Tolkien Lietuva

Pasiklausiusi paskutiniųjų kalbų Ismina sutriko. Tai buvo pirmieji debatai, kurius jai teko girdėti, ir kai Muniras ėmė skaičiuoti ir sau priskrinėti taškus, ji klausiamai pažvelgė į savo palydovą, kuris tik gūžtelėjo pečiais ir sušnibždėjo "Taip veikiausiai priimta". Galaiusiai valdytojas paskelbė ...

Ismina atidžiai klausėsi debatų, retkarčiais persimesdama vienu kitu žodžiu ar pasidalindama kilusia mintimi su šalia įsitaisiusiu vaikinu. Ypač smagu buvo matyti, kaip išsakius pirmąsias pastabas išsiplėtė jaunuolio akys ir jis aiškiai nustebo. Mergina šyptelėjo - miestelio vyrai vis dar nebuvo pr...

Jaunutė mergina, vis žvalgydamasi sau už nugaros, skubėjo siaurų gatvelių labirintu. Skelbimą ji pamatė dar ryte, kai nuobodžiaudama vaikštinėjo po turgų, ir visą dieną suko galvą, kaip pasprukti nuo senosios guvernantės, kurios giliu įsitikinimu padoriai merginai vertėjo domėtis tik siuvinėjimu, p...

Simbelmynė paima pinigus, užrakina juos stalčiuke, ir vyniodama žemėlapį į ritinį pasakoja: "Dauguma pirktos. Mano tėvelis Bryliuj knygrišys buvo, gerai visus knygų pirklius pažinojo, o ir aš jau nuo mažumės jų kompanijoj sukaus, žinojau, iš ko verta pirkt... Aišku, yra kelios ir iš tėvelio asmenin...

"Na, suprantat, jie visi rankomis piešti, dažais spalvotais gražinti... O ir popieriaus bei pergamento didesni lakštai brangūs. Jau nekalbant apie piešėjų darbą. Užtat ir kainos tokios." Knygininkė žvilgteli į Lilės išsirinktą žemėlapį - "Už šitą - 16 HBV. O kelionės - taip, puikus dalykas" - Simbel...

Simbelmynė greit užpildė kortelę, pakišo ją Lilei pasirašyti, nubėgusi surado likusius du "Ilgo kelio" tomus ir įkišo į juos lapelius su užrašytu Lilės vardu. "Gerai būtų, kad gražintumėte maždaug po dešimties dienų. Na, galbūt po dviejų savaičių. O žemėlapių yra, štai aname kampe sudėti" - knygini...

"Labai gerai" - šyptelėjo Simbelmynė , paimdama iš Lilės rankų kitą knygą ir dėdama ją atgal į lentyną. "Bet "Rožę pelenuose" aš jums kada nors vistiek įsiūlysiu, atrodo, mūsų skoniai gana panašūs" - mirkteli. "Aš - Simbelmynė Pakalnytė, labai malonu susipažinti" - knygininkė paspaudžia klientės ran...

Simbelmynė nusišluostė į sijoną apdulkėjusius delnus, įkišo paskutinę knygą į lentyną, paglostė jos nugarėlę ir atsisuko į hobitę . "Aišku, galit pasiimti į namus. Ir užstato nereikia, tik pasakysit savo adresą, vardą ir visą kitą, kad galėčiau užpildyti kortelę ir žinočiau, pas ką mano knygutė išk...

Simbelynė staigiai akimis apmetė visas knygas ir su palengvėjimu atsidusio pamačius, kad, regis, nė viena nesuplyšo. Net tos kelios, kurios keik apsilamdė, nebuvo visiškai sugadintos, mat visos knygos buvo įrištos į kietus tvirtos odos viršelius, kurie apsaugojo puslapius. "Nesijaudinkit, atrodo, n...

