmio galūnė bus –avë (melin -> melinavë);
b) Jei būdvardis baigiasi –ë , ši pridedant prieveiksmio galūnę pasikeis į –i- (morë -> morivë)
Kaip ir anglų bei lietuvių kalbose, kvenjoje irgi yra paprastų prieveiksmių, kurie neatsiranda iš būdvardžių (kaip anglų “well”, lietuvių “dabar” ir pan.). Pvz.: aqua “visiškai”, sí “dabar”, amba “aukštyn” ir kiti, kuriuos galima rasti žodynuose.
Sakinio su prieveiksmiu pavyzdys:
Melinyet núravë “myliu juos/jas giliai(=stipriai, labai)”
_____________________________________________________________
Bendratis
Tai, ką iki šiol matėte kiekvienos pamokos žodynėlyje, nebuvo bendratis, nors lietuviškai ir verčiama su priesaga “-ti”:
mat- “valgyti”
Iš tikrųjų mat- tėra veiksmažodžio šaknis, iš kurios sudarinėjamos visos kitos formos, įskaitant bendratį. Taigi žodynas taisyklingiausiai atrodytų taip:
mat- “valg-“
Sakiniuose veiksmažodžio bendraties reikia dažnai: “aš moku kalbėti”, “tu nori valgyti”. Kad galėtume sudaryti tokius sakinius, išmoksime bendraties konstravimą.
Sudarymas
Sudaryti bendratį labai paprasta – ji konstruojama lygiai taip pat, kaip ir aoristas: A-šakniniai veiksmažodžiai lieka tokie patys, o pirminiai gauna galūnę –ë. Kita vertus, toks sutapimas su aoristu dažnai sudaro sunkumų bandant suprasti sakinį, nes reikia atskirti, kur yra kas.
Štai keli pavyzdžiai. Bendratys nuspalvintos mėlynai, kiti veiksmažodžiai – raudonai.
I Elda polë cenë i Nauco – “elfas gali matyti dvorfą” (gali – aoristas, matyti - bendratis)
I Naucor merner matë - "dvorfai norėjo valgyti"
Polilyë carë ilqua "tu gali daryti viską"
I neri merir cenda ar tecë rimbë parmar - "vyrai nori skaityti ir rašyti daug knygų"
Skirtumas tarp aoristo ir bendraties atsiranda, kai bandome pridėti galūninį įvardį (pvz. -s). Tokiu atveju prie bendraties pridedama –ta-, o jei bendratis baigiasi –ë, ši pakinta į –i-. Tik tuomet galime pridėti įvardžio galūnę:
i mól veryanë cenitas “vergas išdrįso pamatyti tai” (cenë + -ta- + -s = cenitas)
i ohtari úvar mapatat “kariai nesučiups jų” (pažod. “kariai nedarys sučiupti-juos”)
Kvenjoje bendratis nevartojama tikslams, ketinimams nusakyti: “atėjau pamatyti tavęs”. Tam išreikšti vėliau išmoksime kitą veiksmažodžio formą.
Neigiamas veiksmažodis
Jau mokame veiksmažodį “būti”, o dabar išmoksime jam priešingą – “nebūti” arba “nedaryti”.
Jis kvenjoje yra um-, tačiau jo būtasis ir būsimasis laikai sudaromi nevisai pagal taisykles:
Aoristas: umë (dgs. umir)
Esamasis l.: úma(?) (dgs. úmar)
Būtasis l.: úmë (dgs. úmer)
Būsimasis: úva(?) (dgs. úvar)
1) Visų pirma um- gali būti vartojamas kaip “nebūti” ir jungiamas su daiktavardžiais arba būdvardžiais. Keletas pavyzdžių:
I Nauco umë aran "[šis] dvorfas nėra karalius"
I nissi umir tiucë "[šios] moterys nėra storos"
2) Taip pat galima prie um-, kaip ir prie visų normalių veiksmažodžių, jungti galūninius įvardžius:
Umin Elda "Nesu elfas" (aoristas, todėl pridedant –n galūnė –ë pakito į -i-)
Úmen saila "Nebuvau išmintingas"
Úvalyë ohtar "Nebūsi karys"
3) Kita galimybė – um- jungti su veiksmažodžių bendratimis. Tuomet jis reikš “nedaryti”, bet versime tiesiog “ne”. Čia bendratys mėlynos:
Umin turë macil "Aš nevaldau kardo" (pažod. “nedarau valdyti kardą”)
Máma umë matë hrávë "avis nevalgo mėsos" (pažod. “avis nedaro valgyti mėsą”)
I neri úvar cenë i Elda "vyrai nematys elfo"
Bendračių po neigiamojo žodžio gali būti ir ne viena. Pavyzdžiui:
