Per sąmyšį visą,
Kai buvo kraustomi baldai,
Į kategoriją kitą,
Nepastebėjau nė kiek,
Ką Aiquen sakiusi buvo,
Ir nesukūriau dar tiek,
Kiek apie rasą užkliuvo.
Tad nepliaukšiu niekų,
Tuoj plunksną vedžiosiu,
Ir prisigaudžius sliekų
Rimą greit sužvejosiu
_____________________________
vėliau...
Prisiminiau aš Pūkuotuką -
Taip, tą gerąjį meškiuką.
Vardas Mikė jo yra
Ir gyvena jis miške.
Jūs juk žinot - jis dainavo,
Ne, murmėjo nosyj savo,
Tas gražiąsias daineles,
Kaip vadino - murmeles.
Nors rasa yra skaisti,
Dangiška būtybė,
Jai nusprendžiau kurti
Mikės murmelybę.
__________________________________________
Murmeliška kompozicija, tinkanti pasivaikščiojimui ankstyvą rytą
Po nakties, taip, nakties,
Išaušo giedras rytas.
Ir rasa, taip, išties,
Nusėjo aušros gėlytes.
Dar miega lapas,
Tralia bum,
Dar miega žolės,
Tralia bum,
Linguoja šakos,
Tralia bum,
Miega.
Nukrito vienas lašas
Nuo lapo keturgyslio
Ir į kopūstą teškias
Nulėpausėlio lysvėj.
Dar miega gėlės,
Tralia bum,
Akmuo dar tyli,
Tralia bum,
Bet jau aušra,
Tralia bum,
Kyla.
Jau pirmas spindulėlis saulės
Pataikė upės vandenin.
Kaip gera būti čia, pasauly,
Kai dūzgia bitės debesin.
Jau bunda upė,
Tralia bum,
Ir vandens neša,
Tralia bum,
Imu puodynę,
Tralia bum,
Ir valgau.
________________________________
Elfai, nemanykit,
Kad iš rasos šaipaus.
Tiesiog jūs paklausykit -
Ji nori juk medaus.
Man patinka rašyti,
Kitaip, nei norėtųs.
Jeigu imtų čia lyti,
Rimuočiau apie mėtas.
