Grupelė Anglijos mokslininkų ir Rolandas Maskoliūnas geriausiu mokslinės fantastikos filmu laiko „Bėgantį ašmenimis” (
Blade Runner). Aišku, kad kiekvienas turi savo pomėgius, bet visgi noriu nusistebėti. Kuklia asmenine nuomone, filmas turi daug privalumų: įdomus, yra savitas vaizdas, įtampa, išradimų idėjos, filosofiškesnių minčių apie žmogiškumą bei H.Fordas. Pritariu Tomai, kad jis nelabai sensta. Statyčiau į vieną gretą su, pvz., visai patikusia „Užgintąja planeta” (
Forbidden Planet, 1956). Bet niekaip neapsiverstų liežuvis pavadinti jį „geriausiu“. Galiu suprasti, kaip BR nustūmė į antrąją vietą „2000 m. kosminę odisėją“ – ne visi gali pakęsti „pusantros paros“ trukmės filmą (
žiūrėjau dukart, ir bus dar). Gal vertintojai kreipia dėmesį į išsakytų idėjų „šviežumą“? „Senos idėjos“ ar net „lėkštumas“ (Maskoliūnas sakė panašiai) paprastai minimos kaip vienas didesnių „Matricos“ (patekusios į dešimtuką) trūkumų. Kai ją žiūrėjau, buvau skaičiusi tik „kosminę“ SF, ne kiberpanką, bet idėjos neatrodė naujos dėl nuogirdų apie filosofijos pradmenis. Prieš tai nebuvau ištvėrusi nė vieno tokio kovinio filmo. Nepaisant visko,
Matrix paliko maždaug dvidešimt kartų gilesnį įspūdį už BR, o kuo jos idėjos lėkštesnės – nesuprantu. Gal todėl, kad filosofinė jų dalis „valkiojama“ jau keletą tūkstantmečių?
. Beje, visai gerai tų mokslininkų įvertintas „Svetimas“ (
Alien) – vienas iš bjauriausią įspūdį palikusių filmų (nemėgstu „siaubiakų“, o „mokslinė“ pusė šitoj SF, kuklia nuomone, buvo labai nepagrįsta).
P.S. Atrodo, tie mokslininkai vertino būtent mokslo parodymą filme. Negalima delfiu tikėt...
Čia normaliau
). O dažnas rodymas turi ir savų pliusų - yra daugiau progų pamatyti filmą, nereikia darbo dienomis budėti iki išnaktų ir pan.
Taip pat 
Gaila, nes aktoriai neblogi buvo, ir muzika, ir kai kurie akcentai 