I Elda úmë merë cenë i Nauco "elfas nenorėjo matyti dvorfo" (pažod. “elfas nedarė norėti matyti dvorfą”)
úvan merë cenda i parma "nenorėsiu skaityti knygos" (pažod. “nedarysiu norėti skaityti knygą”)
Prieveiksmis
Prieveiksmis – tai kalbos dalis, apibūdinanti veiksmažodį: “lėtai eina”, “dainuoja gražiai”. Kvenjoje prieveikmių galima labai lengvai pasigaminti iš būdvardžių: iš “lėtas” –> “lėtai”, “gražus” –> “gražiai”. Tereikia pridėti galūnę –vë:
calima “šviesus” -> calimavë “šviesiai”
saila “išmintingas” -> sailavë “išmintingai”
Dauguma kvenjos būdvardžių baigiasi –a, kaip pavyzdžiai aukščiau. Tačiau jei vis tik susidursite su kitokiu būdvardžiu, atsižvelkite į šias taisykles:
a) Jei būdvardis baigiasi priebalse, prieveiksmio galūnė bus –avë (melin -> melinavë);
b) Jei būdvardis baigiasi –ë , ši pridedant prieveiksmio galūnę pasikeis į –i- (morë -> morivë)
Kaip ir anglų bei lietuvių kalbose, kvenjoje irgi yra paprastų prieveiksmių, kurie neatsiranda iš būdvardžių (kaip anglų “well”, lietuvių “dabar” ir pan.). Pvz.: aqua “visiškai”, sí “dabar”, amba “aukštyn” ir kiti, kuriuos galima rasti žodynuose.
Sakinio su prieveiksmiu pavyzdys:
Melinyet núravë “myliu juos/jas giliai(=stipriai, labai)”
_____________________________________________________________
Paskutinį kartą redagavo 4 Elfhild. Iš viso redaguota 14 kartus.
-
- Nazgūlė
- PranešimaiCOLON 1921
- UžsiregistravoCOLON 01 Kov 2004, 15:55
- MiestasCOLON agūp ilautriv
- CONTACTCOLON
Žodynas
seldo “berniukas”
nurta- “slėpti”
pol- “galėti, sugebėti” (bet ne “mokėti, turėti sugebėjimą” – tam yra kitas žodis)
mer- “norėti”
verya- “drįsti” (įdomu: kilęs iš tos pačios šaknies, kaip ir sindiškas vardas Beren, reiškiantis “drąsus, išdrįstantis”)
hlar- “girdėti”
lelya- “eiti, keliauti, vykti” (būt.l. lendë, atliktinis (e)lendië)
pusta- “sustoti”
ruhta- “išgąsdinti, kelti siaubą”
urco, orco “orkas” (žodis urco Valinore buvo naudojamas bet kam, kas kelia siaubą, bet atvykus į Belerijandą pritaikytas orkams, kuriuos panašiu žodžiu vadino sindai. Sindų kalbos veikiamas šis žodis įgavo ir kitą variantą: orco. Naudoti galima abu.)
ter (arba terë) “pro, per” (angl. “through”)
núra “gilus”
nulda “slaptas”
anwa “tikras”
ve “kaip”
linta “greitas”
_________________________________________________________________
Pratimai
1. Lietuviškus žodžius skliausteliuose išverskite į kvenją ir įrašykite reikiama forma vietoj daugtaškio.
a. I Nauco … i harma. (norėjo paslėpti)
b. I elda … cenuva i osto. (tikrai)
c. Ohtari … i mól. (norėjo slėpti)
d. … vanyavë, ve Eldar lindar. (Jie dainuoja)
e. Merintë … lintavë. (rasti tai)
f. Urcor … sailë. (nėra)
2. Išverskite į kvenją. Artikelius vartokite savo nuožiūra. (Šis tekstas – 8-os pamokos teskto tęsinys, todėl veikėjai tie patys.)
Miške* saulė švietė ir paukščiai dainavo. Vergai greitai keliavo per mišką. Míriel galėjo girdėti juos. Ji nedrįso stebėti takelio, nes vergų buvo daug** ir jie valdė kardus.
Vergai mato kaip orkai. Jie nerado elfės, nes galingas gluosnis paslėpė ją. Miškas mylėjo elfę ir ji mylėjo mišką.
Pakilo šviesiausia žvaigždė ir vergai sustojo, nes jie negalėjo matyti. Míriel pakilo ir pakvietė arklį. Jie keliavo ir nesustojo. Vergai neras elfės.
* “miške” =tauressë
** pažod. vergai buvo gausūs
____________________________________________________
Gilthoniel +
Laiqualasse +
Woodberry
Maja +
Pusinuke
Warrior elf +
Ellorion +
Linkis +