Simbelmynė trumpam paliko pagrindinį knygyno kambarį, kad šalia esančiame sandėliuke susirastų kelis vyniojamojo popieriaus lapus ( hobitė pabijojo, kad tų, kurie buvo paslėpti po prekystaliu, neužteks), ir staiga BUM! Knygininkė staigiai šoka atgal į knygyną - o ten viena iš lentynų guli ant žemės...

"Puiku"- šypteli Simbelmynė , išsitraukia iš po prekystalio didelį slidaus balto popieriaus lapą ir stebėtinai mikliai imasi vynioti pirkinį. Standus popierius kiek neklauso, retkarčiais reikia smarkiai prispausti abiem rankom, tačiau hobitė nepasiduoda ir greit vietoj knygos ir žurnalų krūvelės gul...

Simbelmynė pasižiūri, kurį pasakų rinkinį išsirinko pirkėja : "Ooo, panelė moka išsirinkti. Geras rinkinukas, yra ir juokingų, ir kiek gąsdinančių, ir tradicinių. Taigi taigi, tuoj paskaičiuosim... Pasakos - 14 HBV, viena "Hobitė" - 3 HBV. Taigi, iš viso bus 20 HBV. Tikiuosi, ne per daug? Ir ar pag...

"Pasakų turim, štai ten, netoli durų, jų skyrius. Visokiausių yra: ir vietinių, hobitiškų, ir Didižiųjų pasakų rinkinių, ir net kelios lengvesnės ir smagesnės elfų sakmės. Lengvam pasiskaitymui dar galėčiau ir knygučių apie meilę pasiūlyt - pavyzdžiui, panelės Barboros Kortytės iš Kietbutelio. Pono ...

Ačiū, Aiquen aš vakar taip ir nesugalvojau, kaip į tą "fantastiką" sureaguoti turėtų Simbelmynė
O dėl Folko pasiūlymo - dėl žygio nelabai ką galiu pasakyt, bet renginiui didesniam Šyre labai labai pritariu.

"Prašom, prašom" - raitydama kortelėje paskutines žodžio "Lūtjeną" raides šūkteli Simbelmynė, užbaigusi įkiša kortelę į kitą stalčių ir išsitiesia, kad pamatytų naująją viešnią.

"Labai prašom užeiti kuo dažniau, jau ko ko, o Jūsų atsikratyti noriu mažiausiai"- plačiai nusišypso knygininkė ir dar spėja išskubančiai Asfodelei šūktelti "Geros dienos!" Hobitei išėjus Simbelmynė išsitraukia iš prekystalio stalčiaus storo blizgančio popieriaus kortelę ir jos viduje dailiai įrašo ...

Simbelmynė atidžiai pažiūri į akimis knygą ryte ryančią Asfodelę ir sunkiai atsidūsta. "Deja, šta knyga - vienintelė, kurios nenorėčiau skolinti į namus. Ne dėl to, kad nepasitikėčiau ar panašiai, tiesiog... Tiesiog atsargumo niekada nebus per daug. Maža kas gali nutikti... Kita vertus, čia, skaity...

"Keliones ir prisiminimus, sakot?" - Simbelmynė perbėgo žvilgsniu lentynas - "kelionių aprašymų šiek tiek yra, o va prisiminimai..." - hobitė sukikeno - "prisiminimai kone didžiausia knygų dali sudaro. Iškart po sodininkystės ir namų ruošos patarimų rinkinių. Išleisti savo prisiminimus - lyg ir mada...

Ojazau, persiprašau baisiausiai . Po to, kai parašiau paskutinį kartą, prasidėjo koliai ir mokymaisi smarkūs, laiko visai nebuvo, o paskui visiškai iš galvos išdulkėjo
Bėgu rašyt

"Simbelmynė Paklanytė, malonu susipažinti"- linkteli knygininkė ir pasisuka į lentynas. "Raidžių yra visokiausių, labai priklauso nuo to, kas knygą perrašinėjo... Kokias istorijas mėgstat? Apie meilę, apie keliones, nuotykius, prisiminimus ar dar ką nors?"