Tolkien Lietuva

Sveiki!
Šitai Idrilei
Smagu, kad išpildei pažadą prisijungti

Vedlys nepalankiai dėbtelėjo į princą (jam aiškiai nepatiko, tas mostelėjimas ranka, kaip į visiškai pašalinį žmogų) ir sukryžiavęs rankas ant krūtinės, žengtelėjo atgal, trokšdamas parodyti, kad Tranduilo paneigimas ar pritarimas juo nuomonei, jam, deja, jokios įtakos nedaro ir nedarys. Arta atsisu...

- Kol kas laikykis prieš tai mudviejų aptarto plano, - atsakė Sauronas. - Gali iš anksto pranešti savo vyrams, kad jokio plėšikavimo ar tuo labiau žudymo elfų gyvenamose žemėse aš nepakęsiu. Nebent jei tu nori dar labiau sukomplikuoti savo padėtį ir nukelti sosto atgavimą į dar tolimesnę ateitį, - n...

Arta pasižiūrėjo princui į akis ir, matyti, taip pat sumetė kodėl vargšas Dima, nielad nesileidžiantis į ginčus, taip staiga buvo užpultas ir vos nenužudytas. - Panašu, kad jūs, prince, turite už ką dėkoti mano draugui, bet patarčiau jums nebevaikščioti vienam net ir dieną. Neklausinėsiu kodėl, bet ...

Sauronas su neperprantama šypsena stebėjo Chamūlą, jam atliekant visas jo primestas sąlygas ir šiam baigus ir atsistojus, ištiesė ranką pabučiuoti. *** Arta vis dar vartėsi nuo šono ant šono, kai tolumoje, galbūt kitame koridoriaus gale pasigirdo duslūs gargesiai ir tylus metalo skimbčiojimas. Elfė ...

Sauronas paliepė Chamūlui atsiklaupti ir uždėjęs ranką jam ant galvos tarė: -Chamūlai iš Rūno, prisiek man savo ištikimybę ir palaikymą savo fea , už tai aš įsipareigoju ir pasižadu sugrąžinti tau sostą ir taipogi duodu tau šį Galios Žiedą, kaip tavo priesaikos garantą,-užbaigė, ištiesdamas Chamūlui...

Sauronas nusišypsojo ir uždėjęs rankas Chamūlui ant pečių, įsisiurbė jam į akis. - Galbūt mums iš tiesų nereikia jokių pasižadėjimų, jei tenorime dirbti kartu vieną kartą. Tačiau... - čia jis stabtelėjo ir, patildęs balsą, toliau kalbėjo, nenuleisdamas žvilgsnio nuo Chamūlo akių ir su piktdžiugiška ...

Sauronas nusijuokė. -Ne, ne, nereikia piktnaudžiauti šio krašto elfų svetingumu. Jie iškart išvys tavo būrį ir aš liksiu be pagalbos, o tu be sosto. Taigi nusiramink ir bent jau vaidink esąs draugiškas - jei nori, kad tau padėčiau. -Isterlingai gausi tauta, o aš svajoju įkurti karalystę, kuriai reik...

Arta išplėtė akis ir sustingusi stebėjo jai nesuprantamą nepažįstamosios elgesį. Per daug nepažįstamųjų, negi jie taip ir atsitrenkinės į juos už kiekvieno kampo? Nors gal taip atrodo tik jai vienai, juk Dimaitoras matyti pažįsta šią keistą elfę. Artos galvoje sukirbėjo šiokia tokia nuoskauda, kad D...

Vedlys staigiai atsisuko ir dar spėjo pastebėti nuskubančią elfę. Šios sukeltas skervėjis pašiaušė garbanotus jo plaukus ir pagrasino nuplėšti nuo galvos gobtuvą, po kuriuo žmogus visąlaik taip rūpestingai slėpėsi, galbūt kartais tuo tik dar labiau atkreipdamas į save dėmesį. Jis niršiu judesiu pasi...