seldo “berniukas”
nurta- “slėpti”
pol- “galėti, sugebėti” (bet ne “mokėti, turėti sugebėjimą” – tam yra kitas žodis)
mer- “norėti”
verya- “drįsti” (įdomu: kilęs iš tos pačios šaknies, kaip ir sindiškas vardas Beren, reiškiantis “drąsus, išdrįstantis”)
hlar- “girdėti”
lelya- “eiti, keliauti, vykti” (būt.l. lendë, atliktinis (e)lendië)
pusta- “sustoti”
ruhta- “išgąsdinti, kelti siaubą”
urco, orco “orkas” (žodis urco Valinore buvo naudojamas bet kam, kas kelia siaubą, bet atvykus į Belerijandą pritaikytas orkams, kuriuos panašiu žodžiu vadino sindai. Sindų kalbos veikiamas šis žodis įgavo ir kitą variantą: orco. Naudoti galima abu.)
ter (arba terë) “pro, per” (angl. “through”)
núra “gilus”
nulda “slaptas”
anwa “tikras”
ve “kaip”
linta “greitas”
_________________________________________________________________
Pratimai
1. Lietuviškus žodžius skliausteliuose išverskite į kvenją ir įrašykite reikiama forma vietoj daugtaškio.
a. I Nauco … i harma. (norėjo paslėpti)
b. I elda … cenuva i osto. (tikrai)
c. Ohtari … i mól. (norėjo slėpti)
d. … vanyavë, ve Eldar lindar. (Jie dainuoja)
e. Merintë … lintavë. (rasti tai)
f. Urcor … sailë. (nėra)
2. Išverskite į kvenją. Artikelius vartokite savo nuožiūra. (Šis tekstas – 8-os pamokos teskto tęsinys, todėl veikėjai tie patys.)
Miške* saulė švietė ir paukščiai dainavo. Vergai greitai keliavo per mišką. Míriel galėjo girdėti juos. Ji nedrįso stebėti takelio, nes vergų buvo daug** ir jie valdė kardus.
Vergai mato kaip orkai. Jie nerado elfės, nes galingas gluosnis paslėpė ją. Miškas mylėjo elfę ir ji mylėjo mišką.
Pakilo šviesiausia žvaigždė ir vergai sustojo, nes jie negalėjo matyti. Míriel pakilo ir pakvietė arklį. Jie keliavo ir nesustojo. Vergai neras elfės.
* “miške” =tauressë
** pažod. vergai buvo gausūs
____________________________________________________
Gilthoniel +
Laiqualasse +
Woodberry
Maja +
Pusinuke
Warrior elf +
Ellorion +
Linkis +
Paskutinį kartą redagavo 4 Elfhild. Iš viso redaguota 18 kartus.
-
- Nazgūlė
- PranešimaiCOLON 1921
- UžsiregistravoCOLON 01 Kov 2004, 15:55
- MiestasCOLON agūp ilautriv
- CONTACTCOLON
Pagaliau viską surašiau, sužiūrėjau... Gramatika darosi sudėtingesnė, todėl ir man vis sunkiau nd taisyti, tad nepykit, jei ką nors pražiopsojau arba šiaip blogai ištaisiau 
O štai ir jos:
Klaidos
Na gerai, kadangi klaidų nemažai, tai pasistengsiu kiekvienam paaiškinti teoriškai, kas ne taip, o konkrečių klaidų nekomentuosiu. Tiesiog ištaisykit
Linkis
Dėl neigiamo veiksmažodžio. Esmė ta, kad neigiamas veiksmažodis pats savaime yra veiksmažodis, tuo tarpu junginyje jis naudojamas su bendratimis. Bendračių savybė yra ta, kad jos niekada negauna daugiskaitos (tiesiog tokio daikto neturi, kaip ir lietuvių kalboje), o įvardžio galūnę gali gauti nebent papildinį (“jį, ją, tai”). Žodžiu, skirtingai nei lietuvių kalboje, kvenjoje “ne” vartojamas tik kaip veiksmažodis ir būtent jis yra linksniuojamas, keičiami jo laikai bei skaičius, o šalia jo einančios bendratys beveik nieko vargšės negauna
Taigi, kai sudarinėjam neigiamą konstrukciją, atliekam tokius veiksmus:
1) Sukonstruojam žodį “nedaryti”, jame “užkoduojam” svarbiausią informaciją: laiką bei skaičių arba įvardį, kuris nusako, kas veiksmą atlieka.
2) Pridedam bendratį/-is. Vienintelis dalykas, kuris dar gali pakeisti bendratį, yra papildinio galūnė (ir nepamiršk, kad ji pridedama įterpiant –ita-, namų darbuose tą praleidai). Bendratis labai neveikli ir nei skaičiaus, nei įvardžio negauna.
Ir būtinai bandydama visa tai suvokti turėk omenyje, kad viso to negalima tiesiogiai lyginti su lietuvių kalba. Sakinys “jis nenorėjo to pamatyti” kvenjoje pažodžiui skambėtų “nedarė-jis norėti pamatyti-tai”
Na va, labai stengiausi išaiškinti, tikiuosi, dar labiau nesupainiojau
O dabar klaidos. Jos paraudonintos, kai kurios tiesiogiai susijusios su tuo, ką išaiškinau, o kai kurios net nereikšmingos.
1.b. I elda anvavë cenuva i osto.
1.e. Merintë tuvis lintavë. (rasti tai)
2. <…> I Míriel polë hlarit. úmë veryas tirë tië, an móli rimbë ar turnëntë macil. <…> Túvëntë Elda, an taura tasar nurtanës. <…> Ortanë ancalima elen ar móli pustanër, an úmer polir cenitantë. I Míriel ortanë ar tultanë rocco. Lendëntë ar úmer pustantë.
Gilthoniel
Kelias klaidas tu kartoji. Pirma, kai kur, kur vartoji esamąjį laiką, derėtų vartoti aoristą. Labai didele klaida to nelaikau, nes apskritai visa tai ginčytina, bet šiaip namų darbuose buvo pora vietų, kuriose, mano manymu, buvo kalbama grynai apie dėsnius. Pabandyk tarp visų raudonumų apačioje jas surasti.
Antra, pasitikrink žodyne dėl veiksmažodžio “lelya-“. Jis toks neįprastas
Trečia, neaišku, ar tyčia, ar netyčia, bet kažkodėl beveik sugebėjai išvengti neigiamų veiksmažodžių antram pratime
Tiesiog vietoj to parašei teigiamus. Ištaisyk, kur reikia. O va vienoje vietoje su neigiamu susipainiojai ir prikabinai įvardį ne ten kur reikia. Dėl šito skaityk mano paaiškinimą Linkei aukščiau.
Na, o be tų trijų buvo ir dar keletas liapsusų.
1.f. Urcor úmar sailë.
2. <…> Móli lintavë lelyaner ter taurë. <…> Neryaryë tirë tië, ve móli nar rimbë ar turnentë macili. Móli céna ve orcor. Hirnentë i Elda, an taura tasar nurtanes. <…>
Ortanë i ancalima elen ar móli pustaner, an úmer cenentë. <…> Lelyanentë ar úmer pusta.
Maja
Viskas labai gerai, svarbiausia, su neigiamybėm jokių problemų
Tik kelios menkos klaidelės:
1.e. Merintë hires lintavë. (rasti tai)
2. Tauressë Anar sillë ar aiwi lindanë. <…> Úmeryë verya tire i tië, an i móli ner rimbë ar turntë i macili. <…> Ortanë i ancalima elen ar móli hautanë an úmentë pole cenë.
Laiqualasse
Viską, rodos, gerai supratai, todėl neturiu ką aiškinti. Ta proga duosiu porą užuominų, kad būtų lengviau ištaisyti. Pirma, kažkodėl tau kur tik “móli”, ten vienaskaita, o juk yra dgs
Taip pat vienoj vietoj praleidai žodį, o dar vienoj man neįtikai su laiku (na, kam ten tas perfektas? Juk vyksta nuoseklus pasakojimas. Tiesa, vienas perfektas tai buvo geras, kur su gluosniu.) Ir dar pora liapsusų.
1.b. I elda anwë cenuva I osto.
2. Tauressë anar sillë ar aiwi lindanë. I móli lendë lintë ter i taurë. <…> I ancalima elen ortanë ar i móli pustanë, an úmentë cenë. Míriel ortanë ar utultië rocco. Lendentë ar umentë pusta. I móli úva hirë i elda.
Ellorion
Būtų viskas puikiai, jei ne tas nelemtas neigiamas veiksmažodis. Vienoje vietoje jau buvai sudaręs gerą neigiamą junginį su bendratim, bet paskui tekste vis dvi klaidas įvėlei. Žr. mano paaiškinimą Linkei viršuje. O taip pat dar pridursiu, nes matau, kurlink suka savo klaidos: bendračiai tas įterpimas “-ita-” reikalingas tik kai pridedama papildinio galūnė. Veiksnio galūnės bendratis išvis negali turėti. Na o dabar pabandyk taisyti:
2. Úmer hiritantë i elda, an taura tásar nurtanes.
Ortanë ancalima elen ar I móli pustaner, an úmer politantë cenë.