Arta ramiai įėjo pro sunkias dvivėres menės duris ir nė nežiūrėdama į Dimą, grakščiai tūptelėjo prieš karalienę ir tarė: - Būkit pasveikinta, karaliene Gilrina, nuoširdžiausi linkėjimai jums nuo Eregiono, jūsų tėviškės, valdovo Kelebrimboro. Mes atvykome čia lydėdami prekeivius, kad laimingai pasiek...

Arta tik pavartė akis. - Kad ir kuo jis buvo praeityje, vis tiek yra kilmingesnis nei tu ar aš, todėl būk geras, nesipūsk. Reikia gerbti titulus, ypač jei jie suteikti elfams. Tolesnį jos pamokslą nutraukė atidaromų sunkių durų garsas. Arta atsistojo, pamačiusi pro jas įeinančius elfus ir prieš eida...

Sauronas perkirto Ūkanotuosius kalnus ir pasiekė Gūdžiagirę aplenkdamas Lorieną. Šiuo metu jis nenorėjo sutikti nė vieno elfo, tai būtų buvę per daug rizikinga. Sustojęs už poros mylių nuo Senojo kelio, vidury Girios, ėmė laukti. *** Arta jautėsi gana nejaukiai, mat Dimaitoras, atrodo, buvo kažko su...

Vedlys grakščiai nušoko nuo savojo arklio ir priglaudė delną prie kaktos. Jo veidas vis dar buvo pusiau paslėptas apsiausto gobtuvo, kurio jis nebuvo nusiėmęs nė karto per visą kelionę. Arta vis nenoromis pagalvodavo, kokios priežastys vertė nepažįstamąjį slėpti savo vardą ir veidą... Prie jų prisia...

Arta šyptelėjo dėl paskutinės Dimos pastabos. Juokinga, kai jiems kyla tokios mintys, tačiau kad ir kaip norėdamas, negali nustoti jaudintis ar pakelės akmenys ant jų užmynus nesusprogs ir ar koks atsitiktinis praeivis nepasirodys persirengęs orkas. Elfė atsiduso ir ėmėsi apžiūrinėti naująjį arklį. ...

Sauronas šyptelėjo ir palaukė, kol Kelebrimboras išeis iš kalvės. Tada skubiai išsitraukė iš stalčiaus keletą daiktų, kuriuos paslėpė po apsiaustu ir padėjo lapelį su instrukcijomis ant stalo. Telieka tikėtis, kad kiti nepridarys nepataisomų klaidų. Pirmą ir paskutinį kartą Sauronas džiaugėsi, kad a...

Arta stovėjo toje pačioje vietoje, kol pakilo saulė. Tačiau rytas nebuvo toks pat kaip visada. Kažkas buvo kitaip. Jai prireikė kelių minučių laiko, kol suvokė, kas ne taip. Aplink buvo neįprastai tylu. Ne dėl to, kad gatvėse dar nebuvo žmonių - šiame sargybos poste, paprasti gyventojai kėlėsi gana ...

Arta iš tiesų jau buvo išsprukusi iš kambario ir išėjusi pasižvalgyti po apylinkes. Be abejonės, vakar tokios nuotaikos, ji nelabai tekreipė dėmesio į kaimelio išvaizdą. Ji nemanė, kad kada nors, kas nors gali priklausyti nuo to, kaip gerai jis išmanys šios gyvenvietės skersgatvių geografiją. Ne, ji...

Sauronas tikėjosi šio klausimo. Jis taip pat atsisuko į valdovą ir tarė: -Kuo puikiausiai, valdove Kelebrimborai. Isterlingai mielai sutiko imtis prekybos su mumis ir turiu pagrindo teigti, kad jie jau kelyje į Ost-in-Edilį. Tiesą sakant, nemanau, kad jie užtruks ilgiau kaip keturias ar penkias sava...

Sauronas atsilošė krėsle ir susiraukė. Jam nepatiko įžūlus Chamūlo tonas. "Jis per daug savimi pasitiki. Mano, kad kai viskas nurims, su savo keliasdešimčia kareivių sugebės atgauti sostą. Ką gi, netrukus jis turės pripažinti, kad be mano užtarimo, jis nesugebės išsaugoti net savo varganos gyvybės i...