O štai ir jos:
Klaidos
Na gerai, kadangi klaidų nemažai, tai pasistengsiu kiekvienam paaiškinti teoriškai, kas ne taip, o konkrečių klaidų nekomentuosiu. Tiesiog ištaisykit

Linkis
Dėl neigiamo veiksmažodžio. Esmė ta, kad neigiamas veiksmažodis pats savaime yra veiksmažodis, tuo tarpu junginyje jis naudojamas su bendratimis. Bendračių savybė yra ta, kad jos niekada negauna daugiskaitos (tiesiog tokio daikto neturi, kaip ir lietuvių kalboje), o įvardžio galūnę gali gauti nebent papildinį (“jį, ją, tai”). Žodžiu, skirtingai nei lietuvių kalboje, kvenjoje “ne” vartojamas tik kaip veiksmažodis ir būtent jis yra linksniuojamas, keičiami jo laikai bei skaičius, o šalia jo einančios bendratys beveik nieko vargšės negauna

Taigi, kai sudarinėjam neigiamą konstrukciją, atliekam tokius veiksmus:
1) Sukonstruojam žodį “nedaryti”, jame “užkoduojam” svarbiausią informaciją: laiką bei skaičių arba įvardį, kuris nusako, kas veiksmą atlieka.
2) Pridedam bendratį/-is. Vienintelis dalykas, kuris dar gali pakeisti bendratį, yra papildinio galūnė (ir nepamiršk, kad ji pridedama įterpiant –ita-, namų darbuose tą praleidai). Bendratis labai neveikli ir nei skaičiaus, nei įvardžio negauna.
Ir būtinai bandydama visa tai suvokti turėk omenyje, kad viso to negalima tiesiogiai lyginti su lietuvių kalba. Sakinys “jis nenorėjo to pamatyti” kvenjoje pažodžiui skambėtų “nedarė-jis norėti pamatyti-tai”

Na va, labai stengiausi išaiškinti, tikiuosi, dar labiau nesupainiojau

1.b. I elda anvavë cenuva i osto.
1.e. Merintë tuvis lintavë. (rasti tai)
2. <…> I Míriel polë hlarit. úmë veryas tirë tië, an móli rimbë ar turnëntë macil. <…> Túvëntë Elda, an taura tasar nurtanës. <…> Ortanë ancalima elen ar móli pustanër, an úmer polir cenitantë. I Míriel ortanë ar tultanë rocco. Lendëntë ar úmer pustantë.
Gilthoniel
Kelias klaidas tu kartoji. Pirma, kai kur, kur vartoji esamąjį laiką, derėtų vartoti aoristą. Labai didele klaida to nelaikau, nes apskritai visa tai ginčytina, bet šiaip namų darbuose buvo pora vietų, kuriose, mano manymu, buvo kalbama grynai apie dėsnius. Pabandyk tarp visų raudonumų apačioje jas surasti.
Antra, pasitikrink žodyne dėl veiksmažodžio “lelya-“. Jis toks neįprastas

Trečia, neaišku, ar tyčia, ar netyčia, bet kažkodėl beveik sugebėjai išvengti neigiamų veiksmažodžių antram pratime

Na, o be tų trijų buvo ir dar keletas liapsusų.
1.f. Urcor úmar sailë.
2. <…> Móli lintavë lelyaner ter taurë. <…> Neryaryë tirë tië, ve móli nar rimbë ar turnentë macili. Móli céna ve orcor. Hirnentë i Elda, an taura tasar nurtanes. <…>
Ortanë i ancalima elen ar móli pustaner, an úmer cenentë. <…> Lelyanentë ar úmer pusta.
Maja
Viskas labai gerai, svarbiausia, su neigiamybėm jokių problemų

1.e. Merintë hires lintavë. (rasti tai)
2. Tauressë Anar sillë ar aiwi lindanë. <…> Úmeryë verya tire i tië, an i móli ner rimbë ar turntë i macili. <…> Ortanë i ancalima elen ar móli hautanë an úmentë pole cenë.
Laiqualasse
Viską, rodos, gerai supratai, todėl neturiu ką aiškinti. Ta proga duosiu porą užuominų, kad būtų lengviau ištaisyti. Pirma, kažkodėl tau kur tik “móli”, ten vienaskaita, o juk yra dgs

1.b. I elda anwë cenuva I osto.
2. Tauressë anar sillë ar aiwi lindanë. I móli lendë lintë ter i taurë. <…> I ancalima elen ortanë ar i móli pustanë, an úmentë cenë. Míriel ortanë ar utultië rocco. Lendentë ar umentë pusta. I móli úva hirë i elda.
Ellorion
Būtų viskas puikiai, jei ne tas nelemtas neigiamas veiksmažodis. Vienoje vietoje jau buvai sudaręs gerą neigiamą junginį su bendratim, bet paskui tekste vis dvi klaidas įvėlei. Žr. mano paaiškinimą Linkei viršuje. O taip pat dar pridursiu, nes matau, kurlink suka savo klaidos: bendračiai tas įterpimas “-ita-” reikalingas tik kai pridedama papildinio galūnė. Veiksnio galūnės bendratis išvis negali turėti. Na o dabar pabandyk taisyti:
2. Úmer hiritantë i elda, an taura tásar nurtanes.
Ortanë ancalima elen ar I móli pustaner, an úmer politantë cenë.
Hrrrr
-
- Mūvėjo Žiedą
- PranešimaiCOLON 328
- UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 18:12
- MiestasCOLON Kaunas
- CONTACTCOLON
1.f. Urcor umir sailë. (Dėl aoristo tai tikrai, nė nepagalvojau, kad reikia1.f. Urcor úmar sailë.
2. <…> Móli lintavë lelyaner ter taurë. <…> Neryaryë tirë tië, ve móli nar rimbë ar turnentë macili. Móli céna ve orcor. Hirnentë i Elda, an taura tasar nurtanes. <…>
Ortanë i ancalima elen ar móli pustaner, an úmer cenentë. <…> Lelyanentë ar úmer pusta.

2. Móli lintavë lender ter taurë. úmeryë verya tirë [nesupratau, kas negerai

O neigiamą tai pati nežinau kaip praleidau. Turbūt netikrinau, ar ta pati prasmė leituviškam ir kvenjiškam tekstuose

"Aš esu lietuvis kaukas didžiausiame New York'o viešbutyje" - A.Š.
- Ellorion
- Žiedo nešėjas
- PranešimaiCOLON 856
- UžsiregistravoCOLON 06 Rgs 2004, 16:48
- MiestasCOLON Krokuva
nelabai aišku...Elfhild rašėCOLONBūtų viskas puikiai, jei ne tas nelemtas neigiamas veiksmažodis. Vienoje vietoje jau buvai sudaręs gerą neigiamą junginį su bendratim, bet paskui tekste vis dvi klaidas įvėlei. Žr. mano paaiškinimą Linkei viršuje. O taip pat dar pridursiu, nes matau, kurlink suka savo klaidos: bendračiai tas įterpimas “-ita-” reikalingas tik kai pridedama papildinio galūnė. Veiksnio galūnės bendratis išvis negali turėti. Na o dabar pabandyk taisyti:
2. Úmer hiritantë i elda, an taura tásar nurtanes.
Ortanë ancalima elen ar I móli pustaner, an úmer politantë cenë.

kur reikia pridėti tą galūnę -ntë
prie Úmer ? bet tada kažkokia nesąmonė gaunas - Úmerntë

p.s. o ten turi būti tasar

Paskutinį kartą redagavo 6 Ellorion. Iš viso redaguota 27 kartus.
[size=84][b]Žengiu žingsnį ir krentu į bedugnę, nors prieš porą sekundžių ten buvo Džomolungma.[/b][/size]
-
- Nazgūlė
- PranešimaiCOLON 1921
- UžsiregistravoCOLON 01 Kov 2004, 15:55
- MiestasCOLON agūp ilautriv
- CONTACTCOLON
Aha, tik dabar pažiūrėk, su vergais daugiskaitos nesuderinai, o ten, kur "úmentë cenë", iš tikrųjų buvo "negalėjo matyti", o pagal tave išeina "nematė". Visa kita geraigilthoniel rašėCOLONMóli cenë ve orcor (.. jeigu čia reikėjo aoristo).
Ortanë i ancalima elen ar móli pustaner, an úmentë cenë.

Dėl to, kur reikia pridėti galūnę -nte, kaip jau sakiau, žiūrėk, ką aiškinau Linkei prie jos klaidų, nes jai atsakiau į lygiai tą patį klausimą. Taip, būtent prie "um-" ir reikia pridėti.Ellorion rašėCOLONnelabai aišku...
kur reikia pridėti tą galūnę -ntë
prie Úmer ? bet tada kažkokia nesąmonė gaunas - Úmerntë
O nesąmonė nesigauna, nes pridedant daugiskaitos įvardžius atskirai formuoti daugiskaitos nereikia (rodos, dar būtent to klausei praeitoje pamokoje). Todėl nebus "Úmerntë", nes bus Úmentë

Na tada dabar pabaik tas klaidas taisyti.
Hrrrr
-
- Mūvėjo Žiedą
- PranešimaiCOLON 328
- UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 18:12
- MiestasCOLON Kaunas
- CONTACTCOLON
- Ellorion
- Žiedo nešėjas
- PranešimaiCOLON 856
- UžsiregistravoCOLON 06 Rgs 2004, 16:48
- MiestasCOLON Krokuva
2. Úmer hiritantë i elda, an taura tasar nurtanes. ---> Úmentë hirë i elda, an taura tasar nurtanes.
Ortanë ancalima elen ar I móli pustaner, an úmer politantë cenë. ---> Ortanë ancalima elen ar I móli pustaner, an úmentë polë cenë.
va ačiū 
Ortanë ancalima elen ar I móli pustaner, an úmer politantë cenë. ---> Ortanë ancalima elen ar I móli pustaner, an úmentë polë cenë.


[size=84][b]Žengiu žingsnį ir krentu į bedugnę, nors prieš porą sekundžių ten buvo Džomolungma.[/b][/size]
- Laiqualasse
- Melkoras Morgotas Metraštininkas
- PranešimaiCOLON 8383
- UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 18:22
- MiestasCOLON negyvenu, tai žalingas įprotis
- CONTACTCOLON
Elfhild rašėCOLONLaiqualasse
Viską, rodos, gerai supratai, todėl neturiu ką aiškinti. Ta proga duosiu porą užuominų, kad būtų lengviau ištaisyti. Pirma, kažkodėl tau kur tik “móli”, ten vienaskaita, o juk yra dgsTaip pat vienoj vietoj praleidai žodį, o dar vienoj man neįtikai su laiku (na, kam ten tas perfektas? Juk vyksta nuoseklus pasakojimas. Tiesa, vienas perfektas tai buvo geras, kur su gluosniu.) Ir dar pora liapsusų.
1.b. I elda anwë cenuva I osto.
2. Tauressë anar sillë ar aiwi lindanë. I móli lendë lintë ter i taurë. <…> I ancalima elen ortanë ar i móli pustanë, an úmentë cenë. Míriel ortanë ar utultië rocco. Lendentë ar umentë pusta. I móli úva hirë i elda.
Ne pirmą kartą daug žioplų klaidų

1.b. I elda anwavë cenuva i osto.
2. Tauressë anar sillë ar aiwi lindaner. I móli lender lintavë ter i taurë. <…> I ancalima elen ortanë ar i móli pustaner, an úmenter cenë (čia nesupratau, kur klaida

And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...
-
- Nazgūlė
- PranešimaiCOLON 1921
- UžsiregistravoCOLON 01 Kov 2004, 15:55
- MiestasCOLON agūp ilautriv
- CONTACTCOLON
Ne ne ne, tik jau ne "úmenter"Laiqualasse rašėCOLONI ancalima elen ortanë ar i móli pustaner, an úmenter cenë (čia nesupratau, kur klaida).


Visa kita teisingai ištaisei.
Hrrrr
- Laiqualasse
- Melkoras Morgotas Metraštininkas
- PranešimaiCOLON 8383
- UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 18:22
- MiestasCOLON negyvenu, tai žalingas įprotis
- CONTACTCOLON
Vai vai... eilinis neapsižiūrėjimas. Turėtų būti 'úmentë polë cenë', ar ne?
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...
-
- Tamsioji Magistrė
- PranešimaiCOLON 1154
- UžsiregistravoCOLON 23 Kov 2004, 19:20
- MiestasCOLON Musdaubė
- CONTACTCOLON
1e. Turi būti hiritas (buvau pamiršusi prieš įvardį pridėti - ta-).Elfhild rašėCOLONKlaidos
Maja
1.e. Merintë hires lintavë. (rasti tai)
2. Tauressë Anar sillë ar aiwi lindanë. <…> Úmeryë verya tire i tië, an i móli ner rimbë ar turntë i macili. <…> Ortanë i ancalima elen ar móli hautanë an úmentë pole cenë.
2. Turi būti: lindaner (nes dgs.);
turnentë (blogai sudariau laika, tiksliau visai nesudariau ir iškart pridėjau įvardį);
hautaner (vėl pamiršau, kad reikia pridėti daugiskaitos galūnę

:)